aA
Pirmuosius veiklos metus mininti Andriaus Kubiliaus vadovaujama centro-dešinės Vyriausybė klydo lygiai prieš metus keisdama mokesčius, nematyti jos suburtos Saulėlydžio komisijos pertvarkytų institucijų, tačiau ministrų kabinetas elgiasi teisingai bandydamas reformuoti sveikatos ir švietimo sistemas. Tuo tarpu socialinėje sferoje Vyriausybei reikėtų vengti chaotiškų sprendimų, skaidriau pranešti apie savo planus, tuomet esą būtų mažiau gyventojų nusivylimo ir cinizmo. Tokias savo mintis apie pirmuosius penkioliktosios Vyriausybės darbo metus išdėstė DELFI kalbinti mokslininkai.
© DELFI (R.Daukanto pieš.)

„Vyriausybei dirbti krizinėje situacijoje yra tikrai nepavydėtinas dalykas. Kalbant apie balus, penkiabalėje sistemoje aš tris parašyčiau. Galbūt aš opozicijai nepatiksiu, bet tegul toje situacijoje parodo savo sprendimus. Opozicijai kritikuoti yra labai lengva, o jeigu jiems reikėtų pradėti spręsti, ko gero, būtų daroma tas pats“, – apie šią Vyriausybę DELFI sakė Lietuvos mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas, profesorius Aleksandras Vasiliauskas.

Daugiausiai trūkumų mokslininkas įžvelgia prieš maždaug metus įgyvendintoje mokesčių reformoje, kai buvo padidinti pridėtinės vertės, pelno mokesčiai, akcizas degalams, cigaretėms, alkoholiui, tačiau sumažintas gyventojų pajamų mokestis, panaikinta dauguma PVM lengvatų. Tąkart per „naktinę mokesčių reformą“ buvo priimta maždaug 60 įstatymų pataisų.

Mokesčiai buvo keičiami ir šiemet – PVM buvo padidintas iki 21 proc., sumažintas akcizas dyzelinui, nuo kitų metų siūloma vėl mažinti pelno mokestį.

„Kai aš paskaičiau šios Vyriausybės programą, ji man išsiskyrė strateginio požiūrio pripažinimu, ankstesnių Vyriausybių programose aš to nematydavau. Man programa pasirodė kokybiškesnė, tačiau kalbant apie rezultatus, labai jau skubi buvo mokesčių reforma, kuri nepasiteisino. Tai yra akivaizdu – biudžeto pajamos turėjo padidėti, tačiau mes jo nesurenkame, skola išaugo. Mano galva, skubios mokesčių pataisos tikrai nepasiteisino. Teorija rekomenduoja krizinėje situacijoje mažiausiai keisti mokesčius. Mano manymu, geriausia buvo jų neliesti. Mokesčiai yra toks dalykas, kuris paliečia visus visuomenės sluoksnius, o galiausiai jie vis tiek gula ant vartotojo pečių“, – kalbėjo A. Vasiliauskas.

Dar vienas darbas, į kurį sminga profesoriaus kritikos strėlės – Saulėlydžio komisija, deklaravusi ambicingus tikslus.

„Iš karto taip garsiai pradėjo dirbti Saulėlydžio komisija? O kur rezultatai? Taip, vieną kitą valdininką atleido, bet organizacijų, pavyzdžiui, kontroliuojančių verslą, pertvarkymo ir restruktūrizavimo rezultatų aš dar kol kas nematau. Ir taip atrodo, kad tų rezultatų galime ir nesulaukti, nes gali baigtis krizinė situacija ir Vyriausybės kadencija“, – kalbėjo A. Vasiliauskas.

Kartu jis teigiamais Vyriausybės darbais įvardija pradėtas sveikatos apsaugos ir švietimo reformas.

„Reformos buvo reikalingos, gerai, kad jas pajudino. Vieni sako, kad krizinėje situacijoje tai geriau daryti, kiti sako, kad geriau ne krizinėje situacijoje, čia diskusijų klausimas. Kai kurios sprendimus aš iš karto neigiau. Man krepšelis atrodo ne tas instrumentas, kuris sutvarkys mūsų studijas“, – sakė pašnekovas.

Kalbėdamas apie planus mažinti socialines išmokas profesorius pabrėžė būtinybę aiškiai parodyti, kad našta gula visiems vienodai.

„Tos socialinės išmokos iš dalies būdavo didinamos remiantis populistiniais motyvais. Tai yra skaudus dalykas, bet čia buvo padarytas didelis buvusios Vyriausybės „liapsusas“, kurį reikėjo išsrėbti. Tačiau žmonėms turi būti aiškiai parodyta, kad visi prisiima naštą. Atrodo graudžiai, kai mes matome, kaip valdžios vyrai nenoriai mažinasi įvairias privilegijas, nors pensininkui mažina pensiją“, – sakė jis.

DELFI primena, kad šiemet ministrų kabinetui teko dukart koreguoti biudžetą ir per visus metus jo deficitui dengti pasiskolino daugiau nei 10 mlrd. Lt.

Statistikos departamento duomenimis, per devynis šių metų mėnesius lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu Lietuvos ekonomika smuko 15,7 proc.

