aA
Lietuva jau dabar turi vienus griežčiausių alkoholio kontrolės ribojimų, tačiau alkoholio suvartojimas šalyje lieka labai didelis, sako viešosios įstaigos „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“(ESTEP) valdybos pirmininkas Klaudijus Maniokas.
Nagrinėja skandalingus alkoholizmo skaičius: ir formulėse, ir išvadose yra svarbi klaida
© Romas Sadauskas-Kvietkevičius

Kartu su kolegomis jis atliko alkoholio kontrolės priemonių poveikio studiją – ištyrė, kaip Lietuva kovojo ar kovoja su alkoholio vartojimu ir kaip sekasi.

Lietuva išsiskiria ne tik pagal alkoholio vartojimo kiekį, bet ir pagal alkoholio vartojimo įpročius: saikingai alkoholinius gėrimus vartojančių šalių gyventojai nurodo išgeriantys kasdien ar kelis sykius per savaitę, o Lietuvoje 34 proc. žmonių mėgsta išgerti kartą per mėnesį, 25 proc. du tris kartus, 24 proc. kartą per savaitę. Tai reiškia, kad lietuviai geria rečiau, bet nusigeria.

Italijoje kasdien geria 25 proc. respondentų, Portugalijoje – 43 proc., Prancūzijoje – 20 proc., Ispanijoje – 23 proc., o Lietuvoje – 1 proc.

Alkoholio vartojimo įpročiai ES šalyse
Alkoholio vartojimo įpročiai ES šalyse

K. Maniokas teigia turintis dvi hipotezes, kodėl Lietuvos ir viso regiono šalių gyventojai vartoja tiek daug alkoholio.

Pirma, tai paaiškinama okupacijomis. Pavyzdžiui, palyginus Rusijos imperijos okupaciją patyrusią Suomiją ir šalia jos esančią Švediją matyti aiškūs alkoholio vartojimo skirtumai: suomiai vartoja 30 proc. daugiau alkoholio nei švedai, nors abi taiko panašias alkoholio kontrolės priemones, klimatas panašus.

„Mano hipotezė yra, kad tai ilgametės Rusijos okupacijos ir girdymo politikos pasekmė. Praeitais metais išleista labai gera knyga „Vodkos imperija" apie Rusijos alkoholio politiką. Iš tikrųjų ten pagrindinis argumentas, kad Rusijos ekspansionizmas laikėsi ant degtinės mokesčio. Tai buvo sąmoninga girdymo politika, nes nuo to priklausė valstybės ištekliai", – sako K. Maniokas.

Antra, pasak mokslininko, Rytų Europa daugiau gali gerti dėl socialinės transformacijos ir lūžių po Sovietų Sąjungos žlugimo: tai lėmė masinį nuskurdimą, traumas, statuso pasikeitimą: „Kas buvo niekas, virto viskuo, o kas buvo viskas, virto niekuo. Labai svarbi statuso transformacija."

Legalaus alkoholio vartojimas Lietuvoje
Legalaus alkoholio vartojimas Lietuvoje

PSO alkoholio statistiką padidino 1 litru galvai

Tyrimą apie alkoholio kontrolės priemones Lietuvoje užsakė Lietuvos prekybos įmonių asociacija, tačiau, pasak K. Manioko, tai neturėjo įtakos tyrimo turiniui ir rezultatams.

Aiškėja, kad alkoholio kontrolės politika Lietuvoje pradėta įgyvendinti 1995 m., tačiau vartojimo tendencijos skirtingos. Pavyzdžiui, 1995–2008 m. dominavo ribotos kontrolės priemonės, bet alkoholio vartojimas nuolat augo. 2008–2012 m. šiai sričiai buvo skirtas didesnis dėmesys, įvesta daug naujų ribojimų, bet vartojimas vis augo.

Nuo 2012 m. legalaus alkoholio vartojimas pradėjo po truputį mažėti, bet K. Maniokas sako atvirai: jis nežino, kodėl taip vyksta.

