„NATO padėtį vertina ypatingai rimtai. Tai yra neįtikėtinas įvykis. Agresija prieš Ukrainą sukėlė visų mūsų pakankamai aktyvią reakciją. Yra totalus vieningumas NATO viduje, jokių diskusijų dėl būtinybės stiprinti mūsų atgrasymo politiką, rytinį NATO flangą, skirti daugiau karių mūsų regionui, į kitas rytinio flango šalis. Galvojame, kaip padaryti, kad šita beprotybė kažkokia forma pasibaigtų“, – interviu LRT teigė Lietuvos ambasadorius NATO Deividas Matulionis.
Pasak ambasadoriaus, realiai kariai yra siunčiami.
„Po truputį NATO pajėgos didėja tiek priešakinių pajėgų batalione, tiek ir papildomos pajėgos – amerikiečių batalionas. Taip pat tikimės papildomo pastiprinimo iš amerikiečių po paskutinio jų pareiškimo.
Dar labai svarbus dalykas, kad prieš pusvalandį patvirtintas įgaliojimas pradėti vykdyti NATO penkis gynybos planus. Tame tarpe – ir planas, susijęs su mūsų regiono gynyba, suteikiantis žymiai daugiau įgaliojimų NATO jungtinių pajėgų vadui disponuoti tomis pajėgomis, ir jas naudoti ten, kur atsiranda didžiausia grėsmė ir poreikis“, – sakė D. Matulionis.
Pasak ambasadoriaus, šiuo metu didžiausia grėsmė yra aplink Ukrainą, ir Juodosios jūros regiono šalys yra labai susirūpinusios, nes atakos yra prasidėjusios ir iš Krymo pusiasalio pusės.
„Čia mūsų devynios šalys, kurios turi sieną su Rytais, jos irgi yra labai vieningos. Mes ketiname toliau diskutuoti dėl papildomų prašymų. Pasirengimas tiek moralinis, tiek politinis tikrai yra labai stiprus“, – teigė D. Matulionis.
„Ukraina yra Vakarų simbolis“
Jo vertinimu, Ukraina yra Vakarų simbolis.
„Tai yra ataka prieš Vakarus, prieš visą Europos saugumo architektūrą, prieš NATO. Apskritai visa tai yra be jokio pagrindo. Norėčiau, kad rusų tauta neliktų istorijoje tauta, kurią visi vadins agresoriumi“, – teigė D. Matulionis.
Lietuva su kitomis Baltijos šalimis, Lenkija ir dar keturiomis šalimis prašė aktyvuoti NATO ketvirtąjį straipsnį. Konsultacijos jau yra vykdomos.
„Prieš pat Šiaurės Atlanto Tarybos posėdį buvo mūsų aštuonių valstybių prašymas pradėti konsultacijas pagal 4-ąjį straipsnį. Tai yra konsultacijos, kai šalys jaučia tiesioginę grėsmę, ir prašo inicijuoti priemones, kurios galėtų padėti toms šalims“, – sakė D. Matulionis.
To prašė Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Rumunija, Čekija, Slovakija ir Bulgarija.
„Realiai jos yra prasidėjusios, jos toliau bus tęsiamos, apie tai, kokios papildomos priemonės yra reikalingos. Mes jas patys identifikuosime, žiūrėsime, ar jas įmanoma įgyvendinti. Poreikius mes daugiau ar mažiau žinome, ir tikimės, kad tai bus padaryta“, – kalbėjo D. Matulionis.
Ketvirtadienį vyks dar posėdis su Ukraina, kur bus tariamasi, kaip jai galima padėti dabartinėje situacijoje.
Kaip jau skelbta, Rusijos ir Baltarusijos pajėgoms įsiveržus į Ukrainą, į situaciją reaguoja visas pasaulis. Prezidentas sušaukė Valstybės gynimo tarybą (VGT), kurioje nuspręsta siūlyti Lietuvoje įvesti nepaprastąją padėtį. Dėl to dar Seimas apsispręs ketvirtadienį, 17 valandą.
