Atskirai nuo tėvo Austėja gyveno nuo 5-erių metukų. Netipiška, jog kitoje šalyje ir, kaip vėliau paaiškėjo, su kita šeima gyvenęs tėtis aktyviai dalyvavo dukters gyvenime.
„Už tai visų pirma esu labai dėkinga savo mamai. Ji man nekūrė tėvo-priešo paveikslo, kaip neretai pasitaiko, kai nesusiklosto poros santykiai. Vienos su vaikais likusios laimingos-nelaimingos mamos pripasakoja daug baisių dalykų apie jų tėvus, kad tie vaikai jų nemylėtų. Arba kelia kliūtis bendrauti“, - atvirauja jauna moteris.
Kol buvo maža, tėvai net nesakė jai, kad išsiskyrė. „Tėtis turėjo verslų užsienyje ir išvažiuodavo. Galvodavau, kad dirba ir todėl tik kartais sugrįžta. Tačiau vis rečiau ir rečiau atvažiuodavo“, - prisimena Austėja.
Kad ir kaip pasiilgdavo tėčio, jo dėmesio nestokojo: „Per atstumą, tačiau tėtis dalyvavo mano gyvenime ir mūsų ryšys nenutrūko“.
Apie tėvų skyrybas sužinojo prieš pirmą klasę, tačiau, kiek atsimena, to nesureikšmino, o gal ir nelabai suprato, ką tai reiškia.
Ypač svarbus tėtis tapo paauglystės metais. Kaip pasakoja Austėja, eksperimentavimo laikotarpiu jai, kaip ir kitoms mergaitėms, rūpėjo pabandyti nenueiti į pamokas, berniukai ir t. t.
Taktika, kuri pasiteisino
„Tai laikas, kai jau reikia tėvų įsikišimo, kad teisingai nukreiptų. Būtent tada pajutau stiprią tėčio paramą, kuri labai konkrečiai reiškėsi. Nors anksčiau į Lietuvą atvykdavo retai – kokį kartą per metus – paauglystės metais pradėjo vien dėl manęs atvažinėti. Gaudavo signalų iš mamos, nes visada abu tardavosi, ką su manimi daryti, kaip mane auklėti“, - prisiminė mergina.
Tėtis jai buvo idealas ir tuo kartais pasinaudodavo mama, sakydama, kad, jei ką, pasakys viską tėčiui.
„Tada bandydavau problemą spręsti „vietoje“, kad tik tėtis nieko nesužinotų. Norėjau jam būti pati geriausia, gražiausia jo karalaitė dukra. Man tikrai buvo labai svarbu, kad jis manyje matytų kuo daugiau gero ir nematytų blogo“, - prisiminė Austėja.
Paklausta, kaip tėtis užsitarnavo jos pasitikėjimą paauglystės metais, pasakojo, kad jai, žinoma, buvo nepriimtina, kad jis kišasi, svarsto, su kuo jai draugauti ir kuo užsiimti. Tačiau, jei mama buvo linkusi spontaniškai reaguoti ir kelti balsą, tėtis ėmėsi kitokios taktikos, kuri pasiteisino.
„Jis ėmė kalbėti su manimi kaip su suaugusia. Papasakojo, ką pats būdamas 15-16 metų amžiaus su draugais darė, parodydamas, kad savu laiku irgi norėjo eksperimentuoti. Pradėjau daugiau pati jam visko pasakoti apie dalykus, kurie vyksta mano gyvenime ir tartis asmeniškesniais klausimais. Buvo svarbu, kad jis įvertintų mano situaciją, patartų, nors ne 100 proc. viską pasisakydavau kaip draugui“, - prisiminė Austėja.
Nuvykus į svečius – pribloškiantis netikėtumas
Tapusi savarankiškesnė pradėjo pas tėtį važinėti pati. Kartu leisdavo vasaras, atostogas.
