Esą jie nuogąstauja, kad populiarėjanti N. Savčenko laisvėje galėtų perimti bet kurio iš jų postą – gal net ir prezidento. O europarlamentaras Petras Auštrevičius LRT RADIJUI sako, kad, jei Vakarai būtų laikęsi labai kietos ir bendros linijos N. Savčenko atžvilgiu, jeigu jos pavardė būtų buvusi minima visuose be išimties daugiašaliuose ir dvišaliuose susitikimuose su Rusijos Federacijos atstovais, rezultatas galėjo būti ir kitoks.
Ukrainoje didvyrė, Rusijoje – kriminalinis nusikaltėlis
„Jie įkalina visus, kurie Rusijoje stoja manęs palaikyti. Jūs manote, kad jų nepakeis kiti? O jei ir tuos pasodins, tai vietoj jų ateis dar kiti. Neįmanoma visų įkalinti. Atsiminkite tai! Rusijoje kils Maidanas. Putinas nepajėgs valdyti žmonių nuolat praliedamas kraują. Viskas, ko aš noriu, – tai savo pavyzdžiu parodyti, kad Rusijoje laisvė neegzistuoja ir kad Rusijos totalitarinis režimas gali palaužti bet ką, nebent nesi bailys“, – taip Nadija Savčenko teisme kalbėjo maždaug prieš dvi savaites. Baigusi kalbą, ji užšoka ant suolo ir teisėjams iškelia vidurinį pirštą.
Kovo 22 d. Rusijoje esančio Donecko miesto teismas paskelbia galutinį nuosprendį – 22 metai kalėjimo. Ukrainoje didvyrė, Rusijoje – kriminalinis nusikaltėlis. Kokia yra N. Savčenko istorija ir kodėl Kremlius nenori jos taip lengvai paleisti iš savo gniaužtų?
2014 m. birželio 17 d. Rytų Ukrainoje, netoli Luhansko, prie vieno iš prorusiškų separatistų patikros punkto, krinta artilerijos sviediniai. Visa tai fiksuoja Rusijos valstybinės televizijos operatorius. Įraše matyti, kaip sviedinys pataiko į keliuku einančią grupę žmonių. Tarp jų – du filmuojančiojo kolegos reporteriai. Abu žūsta.
Liudininkų teigimu, ataką surengė Ukrainos pajėgos. N. Savčenko tuo metu kaip instruktorė buvo savanoriškai prisijungusi prie Donbase Kijevo pusėje kovojančio AIDAR bataliono. Tą dieną, kai vyko ataka, vos 33 metų, bet jau patyrusi karo lakūnė teigia bandžiusi pasiekti per kovas sužeistus kitus savo bataliono karius.
Tačiau ukrainietę, kaip ji pati sako, Luhanske sulaiko prorusiški separatistai. Esą užrišę akis, išveža ją į Rusiją ir perduoda vietos pareigūnams. Kiek vėliau pilotei bus pareikšti kaltinimai – neva būtent ji ukrainiečių kariams nurodė žuvusių rusų žurnalistų buvimo vietą, taip pat pati nelegaliai kirto Rusijos sieną.
Taip prasideda beveik pusantrų metų trukęs procesas, dar labiau padidinęs įtampą tarp ir taip jau kariaujančių Rusijos ir Ukrainos.
Rusijai buvo reikalinga auka
Europarlamentaras Petras Auštrevičius teigia, kad Vakarai visiškai pagrįstai nepripažįsta Rusijos teismo kaltinimų Ukrainos pilotei N. Savčenko. Be to, pati Rusijos valdžia padarė nusikaltimą perkeldama ją iš Ukrainos į Rusijos Federacijos teritoriją. „Tai yra politinis procesas, kuris pažeidžia bendrus susitarimus dėl Minsko susitarimų grąžinant ir keičiantis belaisviais. Rusijai buvo reikalinga viena generalizuota auka. Ta, kuri turi prisiimti visą atsakomybę, kad būtų išgąsdinti ir pažeminti kiti, nesuteikiant jiems jokių normalių gynybos ir pilietinių teisių. Taigi tai – grasinanti priemonė tiems, kurie ginklu ir pilietiškai priešinasi“, – teigia P. Auštrevičius.
