Tai jis pareiškė interviu defensenews.com daugiausia kalbėdamas apie Ukrainos karinių pajėgų progresą.
Pasak generolo leitenanto, rusai ir toliau didina konvencinio, aukštos klasės, elektroninio karo pajėgumus.
„Nors ir mes buvome linkę taip elgtis, bet pastarąjį dešimtmetį dėmesį sutelkėme į terorizmą, kovą su maištininkais ir radioelektroninę žvalgybą, o rusai tuo metu ir toliau ėjo ryšio trikdymų keliu. Jie gali numušti bepiločius orlaivius, gali apsunkinti komunikaciją – šių dalykų galėtume iš jų pasimokyti. Dabar bepiločių lėktuvų visur labai daug, taigi tenka šiek tiek keisti taktiką, kaip išvengti priešo didelio nuotolio raketų ir artilerijos sviedinių“, - aiškino JAV karinių pajėgų atstovas.
Rusija su iskanderais gali pasiekti net Švedijos teritorijas
Gynybos politikos ekspertas Aleksandras Matonis DELFI teigia, kad JAV generolo leitenanto nuogąstavimai pagrįsti.
Jo teigimu, vien „Iskander-M“ dislokavimas išplėtė Kaliningrade esančių Rusijos pajėgų atakos galimybes į didžiąją Baltijos jūros ekvatorijos dalį.
„Jei jos būtų dislokuotos labiausiai į Vakarus nutolusiuose Kaliningrado srities taškuose, gali pasiekti net ir tam tikras Švedijos teritorijas, nes „Iskander-M“ veiklos spindulys yra apie 400 km priklausomai nuo modifikacijos“, - sakė A. Matonis.
Pasak A. Matonio, peršasi išvada, kad Kaliningrado srities militarizavimas ir pažangių ginkluotės technologijų bei sistemų diegimas kelia susirūpinimą ne tik Baltijos šalims, bet ir JAV kariniams vadovams.
„Jei žiūrėsime į Baltijos jūros laivyno galimybes: taip, jos yra didelės. Tačiau jeigu lygintume NATO greitojo reagavimo pajėgų jūrinį komponentą, tas komponentas būtų keleriopai didesnis ir galingesnis. Tai liudija ir pastaruosius keturiasdešimt metų vykstančios pratybos BALTOPS – ir pernai, ir šiemet – jų metu buvo sutelkiamos labai didelės laivų grupės įvairios paskirties: kovinių laivų, laivų paieškos bei išminavimo laivų. Kitaip tariant, konvenciniu požiūriu NATO valstybių laivyno pajėgos žymiai lenktų Rusiją, lygiai kaip ir oro pajėgos, sutelktos į šį regioną. Tačiau tai nereiškia, kad žiūrint į kiekybinę persvarą reikia užmerkti akis į Kaliningrado potencialą“, - teigė ekspertas.
A. Matonis pripažįsta, kad kariniai planuotojai veikiausiai daro išvadas. Jis siūlo atkreipti dėmesį į JAV karinių laivų apsilankymą Juodojoje ir Baltijose jūroje. Tarkime, šiemet Klaipėdoje lankėsi raketinis eskadrinis minininkas „USS Jason Dunham“ su 100 sparnuotųjų raketų, kurių kiekvienos veikimo spindulys 1000-2500 km.
„Įsivaizduokite, kokią galią turi šis laivas. Ką nori tuo pasakyti amerikiečiai? Kad būdamas Baltijos jūroje šis laivas gali pasiekti ir tas „Iskander-M“ paleidimo aikšteles Kaliningrade ir bet kur kitur europinėje Rusijos dalyje. Praktiškai jos gali leistis už Mariupolio. Tai rodo, kad kariniai planuotojai jau imasi veiksmų“, - sako A. Matonis.
D. Antanaitis: jei neinvestuosime – Rusija puls
Gynybos ekspertas Darius Antanaitis JAV karinių pajėgų Europoje vado žodžius teigia traktuojantis kaip dar vieną paraginimą investuoti Lietuvai į savo gynybą, nes Rusija konflikto atveju siektų nutraukti galimą NATO paramą iš oro, jūros ir sausumos.
Pasak D. Antanaičio, Rusija galės atlikti anksčiau paminėtus veiksmus, jei Lietuvoje nebus iš anksto dislokuotų sąjungininkų ir jei Lietuvos kariuomenė nebus tinkamai apginkluota priemonėmis, kurios galėtų neutralizuoti Rusijos, visų pirma, priešlėktuvines raketas.
„Todėl mums gyvybiškai svarbu be toliašaudžių savaeigių haubicų ir sunkiai šarvuotų didelio kalibro pėstininkų kovos mašinų, turėti vidutinio nuotolio oro gynybą, kuri galėtų sustabdyti ar net sunaikinti raketas dar jų pakilimo aikštelėse. Tik turėdami prevencines priemones busime saugūs“, - sako pašnekovas.
Ginklų sandėlis prie Lietuvos
Prie Lietuvos ir Lenkijos įsiterpęs bei susisiekimo sausuma su Rusija neturintis Kaliningradas užima 8301 kvadratinį kilometrą, ten gyvena apie 1 mln. gyventojų. Prieš 700 metų ši teritorija priklausė Prūsijai, tačiau Antrojo pasaulinio karo pabaigoje sovietai Kaliningrado sritį užėmė, išžudė arba repatrijavo vokiečius, o Potsdamo konferencijoje išsikovojo teises į jį.
Šaltojo karo metu tai buvo labiausiai militarizuota zona Europoje, žlugus geležinei uždangai sritis kurį laiką patyrė dezintegraciją, bet šiuo metu Kaliningradas ir vėl tapo tikru ginklų sandėliu.
Kaliningrado Baltijsko uoste įsikūręs Baltijos jūros laivynas su nedideliu kiekiu povandeninių laivų, taip pat esama desantinių laivų, skirtų išlaipinimui pakrantėje. Kaliningrade yra ir visa gausybė laivyną aptarnaujančių dalinių: jūrinė aviacija, naikintuvai, bombonešiai, jūrų pėstininkai, sausumos pajėgos.
Ginkluotė Kaliningrade yra nuosekliai atnaujinama. Pavyzdžiui, nuo 2012 m. Kaliningrade prie Pionierskij gyvenvietės veikia ankstyvojo perspėjimo oro erdvės stebėjimo radaras „Voronež-DM“, kuris gali stebėti visą oro erdvę ne tik virš Baltijos jūros ir Šiaurės Europos, bet praktiškai tarp Azorų salų iki Grenlandijos.
Buvo skelbta apie oro gynybos pajėgų perginklavimą iš zenitinių raketinių kompleksų S300 į S400, planuota žemė-žemė raketas „Točka-U“ pakeisti tos pačios klasės pažangesnėmis taktinėmis raketomis „Iskander-M“, kurių veikimo spindulys siekia 400-500 km.