Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorė Margarita Šešelgytė teigė, jog Ukrainos prezidento pareiškimus galima vertinti kaip strateginės komunikacijos veiksmą.
„Ko gero čia mes galime tik spekuliuoti, kodėl taip yra. Viena iš priežasčių galėtų būti tokia, kad šiame kare Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra pakankamai tikslus komunikatorius. Ir žinia, kad Ukrainos raketa nužudė du sąjungininkų, vienų iš pagrindinių rėmėjų, žmones, nėra labai gera žinia. Čia vienas dalykas.
Antras dalykas – jis nėra visiškai neteisus, nes juk ne savavališkai Ukraina paleido tą raketą į Lenkiją, ji bandė apsiginti. Man atrodo, kad čia daugiau strateginis komunikacinis veiksmas“, – Žinių radijo laidoje sakė VU TSPMI direktorė.
Jos teigimu, raketos trajektorija, pataikiusi į Lenkijos pasienio gyvenvietę, buvo sekama ir ji nėra iš Rusijos.
„Aišku, yra visokių spekuliacijų, kad NATO bando trauktis, nepriskirti šios atakos Rusijai, nes tada reikės imtis veiksmų, bet man atrodo, kad įtikinamesnė versija vis dėl to yra, kad vykstant tyrimui, atsižvelgiama į įvairias detales. Ir viena iš jų – oro stebėjimo sistemos veikia.
Ir ta raketa, jos skridimo trajektorija buvo fiksuota. Ir nėra įrodymų, kad ji atvyko iš Rusijos. Tai man ši versija atrodo pakankamai įtikinama“, – teigė M. Šešelgytė.
Politikos analitikas Marius Laurinavičius Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ teigė, jog karas vyksta Ukrainoje, žmonės ten žūsta dėl Rusijos atakų. Bet vakarai irgi turi prisiimti dalį atsakomybės už tai, kad nesustabdė Rusijos tada, kai dar galėjo tai padaryti.
„Ką mes turėtume pripažinti, taip pat ir Lietuvoje, nors mūsų pozicija visados yra keliais žingsniais priekyje, palyginus su daugeliu vakarų sąjungininkų, (…) kad dėl to, kas vyksta dabar Ukrainoje, ne tik dėl karo, bet dėl to, kad vakarai nesustabdė Rusijos, kai tikrai tą buvo galima padaryti, tai dėl to kalti yra vakarai. Mažų mažiausiai – iš dalies. Čia jau nekalbant apie visiškai akivaizdžią Rusijos kaltę.
Bet kalbant apie tas masines raketų atakas, prisiminkime Lietuvą kovo mėnesį, kai kadenciją baigusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, ne šiaip kažkas, paskelbė savo pareiškimą feisbuke, kuriame ragino vakarus veikti. Taip pat tuo metu vyko diskusija dėl tos pačios oro gynybos, apie ką mes kalbame ir dabar. Ir kokia buvo reakcija Lietuvoje? D. Grybauskaitė tada buvo užsipulta“, – priminė politikos apžvalgininkas M. Laurinavičius.
Jis taip pat pritarė M. Šešelgytei, jog Ukraina ir jos prezidentas V. Zelenskis dabartine komunikacija bando pasiekti dviejų dalykų.
„Pirma – didesnės paramos oro gynybos Ukrainos. Ir antras dalykas – ko tikrai siekia, ypač pastaruoju metu, po visokių gandų apie bandymus siūlyti Rusijai derybas, niekas jų vakaruose neverstų priimti kažkokių derybų sąlygų. Ir būtent ta komunikacija viešojoje erdvėje ir padeda tai daryti“, – tikino politikos apžvalgininkas M. Laurinavičius.
Kalbėdamas apie Ukrainos oro gynybą, politikos apžvalgininkas priminė, jog kovo mėnesį Seimas priėmė specialią rezoliuciją dėl oro gynybos Ukrainoje.
„Ir realiai, taip pat ir mes, Lietuvos diplomatija, vadovai iš esmės net nesivadovavo šia Seimo rezoliucija ir tikrai nieko Lietuva nesiekė tada. Dabar Ukraina jau gauna tos oro gynybos, jos – nepakanka. Todėl jeigu tai nebūtų kažkokios rusiškos raketos, kuri nukrito Lenkijoje, tai, matyt, tos situacijos irgi nebūtų buvę. (…) Kalbu apie mūsų kolektyvinę kaltę dėl to, kas vyksta dabar. Mes turime prisiimti kaltę ir tada suprasti, kodėl Ukraina tai daro“, – Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ sakė politikos apžvalgininkas M. Laurinavičius.
VU TSPMI direktorė M. Šešelgytė teigė, jog vakarų šalių sandėliai pustuščiai ir gali tekti rinktis, ką saugoti – NATO šalis ar Ukrainą.
„Šiuo atveju reakcija yra pamatuota. Bet man labiau įdomu bus, kokie bus tolimesni žingsniai. Nes jau kaip buvo minėta, oro gynyba šiame regione yra skylėta. Ko gero pradėti reikia nuo NATO teritorijos apsaugos, bet taip pat – ir Ukraina. Čia jau ir moraliniai dalykai tam tikri įsijungia, kai žūsta labai daug žmonių ir ekonominis – infrastruktūra, kurią reikės atstatyti.
Siekiant išvengti tokių dalykų, ko gero, reikia Ukrainą taip pat aprūpinti sistemomis, jų reikia daugiau, kuri leistų Ukrainai užtikrinti geresnę oro gynybą. Tik čia yra problema, kad karas tęsiasi jau ne vieną dieną ir sandėliai yra pustuščiai – tada reikia rinktis, ką saugoti – NATO ar Ukrainą. Ir čia bus labai rimta dilema“, – prognozavo VU TSPMI direktorė M. Šešelgytė.
Jos teigimu, Lenkijoje netyčia nukritusi raketa rodo, kad net ir tokios atakos sukelia daug ažiotažo.
„Aišku, žmonių gaila. Tada dar pradeda abejoti NATO karinėmis galimybėmis. Žiūrėsime, kokie sprendimai bus tolimesni su tuo susiję“, – Žinių radijo eteryje sakė M. Šešelgytė.
