aA
Nuo 2017-ųjų pradžios įsigaliojo įstatymo pakeitimai, dėl kurių už psichoaktyvių medžiagų turėjimą savo reikmėms be tikslo platinti yra taikomas Baudžiamasis kodeksas. Vien praėjusiais metais nubausti beveik 2 tūkst. žmonių. Įrašas apie tokį nusikaltimą užkerta kelią norintiems tapti policininkais, pilotais, studijuoti karo akademijoje. Ar tai teisinga, ar tiesiog ieškoma lengviausio kelio?
© DELFI / Domantas Pipas

Narkotikų politikos ypatybes Lietuvoje diskusijų festivalyje „Būtent“ aptarė Vilniaus priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja Aušra Širvinskienė, Lietuvos teisės instituto direktoriaus pavaduotojas dr. Rokas Uscila, aktorius Giedrius Savickas ir diskusijos moderatorius koalicijos „Galiu gyventi“ advokacijos vadovas Girvydas Duoblys.

Narkotikų politikos Lietuvoje pasekmės: sunegalavę net bijo kreiptis į medikus
© DELFI / Jorigis Jasiūnas

Sugavo, nubaudė, o kas toliau?

Baudžiamoji atsakomybė neturintiems tikslo platinti narkotines medžiagas griežtėja, o platinančių praėjusiais metais sulaikyta ir nubausta mažiau – tokią tendenciją komentuodama A. Širvinskienė teigė, kad priimto sprendimo nepalaiko.

Narkotikų politikos Lietuvoje pasekmės: sunegalavę net bijo kreiptis į medikus
© DELFI / Jorigis Jasiūnas

„Ne mes pasirinkome, parinko tie, kas turi teisę. Kriminalizuoti, mano nuomone, buvo beveik pats blogiausias kelias Lietuvai. Blogesnis galėjo būti tik mirties bausmė už vartojimą. Dabar turime nemažiau blogą sprendimą. Daug metų dirbant su priklausomybe sergančiais žmonėmis matosi labai aiški takoskyra tarp tų, kurie prekiauja ir tų, kurie vartoja. Šitas pakeitimas baudžia tuos, kurie vartoja. Priklausomybę aš laikau liga, kurią reikia gydyti ir nieko neįmanoma išgydyti baudimu“, – teigė A. Širvinskienė.

Specialistė atskleidė ir mažiau girdėtą statistiką – 2017-aisiais laisvės atėmimo įstaigose iki 100 žmonių užsikrėtė ŽIV.

„Tai valstybei kainuoja milijonus. Yra labai daug faktų, rodančių, kad draudimas ne tik žmogui, bet ir visuomenei nenaudingas. Galime diskutuoti, koks kelias gali būti kitas. <...> Daug Europos Sąjungos valstybių pasirinkę kitą kelią, kuris naudingesnis žmogui ir sutaupo valstybės pinigus“, – mano A. Širvinskienė.

Kriminalizacijos fenomenas labai stiprus, aiškiausia to dalis – tai bausmė, tačiau vis dar kyla daug klausimų dėl svarbių, bet dažnai pamirštamų tolimesnių veiksmų, kurie seka po bausmės – gydymo, švietimo, priežiūros.

Statistika baugina

Teisės ekspertas R. Uscila atkreipė dėmesį į tai, kad šis įstatymo pakeitimas į blogą padėtį stumia jaunus žmones, tačiau problemos nesprendžia.

Narkotikų politikos Lietuvoje pasekmės: sunegalavę net bijo kreiptis į medikus
© DELFI / Jorigis Jasiūnas

„Šiuo atveju mes pasirinkome atominį ginklą spręsti problemą, kurios realiai nėra. Kartais iš netinkamos teisėtvarkos sukuriama problema, kurios negalime išspręsti. Skaičių pasakysiu dar daugiau. Kur paūmėjo jautriausia vieta dėl kriminalizacijos? Asmenų iki 18 metų du kartus padidėjo, jaunimo iki 29-erių irgi. Išeina, kad kriminalizuojame savo ateitį, užsiimame savikriminalizacija. Tą jaunimą, į kurį turėtume sudėti investicijas ir viltis, mes stumiame į paribį.

Be abejonės, reikia kontrolės, bet reikia paskaičiuoti ir pagalvoti, kokios tai galėtų būti priemonės ir kaip tai padaryti“ – kabėjo R. Uscila, suabejojęs, ar teisinga, kad Seime per metus priimami sprendimai dėl kelių šimtų įstatymų, kurių dalis turi tokį poveikį, tačiau lieka neaišku, ar į visus juos įmanoma įsigilinti.

Tai yra visiška nesąmonė – taip mano aktorius Giedrius Savickas.

„Man visada buvo keista, dėl ko buvo priimtas sprendimas kriminalizuoti. Supratau, kad tai buvo pagrindinis politikų kelias, reitingų dalykas. Nusprendė pasakyti „mes draudžiame narkomanus“, o mūsų visuomenė tokia, kuri mano, kad jei narkomanas – tai turi mirti, negali gyventi, jo gydyti ir negalima. Tai buvo populiarus sprendimas, priimtas neįsigilinus į specialistų siūlymus. Visas pasaulis eina į vieną pusę, o mes kažkodėl visiškai į kitą“, – mano aktorius.