O N. Savčenko neparodo, kad būtų sugniuždyta. Sako, jog prireikus badaus, kiek reikės, kad būtų paleista. Tačiau advokatai net nežada skųsti teismo sprendimo – lyg savotiškai jį ignoruodami. Beje, pati pilotė, klausydama verdikto, uždainavo ir pertraukė teisėjus.
Žurnalistų kameros nukreipiamos į ukrainietę, tačiau tai nepatinka pareigūnams. Teismas trumpam priverstas nutraukti nuosprendžio skaitymą.
N. Savčenko – leitenantės laipsnį turinti sraigtasparnio pilotė. Ukrainos kariuomenėje tarnauja daugiau nei dešimtmetį, ji – viena iš nedaugelio moterų šalies karinėse oro pajėgose. Praeityje du kartus dalyvavo misijose Irake. Grįžusi iš ten prieš keletą metų baigė studijas prestižiniu laikomame Charkovo karinių oro pajėgų universitete.
Jau būdama nelaisvėje sulaukė ukrainiečių palaikymo ir buvo išrinkta į parlamentą. Vėliau deleguota ir į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją – tikėtasi, kad tai jai užtikrins tarptautinį teisinį neliečiamumą.
Vis dėlto N. Savčenko skirta 22 metai kalėjimo – metais mažiau, nei prašė prokurorai. Išteisinamojo nuosprendžio nesitikėjo net lakūnės advokatai. Jie visada neigė ukrainietės kaltę remdamiesi Ukrainos tarnybų informacija – esą pagal kariškės mobiliųjų telefonų buvimo vietą nustatyta, kad pilotė iš ten negalėjo koordinuoti bombardavimų. Be to, pati N. Savčenko tikina, kad prorusiški separatistai ją sulaikė dar prieš apšaudymus.
Tačiau Kremlius priekaištus, kad byla politizuota, visada neigė ir tikino, kad N. Savčenko kaltinimai – tik kriminalinio pobūdžio. Savo ruožtu kai kurie apžvalgininkai teismo procesą laiko šou, kuriam esą diriguoja Rusija.
„Aš manau, kad šiuo verdiktu siunčiamos dvi žinutės. Pirma – Rusija niekada nepasiduos nei išorės, nei vidaus spaudimui. Ši žinia pirmiausia skirta pasauliui – Vakarams ir Ukrainai. Kita žinia skirta Rusijos gyventojams ir tai labai gražiai pritampa prie zombiškosios rusų televizijos propagandos – mes kovojame su priešais, mes juos persekiojame, gaudome juos ir jie kentės“, – mano Rusijos politologė Lilija Ševcova.
Ukrainos politikai N. Savčenko bijo?
Tiek Vakaruose, tiek Rusijoje, neabejojama, kad, nepaisant griežto teismo verdikto, N. Savčenko netrukus vis tiek išeis į laisvę. Pirmiausia visų žvilgsniai krypsta į Kijevo ir Maskvos derybas dėl karo belaisvių apsikeitimo. Tai, beje, numato Minsko taikos susitarimai, o Kremlius vėl kritikuojamas dėl jų nesilaikymo. Kaip ir dėl to, kad Donbase kariniai veiksmai tebevyksta. O Ukrainos prezidentas Petro Porošenka jau pasiūlė pilotę mainyti į Ukrainoje kalinamus du rusų kariškius.
P. Auštrevičius mano, kad Kremlius bus suinteresuotas mainyti belaisvius, kad pademonstruotų tariamą humaniškumą ir galų gale susigrąžintų savo kariškius diversantus. „Tačiau, jei Vakarai būtų laikęsi labai kietos ir bendros linijos N. Savčenko atžvilgiu, jeigu jos pavardė būtų minima visuose be išimties daugiašaliuose ir dvišaliuose susitikimuose su Rusijos Federacijos atstovais, rezultatas galėjo būti ir kitoks. Bet, žinant, ko siekia Rusijos Federacija, manau, kad, deja, bet mes negalime nulemti Rusijos veiksmų. Jie vis dėlto pasiryžę pasiekti savo, o tik paskui grįžti prie derybų stalo“, – svarsto europarlamentaras.