„Iš tikrųjų mes nežinome. Ir svarbiausia, kad valdžia nė nesistengia išsiaiškinti, kas lemia tą mažėjimą ir kokios priemonės veikia ar neveikia. Dabar Lietuva pagal taikomų kontrolės priemonių skaičių jau yra tarp pirmaujančių Europoje ir pasaulyje. Ir norima tų priemonių skaičių dar didinti. Bet tai, kad dalis jų aiškiai perteklinės, dalis tikrai neveikia, tik apriboja žmonių pasirinkimo laisvę, akivaizdu. Mūsų teiginys, kad reikėtų vertinti priemonių poveikį ir pagal tai modeliuoti geriausią įmanomą politiką", – sako mokslininkas ir priduria, kad šiuo metu vyrauja nepagrįstas požiūris, esą reikia kažką daryti.

Klaudijus Maniokas
Klaudijus Maniokas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Remiantis Lietuvos statistika, 2015 m. legalių alkoholinių gėrimų suvartojimas, tenkantis vienam gyventojui nuo 15 metų, siekia 14 litrų gryno alkoholio.

Mokslininkų vertinimu, į apskaitą neįtraukto alkoholio vartojimas siekia apie 5 proc. nuo legalaus suvartojimo. Neįtrauktas į apskaitą alkoholis apima kontrabandinį, gamintą namie arba įvežtą legaliai savo poreikiams. Pašnekovo vertinimu, tai sudaro apie 1 arba 1,2 litro.

Tačiau K. Maniokas teigia, kad visiems akivaizdu, jog Lietuvoje alkoholio suvartojama labai daug.

„Vienintelis klausimas, kiek daug vartojame. Niekas nediskutuoja, ar daug. Daug. Bet, pavyzdžiui, mes manome, kad Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimas dėl į apskaitą neįtraukto alkoholio yra per didelis. Dabar jis Lietuvoje, mūsų nuomone, yra apie 5 proc. Tai yra, jeigu suvartojimas 2015 m. siekė 14 litrų vienam vyresniam nei 15 metų gyventojui, tai, mūsų vertinimu, kartu su neįtrauktu į apskaitą, rezultatas būtų apie 15–15,2 litro", – sako pašnekovas.

Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro lėtinių neinfekcinių ligų ir sveikatos stiprinimo viso gyvenimo laikotarpiu departamento direktorius Gaudenas Galea antradienį pristatė 2016 m. rezultatus, pagal kuriuos Lietuvoje apskaitomo ir neapskaitomo alkoholio suvartojama daugiau nei 16 litrų vienam suaugusiam asmeniui. Pasak G. Galea'os, Lietuvoje situacija prastesnė nei Rusijoje ar Baltarusijoje.

„Mūsų nuomone, tai šiek tiek per daug. Realus skaičius būtų maždaug 15 litrų. Kas dar svarbu, ko nepasako Pasaulio sveikatos organizacija – tendencija, tegul ir nežymi, bet nuo 2012 m. yra mažėjanti", – sako K. Maniokas.

Paklaustas, ar teisingas argumentas dėl turistų suvartojamo alkoholio, kuris priskiriamas lietuviams, K. Maniokas teigė, kad šis argumentas nėra teisingas, ir Lietuvos statistikos departamentas įvertina šį veiksnį.

Kodėl Lietuva negali didinti alkoholio kainų

Mokslinėje literatūroje paprastai būna išskiriamos trys pagrindinės priemonės, mažinančios alkoholio vartojimą: tai kainų politika (akcizai, minimali kaina), reklamos kontrolė (reklamos ir renginių rėmimo ribojimai, perspėjimai apie alkoholio žalą) ir prieinamumo mažinimas (amžiaus nustatymas, prekybos vietų mažinimas, pardavimo laiko ribojimas, draudimas parduoti specifinėse vietose).

