Gegužės 1 dieną sukanka 10 metų po didžiausios iki šiol buvusios ES plėtros. 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva tapo visateise ES nare. Tą pačią dieną prie ES prisijungė Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovėnija, Vengrija.
Užsienio reikalų ministerija ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas trečiadienį Prezidentūroje rengia konferenciją "Dešimt Lietuvos narystės Europos Sąjungoje metų".
Konferencijoje aptariama Lietuvos politinio, socialinio ir ekonominio vystymosi raida ir integracijos į ES reikšmė. Diskutuojama apie naująsias Lietuvos Europos politikos kryptis - kokie turėtų būti jos tikslai ir uždaviniai Lietuvai baigus pirmininkauti ES Tarybai ir įgijus dešimties metų narystės patirtį.
D. Grybauskaitė: vienas geriausių Lietuvos istorijoje sprendimų
Minint dešimtąsias Lietuvos narystės ES metines prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino konferencijos „Dešimt Lietuvos narystės Europos Sąjungoje metų" dalyvius - akademikus, politologus, verslo, politinių partijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovus.
Valstybės vadovė pabrėžė, jog narystė ES Lietuvos žmonėms užtikrino galimybę laisvai rinktis savo ateitį, patiems kurti saugesnę valstybę ir siekti gerovės.
Pasak šalies vadovės, vienas esminių ES vertybinių principų - judėjimo laisvė - lietuviams jau tapo savaime suprantamu dalyku. Lietuvos žmonės gali nevaržomai keliauti, dirbti ir mokytis kitose ES šalyse, užsienyje įgauti vertingos patirties, susipažinti su naujausiais mokslo išradimais ir inovacijomis. Universitetų mainų programa „Erasmus" jau pasinaudojo daugiau nei 20 tūkstančių Lietuvos studentų.
Narystė vienoje stipriausių ekonominių organizacijų, Prezidentės teigimu, paskatino ir spartų šalies ekonomikos augimą. Lietuva sparčiausiai iš visų ES šalių kuria gerovę - gyvenimo lygis nuo narystės pradžios mūsų šalyje pakilo trečdaliu. Lietuvos gamintojams, verslininkams ir paslaugų tiekėjams atsivėrė bendra 500 milijonų vartotojų rinka. Lietuviškas eksportas į ES per 10 metų išaugo beveik tris kartus.
Šalies ir žmonių gerovei taip pat didelę įtaką turėjo ES finansinė parama, kuri sudaro beveik ketvirtį mūsų šalies biudžeto. Tiesioginę jos naudą jau pajuto kiekvienas Lietuvos gyventojas. Šiomis lėšomis buvo renovuoti istoriniai ir kultūriniai pastatai, sutvarkytos gatvės ir šalies keliai, apšiltinta kas 5 Lietuvos mokykla, nupirktos naujos, modernios mokymosi priemonės. Panaudodamas europinę paramą verslas kuria naujas darbo vietas Lietuvos žmonėms.
Pasak šalies vadovės, narystė ES ne tik padėjo užsitikrinti ekonominį valstybės saugumą, bet ir siekti energetinio saugumo. Prieš 5 metus pradėta kurti bendra Europos energetikos rinka, ES remia strateginius Lietuvos energetinius projektus - elektros jungtis su Švedija ir Lenkija. Visa tai paskatins žemesnes kainas vartotojams, užtikrins saugų energijos tiekimą ir Lietuvos energetinį savarankiškumą.
Prezidentės teigimu, narystė ES Lietuvai padėjo įtvirtinti savo politines pozicijas tarptautinėje erdvėje. Lietuva sėkmingai išlaikė ES pirmininkavimo egzaminą ir įrodė, jog pirmininkavimo sėkmę lemia ne valstybės dydis, bet nuoširdus darbas, atvirumas partnerių nuomonėms ir bendro sutarimo siekis. Pasak šalies vadovės, išaugo tarptautinės bendruomenės pasitikėjimas Lietuva, o jos žmonės patvirtino galintys aktyviai ir atsakingai prisidėti prie bendros Europos ateities kūrimo.
