Apie pokalbį su prezidentu
Laidos pradžioje prisiminta, kaip prasidėjo J.Narkevičiaus kelionė ministro poste. Paklausus, koks buvo pirmasis įspūdis iš aplinkos ir Prezidentūros, jis prisiminė patį pirmąjį pokalbį su prezidentu.
„Mes turėjome vieną pokalbį su gerbiamu ekscelencija, individualų pokalbį, kalbėjome apie įvairias temas, atvirai, be užuominų. Pokalbis buvo atviras ir konstruktyvus.
Derybos dėl koalicinės programos, mūsų prisijungimo, paskui, kai jau sutarėme dėl programos, buvo gana ilgas visas procesas, buvo svarstomos dvi ministerijos, manau, kiekvienas turėjo pakankamai laiko apie konkrečius žmones sužinoti pakankamai daug“, – sakė ministras.
„Aš ne kartą kartojau, galbūt tuos kartojimus kažkam ir nusibosta girdėti, bet stengiuosi šių dalykų nevertinti ir jų neinterpretuoti“, – tik lakoniškai ir nenoriai pridūrė pašnekovas.
Pasiteiravus, kodėl jo nenorėjo skirti į VRM ministrus, J.Narkevičius vėlgi atsakė labai apibendrintai.
„Tikriausiai šį klausimą reikėtų užduoti ne man. Dėl įspūdžio – jų gali būti daug. Aš, kaip žmogus, turiu vienokių įspūdžių, kaip Seimo narys dar kitokių, kaip ministras – dar kitų, bet esmė, kad ne apie visus įspūdžius būtų taktiška kalbėti.
Mes esame pakankamai patyrę politikai ir neturime kai kurių dalykų sureikšminti, reikia žiūrėti į visumą. Aš nesiekiau užimti tam tikros pozicijos ar ministerijos, tai nebuvo iš mano asmeninės iniciatyvos, tai buvo procesas, kurio analizavimo metu susiklostė aplinkybės, kad aš buvau partijos deleguotas kaip tinkamas šioms pareigoms“, – sakė jis.
Narkevičius: ministerija nėra lokalių interesų tenkinimas
Prieš skiriant į ministro postą, anot J.Narkevičiaus, buvo tiesiog aptarti iššūkiai ir kas galėtų juos geriausiai įgyvendinti. „Pamenu, kad buvo svarstomi iššūkiai ir kas juos geriausiai galėtų suvaldyti.“
„Pirmiausia, su prezidentu mes kalbėjome apie mano dalyvavimą, poziciją ir aktyvumą kaip visuomenininko, politiko. Be abejo, aš supratau, kad ekscelencija turėjo tam tikros neigiamos informacijos, kuri neatitinka tikrovės. Ta informacija buvo interpretuota iš žiniasklaidos, galbūt buvau pateiktas kaip aršus tautinių mažumų gynėjas, ne visada atstovaujantis Lietuvos interesams. Ta tematika vis kartodavosi, mus bando atskirti nuo Lietuvos valstybingumo, neva atstovaujame kažkokiems kitiems interesams. Mūsų oponentai pastoviai stengiasi kurti apie mus tokį įvaizdį.
Aš manau, kad prezidentui gana atvirai papasakojau apie savo vidines nuostatas, savo matymą ir veiklas, kurios buvo iškraipytos, neatitinkančios tikrovės. Tai buvo pamąstymai, svarstymai.
O pageidavimas buvo toks, kad atstovautume ir žiūrėtume visos valstybės interesus. Ministerija nėra lokalių interesų tenkinimas, o žiūrima į visą valstybę, apie tai suvokiu ir stengiuosi taip veikti“, – sakė politikas.
Ką „paveldėjo“ iš Roko Masiulio
Prieš pradėdamas darbą J.Narkevičius visą situaciją paveldėjo iš Roko Masiulio.
„Prieš sutikdamas aš vertinau situaciją taip, kad mes suvokėme, kad iki kadencijos pabaigos buvo likę metai ir keli mėnesiai, vertinau, analizavau Vyriausybės programą, iššūkius, dėliojau savo komandą ir pajėgumus, kad pajėgtume įvykdyti darbus. Dėl to ir sakiau mūsų kolegoms ministerijoje, kad neateinu ieškoti šmėklų ar šešėlių. Tai, ką radau, yra platus klausimas. Paveldėjau ir pradėtus, ir įvykdytą didžiulę reorganizaciją įmonių, kai kurios įmonės jau buvo baigusios procesą, kai kurios ne, darbo suderinamumas dar reikalavo patobulinimo ir dėmesio.
Pastebėjau, kad įmonėse atkreiptinas didelis dėmesys į pelno siekimą, socialinis aspektas nustumiamas į antrą planą, čia toks perspektyvus pamąstymas. Buvo daug darbų, kurie dėl kažkokių priežasčių ne taip greitai ir efektyviai sprendžiami. Reikėjo greitai išnagrinėti žvyrkelių asfaltavimo programą, bet ne tik tai.“
Dažnokai viešojoje erdvėje ministrui priekaištaujama, kad jis neva griauna daugelį planų.