Be to, Ukrainoje pasigirsta nuomonių, jog politikai deda nepakankamai pastangų, kad N. Savčenko būtų išlaisvinta. Esą jie nuogąstauja, kad populiarėjanti N. Savčenko laisvėje galėtų perimti bet kurio iš jų postą – gal net ir prezidento. Vis dėlto abejojama pačios kariškės noru tai daryti, taip pat kritiškai vertinamos jos asmeninės savybės bei kompetencijos.
Ukraina N. Savčenko skyrė per mažai dėmesio
Apžvalgininkė L. Ševcova taip pat laikosi panašios pozicijos, jog Ukraina skyrė per mažai dėmesio, kad N. Savčenko klausimas būtų iškeltas tarptautiniu lygiu. Pasak jos, ukrainietė Rusijoje per ilgai neužsibus: Maskva į N. Savčenko žiūri kaip į karštą bulvę – jiems tikrai nereikia žmogaus, kuris pasiruošęs pasiaukoti ir kuris demonstruoja nuostabų atkaklumą.
„Vargu ar Rusija laikys ją amžinai ar net ateinančius metus. Pirmiausia todėl, kad N. Savčenko yra pasiruošusi vėl pradėti sausą bado streiką – nevalgyti ir negerti. O tai reikštų jos mirtį“, – primena L. Ševcova.
Jos žodžiais, kai kurie V. Putino administracijos veikėjai, atsakingi už derybas su Ukraina, bando sukurti kalinių apsikeitimo iliuziją ir galimą susitarimą su Kijevu, bet niekas nėra tikras dėl tokio susitarimo masto. „Dabar Maskvos taktika gana aiški – rusai neva demonstruoja susidomėjimą. Tačiau ar tai bus paprastas sutarimas, kuriuo norima atgauti Ukrainoje kalinamus du rusų specialiųjų pajėgų karius? Nemanau“, – teigia apžvalgininkė.
Rusija, pastebi L. Ševcova, laukia ir nori laimėti laiko, kad N. Savčenko atvejis būtų panaudotas derybose dėl Vakarų sankcijų švelninimo greičiausiai apie tai jau kalbama Kremliaus susitikimuose su Vokietijos ir Amerikos diplomatijos vadovais Franku-Walteriu Steinmeieriu ir Johnu Kerry, kurie lankėsi Maskvoje.
Paklausta, ar Europos Sąjunga sutiktų sušvelninti sankcijas, L. Ševcova sako taip nemananti: „Nepaisant slovakų, vengrų ir austrų spaudimo sušvelninti ES politiką Rusijos atžvilgiu, netikiu, kad Bendrija užsiimtų tokiomis derybomis.“
Siekiant padidinti spaudimą Rusijai, Europos Parlamente sudarytas vadinamasis N. Savčenko sąrašas, į kurį įtraukta dešimtys rusų pareigūnų, atsakingų dėl pilotės teismo proceso. Taip šiems asmenims norima pradėti taikyti papildomas sankcijas, tačiau oficialiai toks sąrašas dar nepatvirtintas.
Kijevo teigimu, Rusijoje dėl politinių priežasčių yra sulaikyta apie 20 ukrainiečių. Tačiau N. Savčenko, panašu, sulaukia daugiausia dėmesio, o tai, pasak apžvalgininkų, lemia tai, kad ši byla neva yra asmeninis prezidento V. Putino užmojis. Pasaulyje sukėlęs nemažą atgarsį teismo procesas išryškino priešingas nuomones ir informacinėje erdvėje. Prokremliškoje žiniasklaidoje N. Savčenko bandyta klijuoti „šėtono dukros“ etiketė, o Ukrainoje ji išlieka nacionaline didvyre bei pasipriešinimo Rusijos agresijai simboliu.