Mano, kad mokestį reikia naikinti
Miškų įstatymo nuostatose, kurias prieš kelis metus siūlė keisti S. ir Eugenijus Gentvilai, numatyta, kad privačių miškų savininkai turi sumokėti 5 procentų mokestį į valstybės biudžetą iš pajamų, gautų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Tokiu atveju, jeigu mediena nebuvo parduota, mokesčio mokėti nereikia.
Šis mokestis labai piktino privačių miškų savininkus ir jie nuolat ieškojo būtų, kaip jį atšaukti. Už šio mokesčio surinktus pinigus taisomi miško keliai ir gerinama infrastruktūra. 5 proc. mokestis privačių miškų savininkams buvo patvirtintas 2014 metais.
Praėjusios Seimo kadencijos metu Liberalų frakcija siūlė panaikinti privačių miškų savininkams taikomą mokestį už parduotą medieną. Dėmesį verta atkreipti į tai, kad šias pataisas aktyviai palaikė ir siūlė S. ir Eugenijus Gentvilai.
Tačiau tada 15min išsiaiškino, kad šie du politikai patys kartu su sau artimais asmenimis valdo maždaug 40 hektarų miško.
Kaip tuomet rašė 15min, mokesčio panaikinimą visuomet aktyviai palaikė liberalas E. Gentvilas. Pataisas, kurios panaikintų 5 proc. mokestį, 2016 metų pabaigoje registravo E. Gentvilas, jo sūnus S. Gentvilas, taip pat kiti Seimo nariai.
Tai buvo viena iš pirmųjų Gentvilų pataisų, registruotų praėjusios kadencijos Seime. Vis dėlto dauguma Seimo narių nepritarė net pataisos, naikinančios 5 proc. mokestį, pateikimui parlamente.
Praėjusią kadenciją Parlamente Gentvilai aktyviai kovojo už tai, kad mokesčių našta nukristų nuo privačių miškų savininkų pečių, tačiau jie patys valdo privačius miškus ir šie pasiūlymai gali būti finansiškai naudingi ir jiems patiems. Patys politikai tvirtino, kad teikdami pasiūlymus galvojo ne apie save, o apie šimtus tūkstančių privačių miškų savininkų.
S. Gentvilas tuomet žurnalistams teigė, kad pats valdo 8 hektarus miško, E. Gentvilas sakė valdantis 33 hektarus. S. Gentvilas atskleidė, kad iš viso jų šeima su kitais giminaičiais valdo apie 40 hektarų miškų. Vis dėlto politikai tada nemanė, kad reikėjo nusišalinti nuo klausimo svarstymo Seime ar bent patiems neteikti šių pataisų.
Taip pat 15min išsiaiškino, kad 5 proc. mokesčio privačių miškų savininkams korta galbūt buvo panaudota ir derantis dėl paramos „valstiečių“ siūlomai valstybinių miškų pertvarkai ir urėdijų reformai. „Valstiečiai“ sutiko panaikinti 5 proc. mokestį mainais į liberalų balsus už miškų reformą. Vis dėlto susitarti nepavyko, liberalai teigia nepanorę tartis.
Galiausiai urėdijų reforma buvo priimta su opozicinių konservatorių parama. Ją „valstiečiai“ užsitikrino susitarę gražinti PVM lengvatą centriniam šildymui.
Tapęs ministru S. Gentvilas „Delfi" pripažino, kad šiuo metu vėl svarstoma apie šio mokesčio naikinimą: „5proc. apyvartinio tipo mokesčio pakeitimai visada buvo nuosekliai (įtraukti – red. Past) į Liberalų sąjūdžio programą, nuo partijos įsikūrimo prieš 15 metų. Mokesčio architektūra yra ydinga. Svarstome jo pakeitimą.”
Tačiau S. Gentvilas nemano, kad jam, kaip turinčiam miško, nuo šio klausimo reikėtų nusišalinti: „Privati miškininkystė yra gerbtina ir skatintina. Lietuvoje yra 250 000 privačių miškų savininkų. Žemės sklypų savininkų - dvigubai ar net trigubai daugiau. VTEK yra išaiškinusi, kad keičiant normatyvinį reguliavimą nusišalinti nereikia. Kitu atveju visi LRS nariai, kurie turi žemės, turėtų nusišalinti nuo žemės mokesčio įstatymų, žemės įstatymų balsavimų ir iš esmės nusišalinti turėtų visas Seimas. Visi moka GPM ir PVM ar naudoja elektrą, tad visi turėtų nusišalinti nuo mokestinių įstatymų pakeitimo.”
