Už balsavo 56, prieš - 44, susilaikė 3 parlamentarai.

Kaip rašė BNS, šiam Seimo nutarimo projektui pritarta valdančiųjų „valstiečių“, socialdarbiečių, „tvarkiečių“ ir trijų Lenkų rinkimų akcijos narių balsais. Iniciatyvą parėmė ir du Mišrios Seimo narių grupės nariai – Valentinas Bukauskas ir Povilas Urbšys.

Komisijos steigimui nepritarė konservatorius Jurgis Razma, kuris siūlė susitelkti į „realias problemas“, o ne politikavimą.

„Manau, kad mus visus turėjo pasiekti visuomenės signalai, kad visiems jau yra atsibodę politikavimai, prisidengiant neva reikšmingais tyrimais, ir žmonės nori matyti, kad mes susikoncentruotume į realias problemas. (…) Deja, matau valdančiųjų norą prieš artėjančius trejus rinkimus susikurti terpę pigiam politikavimui, tikintis, kad tai pagelbės (pataisyti) pašlijusį valstiečių-žaliųjų reitingą. Manau, kad tos iliuzijos neišsipildys“, – sakė J. Razma.

Jis neabejoja, kad, jei bus einama iki galo, dėl komisijos kūrimo bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą (KT).

„Tos komisijos turėtų atsirasti, kai iškyla kažkokie labai reikšmingi faktai. (…) Šiuo atveju tyrimo iniciatyvoje nėra išvardinami kokie nors reikšmingi faktai. (...) Esu tikras, kad KT pasakys, kad toks komisijos kūrimas prieštarauja Konstitucijai“, – sakė J. Razma.

Kritikuodamas komisijos sudarymo iniciatyvą, socialdemokratas Juozas Olekas teigė, kad per tokias komisijas „valdantieji neturėtų įgyti galimybės politiniais svertais tvarkyti specialiąsias tarnybas“.

„Praeitas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimas baigėsi vienu, man atrodo, nepageidautinu veiksmu – kai specialiųjų tyrimų surinkta ir slaptumo grifą turėjusi medžiaga buvo politikų paprašyta išviešinti ir po to buvo išviešinta. (…) Kadangi ne komisijos, ne Seimo nariai, bet specialiosios tyrimų komisijos turi teisę gauti tą medžiagą, susiklostė tokia situacija, kad dabar slaptosios tarnybos, prieš išslaptinant kokią nors medžiagą, turi praeiti pono Vytauto Bako cenzūrą“, – kalbėjo J. Olekas kritikuodamas tai, kad NSGK pasiūlė išviešinti Valstybės saugumo departamento atsakymus į Mindaugo Puidoko ir devynių kitų „valstiečių“ klausimus.

Komisiją sudarytų 12 parlamentarų

Kaip rašė ELTA, Rugsėjo 11 d. parlamentarai po pateikimo jau yra „palaiminę“ tokios komisijos sudarymą. Patobulintam projektui pritarė ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Komisiją siūloma sudaryti iš 12 Seimo narių, pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą turinčių teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, laikantis Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo principo.

Neoficialiai kalbama, kad laikinosios tyrimo komisijos pirmininko pareigas planuojama patikėti „valstiečių“ frakcijos atstovui Virgilijui Poderiui.

Siūloma, kad naujoji tyrimo komisija dirbtų iki 2019 m. gegužės 1 dienos.

Jeigu Seimas pritartų, nauja parlamentinė komisija tirtų 2008-2016 metų laikotarpį. Komisijai siūloma ištirti suinteresuotų asmenų ar jų grupių galimai darytą neteisėtą įtaką ir poveikį šalies politiniams procesams, inter alia rinkimų eigai, parlamentinių koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai ir finansavimui.

Nutarimo projekte siūloma ištirti suinteresuotų asmenų galimai darytą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį teisėkūros procesui (teisės aktų inicijavimui, rengimui, svarstymui ir priėmimui); valstybės institucijų vadovų, valstybės tarnautojų rinkimui ar skyrimui ir (ar) jų veiklai; valstybės valdomų įmonių (jų antrinių bendrovių), viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimui ar skyrimui ir (ar) jų veiklai.

Opozicija kritikuoja naujo parlamentinio tyrimo iniciatyvą. Seimo narys konservatorius Andrius Kubilius yra sakęs, kad planuojama sudaryti komisiją konservatoriams tirti.
Seimo narys socialdemokratas Juozas Olekas, kai kurie konservatoriai ir Mišrios Seimo narių grupės atstovai yra užsiminę, kad tyrimo komisijos darbe neketina dalyvauti.