NATO užtikrins į Aljansą įstojusių Baltijos valstybių oro erdvės apsaugą ir tuo tikslu dislokuos Lietuvoje sąjungininkų pajėgumus. Tai trečiadienį nusprendė Briuselyje posėdžiavusi Šiaurės Atlanto Taryba (ŠAT). Šiuo sprendimu NATO pajėgų Europoje vyriausiasias vadas įpareigotas pradėti pajėgų generavimo procedūrą - prašyti sąjungininkių pasiūlyti savo orlaivius ir technines priemones, kurios bus dislokuotos Lietuvoje.
NATO
© Reuters/Scanpix

Lietuvos URM pranešimu, Šiaurės Atlanto Taryba patvirtino, jog visos NATO šalys privalo turėti tas pačias kolektyvinio saugumo garantijas.

ŠAT nusprendė, kad visų 26 NATO sąjungininkių oro erdvė bus saugoma pagal tuos pačius standartus. Šalims narėms, neturinčioms savo priemonių oro erdvei saugoti, Aljansas jas pasiūlys. Nuspręsta, kad šiam tikslui įgyvendinti reikalingos priemonės bus dislokuojamos Lietuvoje.

"Tai svarbus įvykis, turintis tiek didelę praktinę, tiek ir politinę prasmę. Aljansas savo pajėgumus dislokuos Lietuvoje, kuri neturi visų techninių galimybių ginti savo oro erdvę. Politiniu požiūriu - be išlygų ir komentarų tampame vieningos Aljanso oro erdvės dalimi, apie ką praėjusią savaitę viešėdamas Lietuvoje, sakė NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis", - BNS sakė Lietuvos krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius.

"Džiugu, kad sprendimas priimtas tą pačią dieną, kai pasirašytas Lietuvos politinių partijų susitarimas dėl gynybos finansavimo 2005-2008 metais", - sakė L.Linkevičius. Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis pasveikino tokį NATO sprendimą.

"Tai dar vienas įrodymas, kad stojame į lygiaverčių ir visateisių šalių sąjungą, kuri sugeba pasirūpinti savo narių saugumu. Džiaugiuosi, kad tapusi visateise nare, Lietuva pasijus ne tik politiškai, bet ir praktiškai saugesnė. Tai padidins saugumą visame Baltijos jūros regione", - Lietuvos URM pranešime cituojamas A.Valionis.

Visos praktinės šios sprendimo įgyvendinimo procedūros bus toliau sąjungininkų derinamos. Anksčiau Danijos politikai ir kariškiai BNS patvirtino, jog Danijoje svarstoma galimybė Baltijos šalių oro erdvės apsaugai skirti keturis karališkųjų oro pajėgų naikintuvus "F-16",

jų įgulas ir aptarnaujantį personalą - iš viso apie 100 žmonių, kilnojamąjį radarą. Ši iniciatyva praėjusį ketvirtadienį pristatyta Danijos parlamento - Folketingo - įtakingo Užsienio politikos komiteto nariams.

Aukštas Danijos Gynybos ministerijos pareigūnas tąkart BNS sakė, kad vyksta tokio sprendimo karinis planavimas, tačiau dėl misijos politinį sprendimą turi priimti Šiaurės Atlanto Taryba .

Anot BNS šaltinių Lietuvos krašto apsaugos ministerijoje, beveik neabejojama, kad NATO sąjungininkai dislokuos Lietuvoje vienos iš Aljanso valstybių karinių oro pajėgų (KOP) grandį - 4-6 lėktuvus, kurie atliktų Baltijos valstybių oro erdvės policijos funkcijas, kol Aljansas kartu su naujosiomis narėmis ras ilgalaikį oro erdvės apsaugos sprendimą.

Orlaiviai gali būti laikinai dislokuojami Vilniuje, kol bus vykdomas pakilimo ir nusileidimo tako Zoknių aerodrome remontas, kurio pradinei fazei artimiausiais mėnesiais ketinama skirti 1,5 mln. litų. Šaltinių teigimu, orlaivių dislokavimas Lietuvos sostinėje turėtų ir svarbų politinį atspalvį - bylotų apie Aljanso įsipareigojimus naujosioms narėms.

Lietuva siekia, kad Aljanso "oro policijos" pajėgos būtų dislokuotos Lietuvos KOP Pirmojoje bazėje Zokniuose - nuo sovietų laikų išlikusiame milžiniškame aerodrome, kuris gali priimti net ir didžiausius orlaivius. Neseniai Zokniuose buvo nusileidęs NATO oro erdvės stebėjimo lėktuvas "E-3 AWACS". Pirmojoje bazėje dislokuota lengvųjų atakos lėktuvų "L-39 Albatros" grandis, transporto orlaiviai "An-26", "L-410".

Šaltinių KAM teigimu, Zokniai dėl išplėtotos infrastruktūros ir nutolimo nuo Šiaulių miesto idealiai tinka KOP bazės vaidmeniui, tačiau pakilimo ir nusileidimo takas reikalauja rekonstrukcijos.

Svarstoma galimybė, kad laikinai, kol vyks būtiniausieji darbai, "oro policijos" pajėgų dislokavimui gali būti panaudotas civilinis Vilniaus tarptautinis oro uostas. Likus vos kelioms savaitėms iki naujų narių priėmimo į NATO, visavertės oro erdvės apsaugos pajėgumų nebuvimas yra viena opiausių Lietuvos, Latvijos ir Estijos problemų.