„O ką aš griaunu? Reikėtu detalizuoti. Po kiekvieno tokio apibendrinto teiginio reikėtų pateikti argumentus, tuomet galima detalizuoti. Reikia konkretizuoti“, – atsakė jis.
Skandalų pradžia
Vienas pirmųjų didelių skandalų, su kuriais siejamas J. Narkevičius, prasidėjo tada, kai buvo atleista Lietuvos pašto vadyba.
„Manau, kad tai nebuvo skandalas, tai buvo „sudaromas skandalas“. Kitaip sakant, galbūt buvo galima sudaryti kaip gynybą. Priežastys buvo akivaizdžios ir aš jau minėjau. Paštas rengė projektą ir dabartiniu metu mobilaus paštininko, bet tai viena tema. Kitas projektas nėra visiškai socialiai orientuotas. Per pirmą mėnesį aš praktiškai susitikau su visų Susisiekimo ministerijos partneriais, buvo galima įvertinti, kaip vyksta procesas. To proceso metu galėjau įvertinti, kad trūksta dialogo su partneriais, bet dėl pašto trūksta socialinės pakraipos. Paštas turi teikti žmonėms priimtiną paslaugą“, – atsakė jis.
„Geriau pakalbėkime apie tų asmenų, kurie viešojoje erdvėje formuoja neteisingus teiginius. Aš noriu atsakyti į jūsų pastebėjimus ir atvirai reaguoju. Su patarėjais mes buvome susitikę ir po to, kai gerbiamas Nausėda pareiškė nepasitikėjimą. Galbūt tai buvo prieš mėnesį, o šiemet nebendravau su patarėjais. Mes dabar koncentruojame dėmesį į bendradarbiavimą su Prezidentūra ar su patarėjais, bet ministras yra tiesiogiai atsakingas premjerui ir su premjeru, Vyriausybe yra sprendžiami visi pokalbiai. Taigi, kokia problema? Šalies vadovo komanda dirba pagal savo reglamentuotą laiką ir kompetencijas, reikalui esant gauna visą reikalingą informaciją“, – pridūrė jis.
Primename, kad po prezidento Gitano Nausėdos kaltinimų susisiekimo ministrui Jaroslavui Narkevičiui, įdarbinus susisiekimo sektoriuje apie 20 su jo atstovaujama partija susijusių asmenų, aiškėja tikrieji įdarbintų asmenų skaičiai ir jų ryšiai. Tai rodo DELFI gauta Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atlikta analizė apie sektoriuje įdarbintus asmenis.
„Jau prabėgo tam tikras laikas ir daug ta tema yra išsakyta. Jūsų manymu, ar ta kritika pagrįsta? Man atrodo, kad žmonėms yra akivaizdu, kad kritika yra nepagrįsta. Aš labai atsakingai tą pačią dieną sureagavau ir pareiškiau savo poziciją.
Pirma, dėl jokių asmenų, nei vienai, nei trečiai partijai nepriklausančių, nekalbėjau nė su vienu įmonių pavaldžių vadovu. Kitaip kalbant, mano intervencijos į priėmimą vieno ar kito asmens nebuvo“, – taip į tokią informaciją sureagavo J.Narkevičius.
Nesijaučia diskriminuojamas
Laidos pabaigoje paklaustas, ar vis tik nesijaučia diskriminuojamas tautiniu pagrindu, jis tikino, kad taip tikrai nesijaučia.
„Nesu diskriminuojamas, bet galiu pasakyti, kad mes ne kartą, kaip politinė ir visuomeninė jėga, akcentavome, kad tam tikrų veiksmų iš valstybės bendrąja prasme yra nepadaryta“, – sakė jis.
Tiesa, paklaustas apie klaidas, kuria galėjo padaryti, ministras taip pat kalbėjo labai nenoriai.
„Pusiau juokais, pusiau rimtai galiu pasakyti, kad man vykdant savo pareigas, atliekant darbą komandiruotės metu reikėjo tikrinti, kaip yra organizuotas vienas ar kitas susitikimas, kaip dėliojami šie dalykai. Man atrodo, akivaizdu, kad važiuojant ir sprendžiant klausimus, ne ministras turėtų mąstyti, bet, matyt, tai reikėtų turėti omenyje“, – atsakė jis.
DELFI primena, kad susisiekimo ministras J. Narkevičius pažeidė įstatymą, pietavęs pavaldžių įstaigų ir įmonių sąskaita, trečiadienį konstatavo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).
Etikos sargai taip pat nutraukė tyrimą dėl netinkamo ministro žmonos vykdomos nekilnojamojo turto nuomos deklaravimo bei nenurodymo, kad J. Narkevičius yra Lietuvos lenkų sąjungos Trakų skyriaus vadovas.