Taip pat „Delfi" pasidomėjo, kiek aplinkos ministras ir jam artimi žmonės šiuo metu valdo miško.
„Šiuo metu valdau vienintelį miško paskirties 8 ha sklypą, kurį esu paveldėjęs iš senelio. Žmona miško paskirties sklypų neturi. Eugenijus (Gentvilas red. Past) valdo 18 ha. Mama valdo 15,5 ha iš savo tėvų paveldėtą žemės ūkio paskirties žemę, kurią 2009 metais visą apsodino mišku. Ji vis dar moka žemės mokestį ir žemė nepaversta miško paskirties žeme. Mano 2 seserys bendrai valdo 7 ha miško”, - nurodė S. Gentvilas.
S. Gentvilo turto deklaracijoje už 2018 metus nurodyta, kad einamaisiais metais valdė žemės sklypų už 15300 Eur. O jau 2019 metais žemės sklypų vertė padidėjo iki 40300 Eur. Aplinkos ministras paaiškino, kad įsigijo naują sklypą, tačiau jo paskirtis nėra miško žemė.
„2019 m. įsigijau namų valdos sklypą, kurio sandorio vertė atspindėta deklaracijoje. Miško paskirties sklypo masinė vertinimo kaina yra 15300 Eur”, - teigė S. Gentvilas.
Be to, „Delfi" pasidomėjo, kur yra aplinkos ministro ir jo artimųjų valdomi miškai. „Klaipėdos ir Šiaulių krašte - iš esmės ten, kur gyveno mano seneliai. Iš Eugenijaus Gentvilo turimų 18 ha miškų, 5 ha patenka į vandens apsaugos zoną, kurioje jokie kirtimai neleidžiami”, - dėstė politikas.
Priešinosi urėdijų reformai
Taip pat reikia priminti, kad praėjusios kadencijos Seimui pradėjus urėdijų reformą liberalas S. Gentvilas buvo vienas aršiausių jos kritikų. Jis ne kartą yra viešai kritikavęs idėją sujungti tuo metu veikusią Generalinę urėdiją ir 42 jai pavaldžias urėdijas į vieną juridinį asmenį.
Vis dėlto urėdijų reformą pavyko įgyvendinti. Jai nebūtų uždegta žalia šviesa, jei ne šį sprendimą palaikiusi konservatorių frakcija. „Valstiečių” suformuotai Seimo daugumai nebūtų užtekę balsų. Taigi viską lėmė konservatorių frakcijos nariai.
2017 m. portalui miškininkas.eu S. Gentvilas teigė abejojantis urėdijų reformos nauda: „Labai abejotina, kad visų urėdijų pertvarkymas į vieną valstybinę įmonę yra geriausias, optimaliausias variantas. (…) Norėčiau pabrėžti, kad valstybinių miškų ūkio valdymo sistemos pertvarka nėra pagrindinė problema, kurią aplinkos ministras turėtų spręsti skubiausiai.”
Liberalas interviu portalui įvardijo ir priežastį, kodėl jis nelinkęs palaikyti reformos: „Rajonams, kuriuose miškų urėdijos yra vienas didesnių ir svarbesnių darbdavių, ši reforma akivaizdžiai „kirstų per pakinklius“. Vienas tokių pavyzdžių – Ignalina, kur valstybės įmonė Ignalinos miškų urėdija yra didžiausias darbdavys rajone. Akivaizdu, kad urėdijų atsisakymas turėtų skaudžių pasekmių regionų ateičiai, dar padidintų bedarbių skaičių.”
Be to, S. Gentvilui daug klausimų kilo dėl buvusio urėdijos vadovo Mariaus Pulkauninko pasitraukimo ir dabartinio urėdo Valdo Kaubrės skyrimo. Jis kritikavo skyrimo tvarką ir aiškino, kad tai yra politizuotas procesas.
Dar tik kandidatuodamas į aplinkos ministrus S. Gentvilas pripažino, kad urėdijoje po konsolidacijos mato „labai didelių evoliucinių problemų”. Tada jis pripažino,kad nėra viskuo patenkintas.
„Aš manau, kad nebuvo racionali diskusija dėl urėdijų. Buvo dialogo trūkumas. Aš esu už vienos urėdijos modelį. Šiandien matau daug problemų dabar veikiančioje urėdijoje. Tačiau nereikėtų grįžti į laikus, kai ji buvo išskaidyta. Labai svarbu, kad ji turėtų būti nepriklausoma nuo ministro. Ministras negali skirti generalinio urėdo. Tą turėtų daryti ne politikas. Reikia stiprios valdybos. Tai negali būti nuo ministro priklausomas direktorius. Apskritai po konsolidacijos matau labai didelių evoliucinių problemų”, - Seimų rinkimų teigė S. Gentvilas.
