„Tokia praktika“

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis, gindamas premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybės ministrą J. Narkevičių, tikino, kad pietauti ministerijos valdomų įmonių sąskaita – normali praktika.

Gruodžio pradžioje, duodamas interviu DELFI, R. Karbauskis sakė, kad galbūt ministras J. Narkevičius pietaudamas už valstybinių įstaigų lėšas, pradėjęs dirbti nepakeitė ministerijos protokolo skyriaus.

„Matyt protokolo tarnyba buvo ano ministro, ir ji dėl netinkamo elgesio nieko nesakė, nes o ką, R. Masiulis taip nepietavo?“ – klausimą kėlė valstiečių lyderis.

„Aš esu girdėjęs tas istorijas, ne tai, kad išskirtiniai atvejai, o tokia praktika. Jo protokolo tarnyba senoji net nereagavo į tai, neįspėjo ministro, nes atrodė viskas normalu“, – kaltinimų buvusiam ministrui negailėjo valstiečių lyderis.

Pridurdamas, kad R. Masiulio elgesio niekas „jokiais skandalais nevertė“.

DELFI nusprendė pasiteirauti pačios Susisiekimo ministerijos, ar tokie atvejai buvo nustatyti.

Užfiksuoti du atvejai

Susisiekimo ministro J. Narkevičiaus patarėja Aldona Grinienė informavo, kad po ministro pietų, už kuriuos mokėjo susisiekimo ministerijos valdomos įmonės, buvo papildyta ministerijos vidaus tvarka.

„Susisiekimo ministro J. Narkevičiaus iniciatyva buvo peržiūrėtos ir papildytos ministerijos vidaus tvarkos, tam, kad būtų apribotos galimybės ateityje kilti panašiems atvejams, kai už darbinių susitikimų metu vykusius pietus ar vakarienes, kuriuose dalyvauja ministerijos atstovai, apmoka susisiekimo ministerijos valdomos įmonės ir įstaigos“, – rašoma ministro patarėjos atsakymuose DELFI.

Ji teigė, kad ministerijos turimi duomenys įrodo, kad buvęs ministras R. Masiulis dalyvavo ne viename susitikime su ministerijos valdomų įmonių vadovais, kuriame už pietus mokėjo ministerijos pavaldžios įmonės.

Jaroslavas Narkevičius, Gitanas Nausėda

„Iš turimų pirminių duomenų matyti, kad ir buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis yra dalyvavęs ne viename susitikime su susisiekimo ministerijos valdomų įmonių ir įstaigų vadovais, kurio metu vykusių pietų išlaidas yra apmokėjusios pavaldžios įmonės“, – teigė ji.

Ministerija tikina, kad jau dabar yra žinomi du tokie atvejai.

„Šiuo metu ministerija neturi ir negali pateikti išsamaus tokių atveju sąrašo, tačiau jau dabar yra žinoma, kad 2019 m. birželio 10 d. vykusio Rengės ruožo atstatymo pradžios pažymėjimo, kuriame dalyvavo tuometinis susisiekimo ministras Rokas Masiulis, metu vykusius darbo pietus Mažeikiuose apmokėjo AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir 2019 m. vasario 11 d. vizito metu Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste dalyvavo darbo vakarienėje , kurios išlaidas apmokėjo Klaipėdos jūrų uosto direkcija“, – DELFI sakė J. Narkevičiaus patarėja A. Grinienė.

Pasitikslinus, galbūt buvęs ministras po pietų už juos susimokėjo, ministerija patvirtino, kad ne.

„Tokios informacijos neturime ir Susisiekimo ministerijos dokumentuose tai neatsispindi“, – tokį atsakymą DELFI perdavė ministerija.

Apie už sumokėtą R. Masiulio vakarienę DELFI patvirtino ir Klaipėdos jūrų uosto direkcijos Generalinio direktoriaus padėjėja ryšiams su visuomene Dovilė Ringis.

Ji teigė, kad už vakarienę įmonė sumokėjo per 800 eurų, tikslaus vakarienėje dalyvavusių žmonių skaičiaus ji ir kolegos neatsiminė, kiek pavyko suskaičiuoti – joje dalyvavo apie 20 žmonių.

„Lietuvos geležinkelių“ korporatyvinės komunikacijos vadovas Tomas Digaitis DELFI patvirtino, kad toks renginys buvo, už ministo pietus taip pat buvo sumokėta. Atstovas taip pat perdavė, kad renginys vyko įmonės iniciatyva, todėl visi su renginiu susiję kaštai ir buvo padengti bendrovės.