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos atstovo G. Galea'os duomenimis, Lietuva gana gerai atrodo pagal alkoholio reklamos kontrolę ir alkoholinių gėrimų prieinamumo mažinimą, bet, pavyzdžiui, kainų politikos požiūriu šalis nepadarė daug.

K. Maniokas sako, kad paaiškinimas būtų paprastas: tai neatitinka ekonominės logikos.

„Pasaulio sveikatos organizacijoje paprastai dirba gydytojai, epidemiologai, jie dažnai linkę ignoruoti elementarius ekonomikos parametrus. Lietuva nėra Islandija, nėra sala. Lietuva netgi nėra Norvegija arba Švedija, kurios turi dideles kontrolės galimybes, Lietuva yra Europos Sąjungos valstybė, besiribojanti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, kur nėra jokio apribojimo judėti – Lenkija, Latvija ranka pasiekiamos. Šalia, beje, yra daug mažesnių kainų šalys: Rusija, Baltarusija, iš kurios gabenama kontrabanda. Ten jau dabar alkoholio kaina, akcizai mažesni nei Lietuvoje po kovo 1 dienos padidinimo", – teigia mokslininkas.

Pasak pašnekovo, Lietuva jau dabar yra tarp šešių labiausiai vyną apmokestinančių Europos Sąjungos šalių, nors degtinės ir alaus apmokestinimas patenka į vidurkį.

„Skandinavijos šalyse, kur alkoholis dar brangesnis, prieinamumas irgi yra didelis, nes žmonės daug uždirba. Pasaulio sveikatos organizacija sako, kad tai gera priemonė gyventojams, gaunantiems mažas pajamas, bet, mūsų nuomone, tai nepagrįstas teiginys, nes jie neįvertina to, kad žmonės pirks nelegalų alkoholį arba atvežtinį iš tos pačios Lenkijos ir Latvijos. Tokios rekomendacijos yra geriausiu atveju trumparegiškos", – sako K. Maniokas.

Ką daro kitos šalys

Vertinant, kaip su alkoholio vartojimu kariauja Europos Sąjunga, Norvegija, Islandija ir Šveicarija, nustatyta, kad 25 šalyse draudžiama parduoti alkoholį neblaiviems asmenims, 16 valstybių riboja pardavimo laiką, 14 šalių draudžia pardavinėti degalinėse, 9 riboja pardavimo dienas, 7 šalys riboja alkoholio įsigijimo taškų tankumą. Šiuo atveju tai prieinamumą mažinančios priemonės.

Iš reklamą ir rinkodarą ribojančių priemonių, 28 valstybės taiko reklamos ribojimus, bet visiškas reklamos draudimas nefiksuotas niekur. Dar 16 šalių riboja renginių rėmimą, 15 valstybių riboja pardavimų skatinimą, 8 – perspėja apie alkoholio žalą reklamose, viena šalis apie žalą perspėja ant gaminio pakuotės.

Kaip Europos šalys kovoja su alkoholizmu
Kaip Europos šalys kovoja su alkoholizmu

Paklaustas, ar mokslininkai vertino siūlymą apriboti alkoholio vartojimą nestacionariose lauko kavinėse, K. Maniokas atsakė neigiamai. Pasak jo, kavinėse apskritai suvartojama apie 10 proc. viso alkoholio, lauko kavinėse jau dabar draudžiama gerti stiprų alkoholį, didžiąją dalį gryno alkoholio suvartoja gaunantieji mažas pajamas, provincijos gyventojai, todėl draudimą prekiauti alkoholiu nestacionariose lauko kavinėse jis vadina absurdišku.

„Vienintelis jos galimas pateisinimas yra reklama, kad kažkas mato tuos žmones, kurie vartoja. Bet čia toks poveikis... Alkoholį geria ir veikėjai knygose, filmuose, tai tas poveikis tam tikras vis tiek bus, negali jo visiškai apriboti", – mano K. Maniokas.