Prezidentė taip pat pabrėžė, jog šiandien Europos integracijos sėkmė ir įsitraukimas Lietuvai svarbesni nei bet kada anksčiau. „Rusijos agresija Ukrainoje iš esmės keičia saugumo situaciją, griauna nusistovėjusias tarptautinių santykių normas, todėl Lietuvos saugumui yra labai svarbi stipri ir susitelkusi ES, kuri gali atsverti imperines Rusijos ambicijas. Pirminė politinė ES paskirtis - kurti taiką ir stabilumą - šiandie n aktuali kaip niekad", - pabrėžė Prezidentė.
Šalies vadovės teigimu, negalime sau leisti suabejoti vieningos Europos ateitimi. Turime siekti efektyvios ES, kuri leistų atkurti žmonių pasitikėjimą.
Narystė ES pakeitė Lietuvos veidą
Trečiadienį „Lietuvos žinių“ parengtoje publikacijoje atkreipiamas dėmesys, kad prieš dešimtmetį ES nare tapusi Lietuva atsikratė "našlaitės Sigutės" sindromo ir tampa gerai besitvarkančia Europos valstybe. Nors artimiausiu metu Skandinavijos šalių lygio nepasieksime, pamažu mūsų gerovė vis kils. Narystė ES neatpažįstamai pakeitė Lietuvos veidą. Tapome ilgametes demokratijos tradicijas puoselėjančių valstybių klubo nariais, šaliai skirti europiniai milijardai skatino ekonomikos plėtrą, lietuviams atsivėrė Europos sienos. Netrukus dar glaudžiau su ES mus susies bendra valiuta - euras.
L. Graužinienė: būdama ES nesijaučiu, kad tapau mažiau lietuvė
Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė teigė, kad narystė Europos Sąjungoje (ES) suteikė stiprų postūmį Lietuvos ekonomikai ir sustiprino jos asmeninį jausmą, kad esame nepriklausoma valstybė.
Tačiau parlamento vadovė nepuolė kritikuoti ir tradiciškai kitokios nuomonės besilaikančių tautininkų.
"Kiekvienas žmogus turi išlaikyti savo orumą, matymą, požiūrius į vienus ar kitus reiškinius, gali išsakyti savo nuomonę, mes gyvename demokratinėje valstybėje", - sakė L. Graužinienė.
Seimo Pirmininkė sakė nelabai įsivaizduojanti, "kokioje vietoje būtų Lietuva ir jos ekonomika, jeigu nebūtume įstoję į ES".
"Įstojome pačiu laiku, kada mums, ypač ekonomikai, reikėjo postūmio, proveržio, kada reikėjo verslininkams perorientuoti rinkas iš Rusijos į ES rinkas. Aš jau nekalbu, kad mūsų žmonės gali laisvai judėti po visą pasaulį, ir daug kur važiuojama be vizų", - sakė L. Graužinienė.
Seimo Pirmininkė tikisi, kad naujoji finansinė perspektyva suteiks šaliai postūmį, kurio "ekonominę naudą dar jausime daug metų į priekį".
Kalbėdama apie regione dėl Rusijos veiksmų susiklosčiusią situaciją, Seimo vadovė ragino nesėti baimių.
"Man nepatinka, kad labai daug įtemptos informacijos apie galimas karines grėsmes. Sutinku, kad reikia įspėti žmones. Jeigu aš nuvažiuoju į regioną, susitinku žmones, ir pirmas klausimas paprastų žmonių man būna, ar bus karas, tai aš suprantu, kad yra negerai su viešąja erdve. Mūsų žmonės neturi gyventi baimėje, o mes, kaip valstybės vadovai, neturime demonstruoti, bet turime tyliai užtikrinti mūsų žmonių saugumą", - sakė L. Graužinienė.