Tačiau dabar S. Gentvilas jau sušvelnino toną ir kritikos atsakydamas į „Delfi" klausimus urėdijos vadovui neturėjo.
„Buvau 71-asis (įstatymo priėmimui reikia 71 (Seimo – red. Past.) nario balso) ir auksinis balsas, vienintelis opozicijos balsas, kuris 2019 m. gruodį balsavo už 1 įmonės modelį po Konstitucinio teismo sprendimo. Lygiai taip pat balsavau ir pirmą kartą 2017 m. vykdant reformą galutiniame balsavime. Balsavau už 1 įmonės modelį. Kritikavau jos vykdymo metodiką, pasirinktą skaldančią retoriką.
Komercinių medžioklių dalyvių sąrašai liko slapti
Tačiau kaip bebūtų, praėjusios Seimo kadencijos metu S. Gentvilo ir urėdijos vadovo V. Kaubrės nuomonės vienu klausimu išsiskyrė. S. Gentvilas po pernai vykusios garsiosios „stumbrės medžioklės” siūlė keisti tvarką, kad komercinių medžioklės plotų, kuriuos valdo urėdija, medžiotojų sąrašai būtų vieši. Tačiau urėdijos vadovas turėjo kitą nuomonę ir su tuo nebuvo linkęs sutikti.
„Delfi" primena, kad garsiai nuskambėjusioje medžioklė dalyvavo politikos ir verslo elitas. Komerciniuose medžioklės plotuose dažnai medžioja įtakingi asmenys. Dažniausiai jie renkasi Panevėžio ir Trakų medžioklės plotus.
Tuometinis Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas liberalas S. Gentvilas tuomet siūlė per parą viešai paskelbti valstybei priklausančiuose profesionalios medžioklės plotuose vykstančių medžioklių lapus.
Parlamentaras pažymėjo tokį reguliavimą siūlantis, kai medžiotojai medžioja ne savo būrelio plote, o nuomojasi profesionalios medžioklės plotą.
„Aš nesiūlau visiems medžioklės plotams, o profesionaliems medžioklės plotams, kurie yra valstybės nuosavybė, juos valdo urėdija, jie nuomojami komercinėms medžioklėms, svečiams, užsieniečiams, ir tai nėra tradicinio būrelio medžioklės susiėjimas“, – BNS tuomet sakė S. Gentvilas.
„Jei tu nori valstybės turtą išsinuomoti vienam kartui, medžioti valstybės išskirtinį turtą, gyvūnus, profesionaliuose medžioklės plotuose, kurie dažnai yra draustinuose, jokios paslapties čia neturėtų būti“, – teigė komiteto pirmininko pavaduotojas.
Pagal pataisą, profesionalios medžioklės ploto nuomininkas individualiai arba per medžiotojų organizaciją ne vėliau kaip per 24 valandas po medžioklės turėtų pateikti medžioklės lapą, ar kitą ministerijos nustatytą medžioklės dokumentą, ši informaciją būtų vieša. Turėtų būti skelbiami medžioklėje dalyvavę medžiotojai, medžioklės pradžios ir pabaigos laikas, medžioklės plotas, sumedžioti gyvūnai.
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika buvo pažadėjęs, kad profesionaliosios medžioklės plotuose medžiojantys asmenys nuo spalio vidurio bus viešinami, jei to paprašys žurnalistai.
„Artimiausiu metu bus pavedimas Valstybinių miškų urėdijai, kad kito medžioklės sezono pradžioje visi medžioklės dalyviai būtų supažindinti, jog esant poreikiui informacija apie juos, ypač viešuosius asmenis, bus teikiama viešai“, – LRT naujienų portalui sakė K. Mažeika.
Tačiau ši nuostata iki šiol taip ir nebuvo įgyvendinta. Apie medžioklės dalyvius informacijos negali gauti nei visuomenė, nei žurnalistai. Urėdijos vadovas V. Kaubrė pats yra medžiotojas ir jis turėjo nuomonę, kad medžioklės dalyvių viešinti nereikėtų.
Tačiau S. Gentvilas „Delfi" teigė, kad prie šio klausimo jau grįžta: „Taip, tai aptarta pirmajame įžanginiame susitikime su urėdijos vadovų komanda. Tai bus įtraukta ir į ministro įsakymu tvirtinamas medžioklės taisykles.”
Taip pat „Delfi" paklausė ministro, gal apskritai urėdijai vertėtų atsisakyti komercinių medžioklės plotų ir pabaigti medžioklių organizavimą. Tačiau ministro patarėjas Marijus Gailius aiškios ministro pozicijos neperdavė: „Šiuo klausimu esame suplanavę diskutuoti su Valstybinių miškų urėdija.”
