Narstydami E. Pašilį, parlamentarai gėlė prezidentei ^papildyta

Toliau E. Pašilio kandidatūra bus svarstoma Teisės ir teisėtvarkos komitete bei Seimo frakcijose, o gruodžio 22 d. grįš į Seimo posėdžių salę.

42 metų E. Pašilį Seime pristatė prezidentės vyriausioji patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė. Patarėjos teigimu, kandidato pasirinkimą nulėmė tai, kad jis yra teisininkas profesionalas, turintis ikiteisminio tyrimo pareigūno, teisėjo darbo ir vadovaujamo darbo patirties.

R. Svetikaitė akcentavo, kad prieš kelias savaites E. Pašilis Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos vienbalsiai pripažintas vienu tinkamiausių Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo pareigoms eiti. Be to, jis turi vadovavimo patirties – vadovavo Ukmergės r. apylinkės teismui, yra kėlęs kvalifikaciją Lietuvoje ir užsienyje.

„Prokuratūros sistemai būtina įveikti besiformuojantį uždarumą“, – kalbėjo R. Svetikaitė. Jos teigimu, tai profesionalas, kuris galės į prokuratūros situaciją pažiūrėti iš šalies.

E. Pašilis teisininko kvalifikaciją įgijo Lietuvos policijos akademijoje ir Vilniaus universitete, 1994–1997 metais dirbo Ukmergės rajono policijos komisariate jaunesniuoju inspektoriumi, 1997–1999 metais – Mokesčių policijos departamente inspektoriumi. 1999 metais jis pradėjo dirbti Ukmergės rajono apylinkės teisme, 2007–2012 metais buvo šio teismo pirmininkas.

Nesuprantama, kad tyrimai pradedami telefoninių žinučių pagrindu

Prisistatydamas Seimo nariams E. Pašilis kalbėjo, kad šios dienos iššūkis – teisinėmis priemonėmis ginti valstybę, sąžiningus žmones, neleisti menkinti mūsų šalies.

„Lietuvos prokuratūrą aš matau kaip nepriklausomą valstybės instituciją, kuri, visų pirma, dirba žmogui, valstybei, kurioje gerbiamos asmens teisės ir laisvės, užtikrinamas nekaltumo prezumpcijos principas, ginamas viešasis interesas. Svarbu, kad Lietuvos prokuratūroje dirbantis prokuroras būtų ne tik išsilavinęs teisininkas, bet ir jaustų atsakomybę prieš žmogų ir valstybę, matytų ne tik įstatymo raidę, bet ir jos turinį“, – kalbėjo kandidatas į generalinius prokurorus.

Kandidatas pastebėjo, kad prokuratūrai reikalingas atsinaujinimas. Esą sunku rasti argumentų, kai penkeri metai į prokuratūrą nepriimami nauji žmonės, gabūs ir profesionalūs prokurorai palieka darbą. E. Pašilio teigimu, prokuratūra turėtų būti patraukli institucija Lietuvoje ir užsienyje teisės mokslus pabaigusiam jaunimui, todėl sistemoje turėtų dirbti tik patys gabiausi šios srities profesionalai.

Kandidatas į prokurorus atkreipė dėmesį, kad Lietuva pirmauja ES pagal įkalintų asmenų skaičių. E. Pašilio teigimu, prokuroro tikslas neturėtų būti vien tik asmens įkalinimas – bausmės tikslus galima pasiekti ir kitomis priemonėmis, be terminuoto laisvės atėmimo. Jis taip pat atkreipė dėmesį į vidinę ir išorinę prokuratūros komunikaciją, taip pat būtinybę aiškinti priimamus sprendimus.

„Sunkiai suvokiama situacija, kai Lietuvoje ikiteisminiai tyrimai pradedami keleto telefoninių žinučių pagrindu dėl neva patirto grasinimo, ikiteisminio tyrimo įstaigos tampa verslo partnerių, politikų kovos įrankiu. Didžiausias dėmesys ir pastangos turėtų būti sutelktos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų atskleidimui, kur daroma didelė žala valstybei, viešojo intereso gynimui, valstybės teisių ir teisėtų interesų, energetikos, vaiko teisių apsaugos srityje“, – Seimui sakė E. Pašilis, šalies politikus ir teisininkus kvietęs bendromis jėgomis atkurti pasitikėjimą prokuratūra.

Parlamentarai gėlė prezidentei

E. Pašiliui klausimus uždavę Seimo nariai nevengė įgelti prezidentei D. Grybauskaitei.

Socialdemokratas Algirdas Sysas prisiminė „detektyvines istorijas“ apie tariamas pažymas ar „išsipirkimus“, apie kuriuos kalbėta Seimui atmetus Editos Dambrauskienės kandidatūrą. Jis domėjosi, ar E. Pašiliui niekas nieko nesiūlė „išsipirkti“ ar kitaip užsitikrinti paramą tampant prokuroru. E. Pašilis atsakė neigiamai.

Buvęs prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys domėjosi, kada ir kaip E. Pašilis sulaukė pasiūlymo tapti generaliniu prokuroru. „Antras klausimas – būdamas generaliniu prokuroru, jūs galite bet kada būti iškviestas į Prezidentūrą, pavyzdžiui, pas prezidentę pasikalbėti. Kiek jūs esate pasiryžęs, pavyzdžiui, esant rezonansinėms byloms, apie kurias visuomenė kalba, informuoti šalies vadovę apie konkrečių bylų eigą, tyrimo rezultatus?“, – klausė L. Balsys.

E. Pašilis sakė pasiūlymo tapti generaliniu prokuroru sulaukęs atrankos į Apeliacinio teismo teisėjus metu, pirmosiomis gruodžio dienomis. Atsakydamas į antrą L. Balsio klausimą, jis priminė įstatymą, pagal kurį generalinis prokuroras turi atsiskaityti tiek Seimui, tiek prezidentei. „Kažkokio kitokio bendravimo, kaip jūs sakote, rezonansinėse bylose spaudimo aš neįsivaizduoju, antraip nebūčiau galbūt sutikęs kandidatuoti šitas pareigas“, – aiškino kandidatas į generalinius prokurorus.

Tuo metu Vytautas Antanas Matulevičius prisiminė, kad tuoj sueis treji metai, kai buvo panaikinta teisinė neliečiamybė Seimo narei Neringai Venckienei, tačiau iki šiol nepradėtas N. Venckienės ekstradicijos procesas. Parlamentaras domėjosi E. Pašilio nuomone šiuo klausumu.

E. Pašilis sakė asmeniškai nesąs susipažinęs su šia byla, o iš nuogirdų nenorįs komentuoti.

DELFI primena, kad Seimas jau yra atmetęs du valstybės vadovės kandidatus į generalinius prokurorus.

Spalio mėnesio pradžioje parlamentarai nepritarė siūlymui generaline prokurore skirti Kaišiadorių apylinkės teismo pirmininkę Editą Dambrauskienę.

Vasarą atmesta Kauno apygardos teismo pirmininko Nerijaus Meilučio kandidatūra. Nepaskyrus vadovo, laikinai prokuratūrai toliau vadovauja generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis.

Pagal Konstituciją, generalinį prokurorą skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.