Gausiai į susitikimą susirinkę nakvynės namų gyventojai Vilniaus merui pasakojo apie savo padėtį. Viena dažniausių susirinkusiųjų problemų yra įsiskolinimai, populiari to priežastis – viešojo transporto baudos. Susitikimo dalyviai tvirtino, kad kartais skolų už viešąjį transportą suma siekia ir 20 tūkst. litų. Vienas vyras pasakojo bandęs dirbti legalų darbą, bet šis jam neapsimokėjo, nes į banko sąskaitą pervestas lėšas iškart areštuodavo antstoliai.
Vienas iš dalyvių, mero paklaustas, kada paskutinį kartą dirbo, nepajėgė to prisiminti. Kita nakvynės namų gyventoja guodėsi dėl amžiaus nerandanti darbo beveik per visą nepriklausomybę, ir turėjusi nuolat keltis į vis pigesnį butą, kol galiausiai teko parduoti ir paskutinį. Potencialūs darbdaviai benamių asmenų baidosi ne tik dėl amžiaus, bet ir dėl socialinio statuso – pasitaiko, kad išgirdęs apie tai, kad kandidatas gyvena nakvynės namuose, darbdavys neatsisveikinęs numeta ragelį.
Dalis benamių yra užsiregistravę socialinio būsto gavimo programoje, bet eilė prie savivaldybės suteikiamų butų didelė – vienas vyras juokavo, kad tikisi anksčiau patekti į „grabą“ nei socialinį būstą. Benamių asmenų artimieji paprastai užsienyje, mirę arba nepalaiko su jais jokių kontaktų.
A. Zuoko dėmesį į save sugebėjo atkreipti buvęs fotografas, vilkėjęs ypač tvarkinga apranga ir papasakojęs, kad gyvenamąją vietą prarado skyrybų proceso metu, taip pat – muzikantas, iš kurio butą pasisavino sukčiai, ir vairuotojas, susitikimo metu drąsiai atsistojęs ir paprašęs darbo. Vilniaus meras pažadėjo jiems suteikti „išskirtinę pagalbą“.
Svarbu neleisti pasijausti išlaikytiniu
„Carito“ direktorius Linas Kukuraitis pripažino, kad beveik visi benamiai turi priklausomybių – daugiausia nuo alkoholio, kai kurie ir nuo narkotinių medžiagų. Nakvynės namų atstovai akcentavo, kad benamiams asmenims būdinga įgauti išlaikytinio kompleksą – susilaukdami labdaros ir paslaugų nemokamai, jie prie paramos pripranta ir nebesistengia vėl tapti savarankiški.
Ilgą laiką be darbo ir gyvenamosios vietos išbuvęs žmogus dažniausiai pasiduoda, nebenori ieškoti veiklos, nebeplanuoja ateities. Vis dėlto, nakvynės namų socialinių darbuotojų manymu, pastatyti atgal ant kojų galima didelę dalį benamių.
Kasnakt „Carito“ nakvynės namuose nakvoja beveik 70 asmenų, per metus nakvynės namai susilaukia apie 250 skirtingų klientų. Beveik visiems nakvojantiesiems – daugiau kaip 30 metų.
Apnakvyndinti daug brangiau nei integruoti
„Carito“ atstovai kartu su svečiais iš Vilniaus savivaldybės susitikimo metu planavo kurti duomenų bazę apie elgetaujančius Vilniaus mieste asmenis, išduoti jiems asmens dokumentus, užvesti kiekvieno tokio asmens asmeninę bylą, kurioje būtų informacija apie suteiktas socialines paslaugas.
Nakvynės namai kaip vieną iš benamių integracijos ir užimtumo priemonių siūlo leisti vadinamąjį gatvės laikraštį. Tokio tipo spaudą gatvėse platina patys benamiai ar kiti nepasiturintieji. Norintis platinti tokį laikraštį, asmuo pirma turi jį pats nusipirkti iš laikraščio kūrėjų už pusę kainos, o parduoti gali už pilną kainą ir taip užsidirbti. Paprastai gatvės laikraščių pardavėjai dėvi specialias išsiskiriančias liemenes ar turi kitur aiškius skiriamuosius ženklus. Šis Vakarų šalyse populiarus metodas padeda ugdyti benamių verslumą, savirealizaciją, įkvėpti jiems pasitikėjimo savo jėgomis.
Nakvynės namų atstovai taip pat rekomenduoja kurti pereinamąsias darbo vietas namų neturintiems bei ilgus metus nerandantiems darbo žmonėms. „Minkštosiomis“ darbo vietomis vadinamose pozicijose į benamį darbuotoją būtų žiūrima atlaidžiau, kantriau, su juo dirbtų ir socialinis darbuotojas. Teigiama, kad tokia pereinamoji darbo vieta ir įgyta darbinė patirtis motyvuotų asmenį tęsti darbą ir bandyti keisti savo gyvenimą.
Benamių savarankiškumą skatintų ir naujos socialinių būstų programos, kurios atsieitų pigiau nei nakvynės namai. Pasak Jungtinėse Valstijose atlikto tyrimo, benamiui išnuomoti būstą kainuotų apie 6000–8000 JAV dolerių (13 500–17 900 Lt) per metus, o išlaikyti vieną miegamąją vietą nakvynės namuose kainuoja apie pusantro karto daugiau – apie 13 000 JAV dolerių (29 000 Lt) per metus.