„Tempia gumą“ dėl motinystės pašalpų

„Pokyčiai socialinės apsaugos sistemoje yra chaotiški ir stichiški“, – pagrindinę kritinę pastabą apie šiuo metu Vyriausybės vykdomus veiksmus socialinėje sferoje DELFI išsakė Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, socialinių mokslų daktaras Audrius Bitinas.

„Pavyzdžiu galėtų būti motinystės išmokos. Visi sutinka, kad reikėtų mažinti motinystės (tėvystės) atostogų išmokas, tačiau tempiame gumą ir jau praėjo metai, bet jos nesumažintos. Galima būtų paskaičiuoti, kiek lėšų buvo prarasta. Kitas dalykas yra pensinis amžius. Diskusijų kaip ir nebekyla, kad ji reikėtų vėlinti, bet kažkaip šis klausimas labai sunkiai juda“, – nesisteminio tvarkymosi pavyzdžius pateikė pašnekovas.

Dar viena problema, anot jo, tai, kad „Vyriausybė labai neskaidriai elgiasi su gyventojais“ pranešdama jiems apie planuojamus pakeitimus.

„Vienas pagrindinių socialinės apsaugos elementų yra skaidrumas, kad žmonės būtų įtikinti, jog pokyčiai iš tikrųjų yra reikalingi. Tuo tarpu Vyriausybė meta į eterį neparengtus sprendimus. Pavyzdžiui, kaip buvo su „Sodros“ įmokų didinimu: iš pradžių sakė, kad didins, paskui paaiškėja, kad nebedidins. Šis dalykas yra labai neigiamai vertintinas, nes žmonės tuomet neadekvačiai reaguoja į problemas, nepasitiki pačia valstybe. Paskui mes stebimės, iš kur visose srityse yra tiek daug cinizmo. Taip atsitinka todėl, kad žmonės ima nebegerbti valstybės ir susvyruoja tikėjimas vertybėmis“, – sakė jis, pabrėždamas, kad skaidrus elgesys pinigų nekainuoja.

Kalbėdamas apie teigiamus per metus Vyriausybės nuveiktus darbus pašnekovas minėjo pakeistą ligos „biuletenių“ išdavimo ir apmokėjimo tvarką, planus numatyti kompensavimą mažinamoms pensijoms.

„Tai yra labai gerai, nes kompensacija privalo būti, mano nuomone“, – sakė A. Bitinas.

Kaip teigiamai vertintiną Vyriausybės elgesį jis įvardijo ir vasarą pakeistą bedarbio pašalpos mokėjimo tvarką, išplėstą viešųjų darbų ratą.

„Nedarbo sritis yra viena iš stabilesnių. Priimti pakeitimai skatina žmones ne orientuotis į pinigines išmokas, bet į įvairias paslaugas bedarbiams“, – kalbėjo MRU docentas.

DELFI primena, nedarbas yra viena didžiausių problemų Lietuvoje. Šiuo metu darbo ieško daugiau nei 200 tūkst. žmonių.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Adamkienės bendraklasės atsiminimai: kai ji dar buvo ilgakasė Telšių gimnazistė, vaikinams teko padūsauti (71)

Kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus sutuoktinė, buvusi pirmoji šalies ponia Alma...

Įvertino Karpavičiaus turtų dalybų skandalą ir paaiškino – kuri žmona turi didesnę teisę į palikimą (1)

Daugiau nei 100 mln. Eur palikimas – štai dėl tokių pinigų šiandien surėmusias ietis laiko...

Renkantis butą atskaitos tašku tampa liūdnai pagarsėjęs Perkūnkiemis, po jo – viskas tik geryn Avulis: tai lyg koks getas (110)

Išsirinkti būstą – užduotis ne iš lengvųjų. Viena vertus, rinktis tikrai yra iš ko, kita...

Žydus gelbėjusiai vokietės ir lietuvio šeimai likimas smogė žiauriai: be gailesčio buvo ištremti į Sibirą (222)

1944 metų spalio 10 dieną į Lietuvos pajūrį įžengusi sovietinė kariuomenė atnešė...

Vokietijos bėgikė kratosi karščiausios planetos sportininkės etiketės – pirmoje vietoje jai sportas (66)

Tokio skaičiaus Vokietijos lengvaatletė Alica Schmidt ir pati kol kas negali suvokti – 500 tūkst....

Gūsingas vėjas neleis įsivyrauti šilumai, bet lietus trumpam pasitrauks (10)

Šiandien Lietuvos orus lems ciklono pietinis pakraštys. Praslinkus šiltajam atmosferos frontui,...

Suskystintas dujas gabenusio vairuotojo išsiblaškymo kaina – milžiniškas sprogimas greitkelyje (20)

Išsiblaškymo prie vairo kaina gali būti labai didelė. Telefone, pašalinėje veikloje paskendę...

Spąstai, į kuriuos pateko nieko neįtarę automobilių pirkėjai (70)

Mobiliojo ryšio blokavimo sistemoms milijonus skyrusi kalėjimų sistema ir toliau nesugeba...

Lietuvė pradėjo tvarkytis dokumentus europiečio statusui JK gauti. Tada išlindo keisti dalykai (82)

Britų valdžios įstaigose paslaptingai prapuola įrašai apie Europos Sąjungos piliečių...

Nesusipratimas restorane parodė nemalonią tiesą: vartoti svaigalus yra tapę daugiau negu norma (120)

Kavinės lankytojai, visiškai nevartojančiai alkoholio, alaus gamintojai rekomendavo nevengti...