Apie tai – pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su krašto apsaugos ministru Juozu Oleku ir Lietuvos kariuomenės vadu generolu Vytautu Jonu Žuku.

– Ministre, kaip ir minėjau, be Lietuvos NATO vadavietės atidarytos dar penkiose šalyse. Ką tai reiškia? Kokia žinia yra siunčiama?

– Tai reiškia, kad NATO yra pasirengęs, turi pajėgumus ir geba reaguoti kada reikia, kad sustabdytų bet kokią agresiją, kokia galėtų būti prieš vieną iš NATO šalių.

– Generole, paaiškinkite konkrečiau, kokia veikla ši vadavietė užsiims?

Jonas Vytautas Žukas
– Jos paskirtis yra aiški iš jos pavadinimo – NATO pajėgų integracijos vienetas. Tai pagrindinė vadavietei skiriama užduotis – pasiruošti mūsų sąjungininkų atėjimui į Lietuvą, jeigu to reikės. Pirmiausiai – greito reagavimo pajėgoms. Štabas skirtas vykdyti koordinacines funkcijas tarp nacionalinių pajėgų ir NATO pajėgų. Kita svarbi užduotis – koordinuoti pratybas, kurios vyksta Lietuvoje. Tiek amerikiečių kariuomenės, tiek Europos šalių pajėgų. Europoje vyksta amerikiečių vadovybės organizuojamos pratybos ir taip pat vyksta NATO pratybos. Dažnai jos turi skirtingus tikslus. Todėl šiuos dalykus svarbu tinkamai koordinuoti. Be to, dar vyksta ir nacionalinės pratybos. Visos pratybos turi būti nukreiptos vienu tikslu.

– Ar šioje vadavietėje dirba tik užsienio šalių karininkai?

– J. V. Žukas: Nebūtinai. Planuojama, kad apie pusė bus iš Lietuvos. Kol kas numatyta, kad štabe dirbs 40 specialistų, tačiau tas skaičius gali plėstis.

– J. Olekas: labai svarbu, kad čia mes turime ryškų savo balsą. Vadavietėje dirbs pusė Lietuvos karininkų ir turėsime tiesioginį kontaktą ne tik su NATO vadavietėmis, bet ir su nacionaliniais padaliniais.

– Vadavietės atidarytos iš viso šešiose valstybėse, bet NATO generalinis sekretorius lankėsi tik Lietuvoje. Ar ši vadavietė kažkuo išskirtinė, ar tiesiog dėmesys Lietuvai didesnis?

– J. Olekas: iš Vilniaus buvo oficialiai atidarytos visos vadavietės. Mums tai yra tam tikra garbė ir įvertinimas. Kitaip tariant, visa aukščiausia NATO vadovybė lankėsi Vilniuje.

– Prezidentė ketvirtadienį pareiškė, kad Lietuva 2 proc. nuo BVP kariuomenei ketina pasiekti jau 2018 m. Partijų susitarime numatyta šį procentą pasiekti iki 2020 m. Tai kuri data realesnė, ministre?

Juozas Olekas
– Jeigu žiūrint pagal dabartinę situaciją, tai mes daug sparčiau „augame“ negu iš pradžių galvojome. 2016 m. numatytas 30 proc. augimas, t.y. planuojame pridėti apie 100 mln. eurų per metus. Tai faktiškai mes artėjame prie to, kad 2 proc. nuo BVP pasieksime jau 2018 m. Žinoma, labai svarbu, koks bus ekonomikos augimas per tą laikotarpį.

– Bet svarbus ir politinis aspektas. Bet kuriuo atveju, finansavimo kariuomenei didinimas nėra toks populiarus sprendimas visuomenėje, kaip, pavyzdžiui, socialinių išmokų. O žinome, kad artėja nauji rinkimai.

– J. Olekas: manau, kad šiuo metu Lietuvos žmonės labai stipriai palaiko kariuomenę ir jos vystymą. Tai matyti ir iš tų jaunuolių, kurie ateina savanoriškai tarnauti. Dalis tų lėšų sugrįžta atgal į Lietuvos biudžetą: ar išmokomis kariams, ar daiktų įsigijimui. Labai džiaugėmės, kad ruošiant bazę šauktiniams dauguma technikos, baldų kitų daiktų buvo įsigyta iš Lietuvos gamintojų.

– Galime pakalbėti ir apie kur kas didesnius planuojamus įsigijimus, generole. Turiu omenyje pėstininkų kovos mašinas. Metus kariuomenė ir ministerija renkasi, nes prieš metus Vyriausybė patvirtino tas sąlygas. Kodėl iki šiol neišsirenkate?

– Artimiausiu metu bus priimti reikalingi sprendimai. Prieš metus turėjome labai platų pasirinkimą, buvo 12 pasiūlymų, dabar tas ratas labai susiaurėjęs. Turime apsispręsti artimiausiu metu, įvertinti paskutinius gautus pasiūlymus. Šie sprendimai tikrai bus priimti šį rudenį.

– Ministre, mūsų šaltiniai sako, kad šią vasarą atsirado gana stiprus, konkurencingas amerikiečių pasiūlymas. Jie siūlo įsigyti jų modernizuotas pėstininkų mašinas „Stryker“. Prieš metus tokio amerikiečių pasiūlymo nebuvo. Dėl to, esą, ministerija negali baigti derybų su vokiečiais. Ar tai tiesa?

– Iš tikrųjų mes analizuojam. Mes dar nepriėjome to etapo, kai galutinai spręstume, su kuo pasirašyti. Kaip jūs ir minėjote, iš pradžių buvo 12 pasiūlymų. Mes juos visus vertinome. Šiuo klausimu yra svarbu labai daug dalykų: ir kovinė galia, ir pagaminimo laikas, ir kaina, ir tam tikras politinis svoris, nereikia to slėpti. Visus šiuos elementus reikia pasverti. Be to, yra ir kitų svarbių pirkimų, pavyzdžiui – haubicos.

– Jas vokiečiai lietuviams parduoda už labai gerą kainą, kaip suprantu?

– Taip. Mes norime pabaigti vieną pirkimą ir tik tada pradėti kitą. Vis dėlto tikrai planuojame visus sprendimus priimti dar šiais metais ir judėti į priekį. Tikimės, kad ir haubicos kitų metų vidury atvyks, ir galbūt pirmosios pėstininkų kovos mašinos pasieks Lietuvą 2016, ar 2017 m. pradžioje.

– Apie kokį kiekį mes kalbame, generole?

– Planuojama įsigyti apie 80–100. Kalbama apie dviejų batalionų perginklavimą ir vieną artilerijos batalioną. Tuo pačiu bus galima iš karto išskleisti ir antrąjį artilerijos batalioną, nes bus galima iš karto panaudoti senas 105 mm haubicas. Taigi mūsų Lietuvos kariuomenė iš karto atsidurs visai kitame lygyje.

– Skaičius tarp 80 ir 100 tikrai skamba solidžiai. Ypač turint omenyje, kad kai kurių mašinų kaina gali būti iki 5 mln. eurų, ar net gi daugiau, taigi kalbame apie beveik pusę milijardo eurų. Milžiniška suma. Per kokį laikotarpį tai būtų įgyvendinama, nes net ir dabar vienerių metų krašto apsaugos ministerijos biudžetas nesiekia tokios sumos?

– J. Olekas: mes planuojame išmokėti per 3–4 metus. Panašiai užtruks ir jų gamyba.