Trūksta švietimo

Baudžiamoji atsakomybė taikoma už bet kokių narkotinių medžiagų turėjimą ir jokio „blogio lygio“ nėra – nesvarbu, koks tai narkotikas. Nors yra smerkiančių tokį suvienodinimą, pasak su priklausomybe turinčiais asmenimis nuolat dirbančios A. Širvinskienės, klasifikuoti narkotikų į blogus ir mažiau blogus negalima – tai bet kuriuo atveju yra priklausomybė.

Pasak diskusijos dalyvių, problemą spręsti padėtų tinkamas švietimas.

„Aš visada klaidingai galvojau, kad norint jaunimą mokyti apie narkotines medžiagas, reikia paimti narkomaną, vežioti jį į mokyklas ir visiems rodyti bei pasakoti baisias istorijas. Pasirodo, jei tu vežiosi jau sveiką, išgijusį narkomaną, tai vaikas supras, kad šansas yra, kad galima dešimt metų vartoti, bet po to ir toliau gyventi“, – kalbėjo aktorius G. Savickas, pabrėžęs, kad nereikėtų maišyti dekriminalizavimo ir legalizavimo.

Narkotikų politikos Lietuvoje pasekmės: sunegalavę net bijo kreiptis į medikus
© DELFI / Jorigis Jasiūnas

Priklausomybių centre dirbanti A. Širvinskienė papasakoja, kad švietimo būtinybę parodo ir žmonių reakcijos į paprastą pasakymą kur ji dirba – daug kas pasibjaurėja, kaip galima dirbti su „tokiais“ žmonėmis.

„Sau prisipažinkite, ar kada nors esate pasielgę nevisai racionaliai ir po kurio laiko supratote? Mes visi esame kad kada nors tai padarę, vieniems dėl to būna pasekmės, kitiems – ne, bet visi galėtume būti jų vietoje. Kalbant apie priklausomybę, racionalus protas išsivysčius tikrai priklausomybei priklauso nebe nuo to žmogaus. Tai yra liga, su kuria reikia dirbti, o ne bausti“ – mano A. Širvinskienė.

Bijo net kreiptis pagalbos

Šviečiamąja veikla užsiima ir diskusijos moderatorius G. Duoblys, vienas iš iniciatyvos „Be Safe“ sumanytojų. Sumanyta sukurti saugią aplinką svaigalų pavartojusiems ir blogai pasijutusiems festivaliautojams – palapines, kur jie gali kreiptis pagalbos. Tačiau tokia galimybė labai aktuali ir už festivalio ribų.

Narkotikų politikos Lietuvoje pasekmės: sunegalavę net bijo kreiptis į medikus
© DELFI / Jorigis Jasiūnas

Iniciatyva iš tiesų atskleidžia absurdiškai neteisingas sugriežtinimo pasekmes – G. Duoblys sutinka, kad blogai besijaučiantys žmonės, net ir labai negaluojantys, tiesiog bijo kreiptis į medikus, bijo būti įskųsti ir nubausti.

„Jeigu kažkas bijo kreiptis pagalbos dėl savo sveikatos, tai reiškia, kad kažkas iš tiesų yra negerai“, – sakė G. Duoblys.

Tokia baimė iš dalies nėra pagrįsta – medicinos darbuotojai neturi teisės skųsti policijai, kad į juos kreipėsi dėl narkotikų sunegalavę asmenys.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Parduotuvės, kurias keliaudami aplanko visi lietuviai: galima apsipirkti vos už 1 eurą (22)

Ar kurs nors regėjote naujus drabužius kainuojančius po 1, 2 ar 5 eurus? Tokias, kosmines kainas...

Kručinskų byla: motinai pareikštas dar vienas kaltinimas (524)

Prokurorai baigė ikiteisminį tyrimą garsiojoje istorijoje, kuomet iš Eglės ir Gintaro Kručinskų...

Theresai May – skaudūs smūgiai: pasitraukė jau keturi ministrai nuolat atnaujinama (22)

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May ketvirtadienį patyrė itin skaudų smūgį,...

Reidas darželiuose atvėrė tikrąsias žaizdas: grupės perpildytos, o vaikus ugdo logistikos ir grožio specialistai (8)

Perpildytos grupės, darželiai , dirbantys be leidimų-higienos pasų ar nesilaikantys juose...

Dujų ataka Šalčininkuose – iš gimnazijos išvesta apie 700 vaikų (40)

Ketvirtadienį, 11.04 val., ugniagesiams gelbėtojams pranešta apie incidentą Šalčininkuose -...

Diena su tais, kurie klysta tik vieną kartą: daug geriau už darbą žuvų fabrike kur nors Norvegijoje (62)

Išminuotojai - kariai, apie kuriuos sukurta bene daugiausiai istorijų bei pokštų. Tačiau...

Susikibo dėl plynųjų kirtimų: miško niokojimas ar civilizuotas verslas? (11)

Dėl plynųjų kirtimų visuomenėje jau kurį laiką kunkuliuoja emocijos, tačiau daugiau nei per...

Grasinimų sulaukusi Šakalienė raginama išsklaidyti jai metamus kaltinimus (293)

Viešojoje erdvėje nuskambėjus informacijai, kad Seimo narė Dovilė Šakalienė , dirbdama...

Suirzęs moksleivio tėvas: streikas – smagu, o tėvams teks „atidirbti“ su dvigubai namų darbų? (124)

Jau visą savaitę skalambijama apie mokyklų ir mokytojų streikus. Vieni politikai kaltina kitus,...

Mauricas: tokių prastų pasaulio lūkesčių nebuvo nuo pat 2009 metų (200)

Finansų rinkose nuotaikos negerėja. Jau kitais metais tikimasi, kad ekonomikos augimas pastebimai...