Lietuva pagal išgeriamą alkoholį ir ribojimus
Lietuva pagal išgeriamą alkoholį ir ribojimus

Pašnekovas priminė, kad Pasaulio sveikatos organizacijos atstovas G. Galea paminėjo Italijos atvejį. Italija iš tiesų turėjo bėdų dėl gausaus alkoholio vartojimo, bet sugebėjo bėdą įveikti. K. Maniokas teigia, kad Italija netaikė beveik jokių alkoholio kontrolės priemonių, nors G. Galea minėjo tradicines priemones: prieinamumo ribojimą, reklamos draudimus ir didino kainas.

„Paskutiniais metais, kai vartojimas Italijoje mažėjo labiausiai, jokių naujų priemonių nebuvo", – teigia K. Maniokas.

„1960 m. ir italai, ir prancūzai gėrė maždaug dvigubai daugiau nei dabar lietuviai. Tas vartojimas nuosekliai mažėjo per pastaruosius penkiasdešimt metų, ir to neįmanoma paaiškinti alkoholio kontrolės priemonėmis", – aiškina K. Maniokas ir priduria, kad šiose visuomenėse didėjo gerovė, keitėsi vertybės, vyko perėjimas iš materialių į postmaterialias vertybes.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Išvydę rezultatus gyventojai liko sukrėsti: kas nutiko daugiausiai žmonių paskiepijusioje pasaulio šalyje? (95)

Seišeliuose, kur gyventojų nuo COVID-19 paskiepyta daugiau nei bet kurioje kitoje šalyje,...

Nuosavas būstas – tolstanti svajonė net regionuose: prognozuoja amžinų nuomininkų erą (52)

Jaunoms šeimoms svajonė turėti namus darosi panaši į tolstantį miražą. Per pastarąjį...

„Didžiojo šeimos gynimo maršo“ dalyviai piktinosi valdžia: vardino skirtingas priežastis, prieš ką reikia kovoti renginyje dalyvavo apie 10 tūkst. žmonių (6828)

Nuo pat ryto šalyje vykstantis „Didysis Šeimos gynimo maršas“, kurio dalyvių automobilių...

Vaidas Saldžiūnas | D+

Branduolinis karas su Rusija: ko nesuprato Holivudas, bet užčiuopė Užkalnis (20)

Keistas pavadinimas, tiesa? Atrodo, kas galėtų visus juos sieti, neįmanoma. Bet įsitikinti...

Po šiltesnio savaitgalio laukia audringi orai: liūčių išvengti nepavyks nė vienam regionui

Sekmadienio dieną iš pietvakarių artės atmosferos frontas. Į šalį plūs vis tankesni debesys,...

Sulaikytas vienas iš kalėjimo bėglių papildyta (97)

Sulaikytas vienas iš Pravieniškių pataisos namų pabėgusių nuteistųjų. Apie tai feisbuke...

Vilniaus r. automobilis pražudė dviratininką: į pagalbą sustojęs vyras išaiškino kaltininkę papildyta (31)

Policijos departamentas informavo, kad Vilniaus rajone įvyko skaudus įvykis.

Plika akimi nematomi, bet veikia mūsų sprendimus: neuromokslininkė papasakojo apie hormonų įtaką elgesiui, išvaizdai ir sveikatai (9)

Dažnai galima susidurti su tokiais stereotipais, kad vieną ar kitą sprendimą žmogus (o dažniau...

Dėl neįrengto kelio ženklo – nemalonumai valdininkams: jubiliejaus šventė vos nesibaigė tragedija (28)

Motociklu „Harley Davidson“ į eismo įvykį patekęs vairuotojas laimėjo bylą prieš Lietuvos...

Pikantiškas tyrimas parodė, kaip keičiasi vyrų elgesys pamačius moterį su akivaizdžiai sustangrėjusiais speneliais (54)

Psichologai iš Niujorko valstybinio universiteto Osvige tyrinėjo, kaip heteroseksualūs vyrai ir...