Urėdijos atstovė Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė patvirtino, kad Valstybinių miškų urėdijos vadovas V. Kaubrė jau kalbėjo su ministru dėl medžioklės narių komerciniuose medžioklės plotuose viešinimo. Tačiau urėdija ir dabar mano, kad medžioklės dalyvių viešinti negali.
„Valstybinių miškų urėdija yra už atvirumą bei skaidrumą, galimybės dėl duomenų paviešinimo buvo svarstomos ir analizuojamos taip pat ir įmonės Teisės skyriaus ir asmens duomenų apsaugos pareigūnės, tačiau asmens duomenų viešinimas viešajame sektoriuje remiasi Bendrojo duomenų apsaugos reglamentu. Taip pat gautas Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos išaiškinimas, kad asmens duomenų, nurodytų medžioklės lapuose viešinimas, negali būti pagrįstas tik asmens sutikimu. Už neteisėtą asmens duomenų (šiuo atveju medžioklės lapų) paviešinimą atsakomybė tenka tokią informaciją paviešinusiam asmeniui (šiuo atveju VMU), jei tokia prievolė nėra įtvirtinta įstatyme. Dėl neteisėto asmens duomenų atskleidimo gali būti pradėta administracinė procedūra. Valstybinių miškų urėdijos vadovas su ministru planuoja pasitarimą šia tema artimiausiu metu”, - nurodė urėdijos atstovė.
Galbūt apskritai urėdijai būtų verta atsisakyti komercinių medžioklės plotų? S. Trinkūnaitė-Rimkienė, perdavusi urėdijos poziciją, dėstė, kad miškininkai nėra linkę atsiriboti nuo medžioklių organizavimo.
„Daugelyje Europos šalių valstybinius miškus prižiūrinčios įmonės organizuoja profesionaliąsias medžiokles, yra atsakingos už medžiojamųjų gyvūnų skaičiaus reguliavimą. Tuo remiantis ir Lietuvoje buvo nustatyti profesionaliosios medžioklės plotai, kuriuose galimybę medžioti turi visi užsiregistravę medžiotojai, taip pat ir tie, kurie nepriklauso privatiems medžiotojų būreliams. VMU taip pat skatina ir medžioklės turizmą bei šviečia visuomenę apie medžioklę, užtikrina medžioklės tradicijų laikymąsi. VMU naudoja griežtos atskaitomybės ir saugios spaudos medžioklės lapus, medžioklėms vadovauja ilgametę patirtį turintys profesionalūs medžiotojai. Kiekvienas Lietuvos regionas unikalus medžiojamųjų gyvūnų rūšimis, todėl tikslinga turėti profesionalių medžioklės plotų visoje šalyje”, - teigė S. Trinkūnaitė-Rimkienė.
Siūlė miško žemės ribojimą
Tačiau publikavus straipsnį, savo komentarą atsiuntęs K. Mažeika pažymėjo, kad iniciatyvų dėl ribojimų turėjo ir S. Gentvilas, kuris dabar kritikuoja praėjusią kadenciją priimtą ribojimą.
Buvęs ministras K. Mažeika komentare „Delfi" rašė: „Priminsiu pono Simono Gentvilo pasiūlytą dėl Miškų įstatymo pakeitimo projektą, užregistruotą 2019-07-16, kur buvo siūloma: „Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 5 proc. visos Lietuvos privačių miškų savininkų valdų ploto“.
„Delfi" pasidomėjo, kaip gimė tokia S. Gentvilo iniciatyva. „Jau tuomet buvo aiškios Europos teisės departamento išvados dėl šio įstatymo prieštaros ES teisei. Įstatymo projektą inicijavo „valstiečių" frakcija, kaip dūmų uždangą šviežiai iškilusiems faktams, kad R. Karbauskio šeima apeidinėja 500 ha ribojimą”, - dėstė ministras.
Galiausiai S. Gentvilo paklausėme, kaip jis ketina užtikrinti, kad sprendimai dėl miškų nekeltų abejonių dėl jo paties suinteresuotumo. „Miškas nėra pelninga investicija. Tai gali paliudyti visi investicijų analitikai. Mišką šeimoje įgijome, kaip dauguma 250 000 savininkų-paveldėję. Tai joks verslas. Ten leidžiame laisvalaikį. Galiausiai mano šeimos miškai nėra saugomose teritorijose ir kaip ministras nelabai ką galiu liberalizuoti savo miškų ūkininkavimo atžvilgiu”, - teigė S. Gentvilas.