„Lietuvos geležinkeliai“ birželio 10 dieną Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos susisiekimo ministrus, bendrovės „ORLEN Lietuva“ atstovus ir žurnalistus pakvietė į simbolinį renginį Mažeikiuose. Jo metu pažymėta Mažeikiai-Rengė geležinkelio ruožo atstatymo darbų pradžia. Po oficialios renginio dalies visi svečiai – trijų šalių ministrai ir juos lydėję asmenys, Lenkijos ambasados Lietuvoje bei Latvijoje atstovai, renginyje dalyvavę žurnalistai, bendrovių „Lietuvos geležinkeliai“ ir „ORLEN Lietuva“ atstovai – buvo pakviesti pietų. Kadangi šis renginys vyko „Lietuvos geležinkelių“ iniciatyva, tad ir visi su renginiu susiję kaštai buvo padengti bendrovės“, – rašoma DELFI atsiųstame atsakyme.

„Viskas pagal galiojančius įstatymus“

Pats R. Masiulis DELFI patvirtino, kad tokie susitikimai buvo, tačiau jie buvo organizuoti pagal šalyje galiojančius įstatymus.

„Abiem atvejais tai buvo tarptautiniai darbiniai renginiai, organizuoti Lietuvos geležinkelių ir Klaipėdos uosto. Neabejoju kad jie buvo organizuoti pagal galiojančius įstatymus ir nuostatas“, – DELFI situaciją komentavo buvęs ministras.

Rokas Masiulis

Jis apibūdino ir abu renginius, kuriuose jam teko dalyvauti.

„Pirmu atveju buvo Rengės ruožo atstatymo pradžios renginys kuriame dalyvavo Lietuvos, Lenkijos, Latvijos susisiekimo ministrai ir jų delegacijos, Mažeikių meras ir „Orlen Lietuva“ vadovas su palyda. Antru – Baltarusijos ministro, Baltarusijos ambasados, koncerno „Belneftechim“ vadovu ir jų delegacijų priėmimas dalyvaujant didžiausiomis uosto įmonėms“, – apie renginius pasakojo buvę susisiekimo ministras R. Masiulis.

O kas turėtų sumokėti?

Protokolo ir etiketo žinovas Arminas Lydeka DELFI sakė, kad už renginį, ar darbinius pietus, sumoka kviečiančioji pusė.

„Ministro pietūs su kitos valstybės atstovais nėra pavalgymas, tai yra renginys, susitikimas. Tik ne prie derybų, o pietų stalo. Kas yra suprantama, logiška ir teisinga. Kas turėtų apmokėti tokių darbinių pietų sąskaitą? Įprasta protokolinė praktika, kad sumoka kviečiančioji pusė“, – situaciją komentavo A. Lydeka.

Jis teigė, kad sumokėti už susitikimą turėtų suinteresuota pusė.

„Jeigu susitikime yra aptariami konkretūs klausimai, tarkime, susiję su investicijomis į kelių tiesimą, dalyvauja ministras, kaip aukščiausio rango pareigūnas, bet logiška būtų, kad, tarkime, Kelių direkcija, suinteresuota investicijomis, kad jie ir sumokėtų už renginį. Bendrąją tvarka aukščiausio rango pareigūnas, iš kviečiančiosios pusės, kuris dalyvauja tame susitikime, jo įstaiga, įmonė ir apmoka tokius darbinius pietus. Jei dalyvavo ministras, logiška, kad ji ir turėtų apmokėti už pietus“, – kalbėjo etiketo žinovas.

Jaroslavas Narkevičius

Ir pridūrė, kad logiškai suprantami ir kiti niuansai.

„Visiškai tokia bendražmogiška ir suprantama logika, kuria ir reikia vadovautis ir tarptautinio protokolo praktikoje – kas yra suinteresuotas, kas nori tokio renginio, tas ir apmoka jo išlaidas“, – DELFI kalbėjo A. Lydeka.

Ne vienas atvejis

ELTA primena, kad susisiekimo ministras J. Narkevičius, viešėdamas Abu Dabyje, už prabangią vakarienę nusprendė iš komandiruotei skirtų pinigų nemokėti ir pasinaudojo Lietuvos automobilių kelių direkcijos, pavaldžios Susisiekimo ministerijai, lėšomis.

Susisiekimo ministerija skelbė, kad dviejų dienų komandiruotės išlaidos kelionei ir apgyvendinimui Abu Dabyje trims asmenims sudarė 4236,45 euro.

Tuo tarpu portalas „15min.lt“ paskelbė, kad Valstybės valdoma įmonė „Lietuvos paštas“ mokėjo ir už J. Narkevičiaus ir jo dukros pietus. Portalui įmonės atstovai nurodė, kad už 2018 metais kovo 23 dieną Vilniuje „Gray“ restorane vykusius pietus buvo sumokėta 184,5 euro.

Spalio 1 dieną ministras pietavo Baltarusijoje, tą kartą už pietus sumokėjo Klaipėdos jūrų uosto atstovai.