Vasario pradžioje Miunchene Lietuvos krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius ir Latvijos bei Estijos gynybos ministrai Girtas Valdis Kristovskis ir Margusas Hansonas pasirašė komunikatą dėl bendrų veiksmų oro erdvės kontrolės srityje. Komunikate numatoma glaudžiai konsultuotis su NATO pajėgomis, kaip kontroliuoti regiono erdvę, efektyviai įsijungti į Aljanso gynybos kontekstą.

Be kita ko, komunikate įvardyta, kad oro erdvės stebėjimo centras Karmėlavoje iki galutinio sprendimo, kurį vėliau priimtų NATO karinė vadovybė, bus regioninė oro erdvės kontrolės vadavietė. Kaip pagrindinis aerodromas oro policijos funkcijai užtikrinti minimas Zoknių oro uostas, kur įsikūrusi Lietuvos karinių oro pajėgų Pirmoji bazė. Kaip alternatyviniai aerodromai minimi Talino Estijoje ir Lielvardės Latvijoje.

Trys Baltijos šalys, padedamos Vakarų sąjungininkių, jau kelerius metus įgyvendina oro erdvės bendros stebėjimo sistemos BALTNET projektą. Minėtoji oro erdvės stebėjimo sistema, kurios regioninis centras yra įsikūręs Karmėlavoje prie Kauno, netrukus taps NATO oro erdvės kontrolės sistemos dalimi.

Baltijos šalys dėl savo neišplėtotų karinių oro pajėgų kol kas realiai negali užtikrinti oro erdvės apsaugos ir atlikti vadinamosios oro policijos funkcijos - užkardyti galimus oro erdvės pažeidimus, nutupdyti nuo kurso netyčia ar piktavališkai nukrypusius orlaivius.

Lietuvoje su Švedijos pagalba sukurtas Oro gynybos batalionas kol kas aprūpintas tik zenitiniais artileriniais pabūklais "L-70", kurių baterija saugo oro erdvę prie Ignalinos atominės elektrinės.

Lietuva pasirašė sutartį su JAV dėl oro gynybos nešiojamų raketinių sistemų "Stinger" įsigijimo, tačiau šios sistemos bus patiektos tik 2006-siais metais ir teks daugiausia kariuomenės oro gynybos padaliniams. Lietuva taip pat tariasi su Norvegija dėl planuojamo vidutinio nuotolio zenitinių raketinių sistemų "RBS-70" neatlygintino perdavimo Lietuvai.

Lietuva vienintelė iš Baltijos valstybių savo karinėse oro pajėgose turi reaktyvinių lėktuvų grandį - oro erdvę dabar saugo KOP čekų gamybos lengvieji atakos lėktuvai "L-39 Albatros". Iš šešių KOP turimų tokio tipo orlaivių eksploatuojami du, dar du remontuotini, tačiau po remonto galės būti eksploatuojami. Likę du lėktuvai eksploatacijai netinkami.

"L-39" "oro policijos" funkcijas gali atlikti tik šviesiu paros metu, nes lėktuvuose nėra nakties ir blogo oro sąlygoms reikalingų navigacijos prietaisų ir radarų.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Epidemiologė: pražūtingasis gripo virusas akimirksniu randa silpniausią žmogaus vietą papasakojo, ko šiemet tikėtis (60)

Gripas vis plačiau šiepia savo nasrus. Tuo jau spėjo įsitikinti tiek amerikiečiai, nerimaujantys,...

Įstatymai privertė sukurti verslą (18)

Mindaugas ir Vita Šlapkauskai žinomi kaip gardžiomis uogienėmis ir šviežiais vaisiais bei...

Orai: ateina tikri šalčiai (10)

Tikros žiemos mėgėjus šių dienų orai turėtų džiuginti – laikysis neigiama temperatūra...

Agnė Jagelavičiūtė: paslaptį su Mantu labai saugojome, žinojau, kad dėl to galiu netekti meilės (84)

Stilistės, žurnalo AŠ IKONA vyr. redaktorės ir tiesiog verslios bei užsispyrusios moters Agnės...

Po nužudymo Klaipėdos „Akropolyje“ apsaugos darbuotojams vėl kilo pavojus (55)

Klaipėdos prekybos centre „ Akropolis “ apsaugos darbuotojai sulaukė grasinimų papjauti. Dar...

Savo namuose ateities laukia su baime: netrukus šalia atsivers didžiausia kloaka (79)

Nerimas dėl ateities – taip trumpai galima apibūdinti nuotaikas, kurios vyrauja nedideliame...

Šios mikrotendencijos padės atnaujinti garderobą be didelių išlaidų

Pošventiniai su finansais susiję sunkumai neabejotinai turi įtakos drabužių įsigijimui. Laimei,...

Šalis su 4 500 eurų vidutine alga stebina kainomis (645)

Nors Šveicarijos vidutinis atlyginimas „į rankas“ yra didesnis nei Lietuvoje kone 7 kartus, kai...

Atrado būdą, kuo pakeisti beskonius parduotuvių pomidorus: procesui tereikia trijų ingredientų ir kantrybės išlaukti (67)

Su šeima Vilnių į atokų vienkiemį iškeitusi Ieva Šidlaitė sakosi čia radusi ne tik ramybę,...

Vienos kraupiausių žudynių istorijoje: odekolono vonios – vienintelis būdas atsikratyti kraujo dvoko (981)

„Degtinę, kaip patys suprantate, maukdavo iki sąmonės netekimo. Sakykite, ką norite, bet darbas...