„Įdomiausia, kad tik pas jį nuvažiavusi sužinojau, kad turiu ketveriais metais jaunesnį brolį iš antros tėčio santuokos. Buvo keista – abu kaip ir dideli, tačiau žmogus broliu netampa vien dėl to, kad sužino apie seserį. Jis tau taip pat svetimas žmogus“, - atvira mergina.
Tą metą ji prisimena, kaip bandymą klijuoti dviejų vaikų šeimos santykius. Tačiau jai su broliu nepavyko natūraliai priimti vienas kito, nes jis buvo įpratęs būti vieninteliu tėčio sūnumi, o ji – vienintele mylimiausia tėčio dukra. Jis įsivaizdavo, kad tėtis – jo nuosavybė, ji – priešingai.
Pažintis su naująja drauge
Po kelerių metų pažinties su broliu, tėtis dukrai pateikė dar vieną staigmeną. Atvykusią pasisvečiuoti pakvietė vakarienės, kurios metu supažindino su savo pažįstama – gražia jauna moterimi.
„Nelabai gilinausi, kas ji yra ir neįtariau, kad tai – būsima trečioji jo žmona“, - prisiminė Austėja, pridurdama, jog antroji tėčio santuoka netrukus nutrūko, o ta jauna, graži tėčio draugė vis dažniau papuošdavo jų draugiją.
„Supratau, kad tai – tėčio moteris, kad jis ją myli. Pradėjome bendrauti. Ji man patiko tuo, kad stilinga, graži, sportuoja. Tada man, dar jaunai mergaitei, ji parodė, kaip reikia naudoti dekoratyvinę kosmetiką, padėdavo išsirinkti gražių drabužių. Norėjau būti tokia pat graži, pozityvi ir išmintinga kaip ji. Manimi rūpinosi labai nuoširdžiai, todėl pradėjome bendrauti vos ne kaip draugės. Taip pamažu ji tapo man labai brangiu žmogumi“, - pasakojo Austėja.
Svarstydama, kodėl pamilo tėčio trečią žmoną, priėjo išvados, kad kitokios moters šalia savo tėčio ko gero ir neįsivaizduotų.
„Galima būtų jį smerkti, neva pirma, antra, žmona neįtiko. Tačiau, galima suprasti kodėl. Jis pats yra labai aktyvus žmogus, todėl šalia reikia moters, kuri irgi būtų labai aktyvi, viskuo domėtųsi, lėktų nuo kalnų, nertų į dugną, mėgtų aktyviai gyventi. Trečioji jo žmona - energijos užtaisas. Būdamas kartu su ja, tėtis jaunėja. Jie – nereali pora, kuriai smagu atostogauti dviems, nereikia jokių kompanijų, patys prisigalvoja visokių veiklų, išbando kažką naujo, eksperimentuoja. Atrodo, kad nebejauname amžiuje jie atrado vienas kitą ir po įvairių patirčių su kitais žmonėmis, suprato, ko jiems reikia, pradėjo kurti bendrą gyvenimą ir mėgautis juo kartu“, - kalbėjo Austėja.
Lauktuvės tėčiui ir jo žmonai
Paklausta, ar naujajai tėčio šeimai dukters nepavydėjo mama, mergina pakartojo, kad ji niekada neblokavo bendravimo su tėčiu: „Jeigu ir jautė kažkokią nuoskaudą, man to neparodė. O iš mano pasakojimų suprato, kad ta moteris manimi rūpinasi, dėl manęs stengiasi, man padeda. Matydama, kiek tai man duoda gero, vien iš pasakojimų mama pamėgo tą moterį“.
Kai ruošdavo dukrą atostogoms pas buvusį vyrą, Austėjos mama įdėdavo lauktuvių ne tik jos tėčiui, bet ir jo žmonai, kitiems pažįstamiems. Būdama ten, Austėja vaikščiodavo su tėčio žmona po parduotuves ir ieškodavo lauktuvių savo vyro pirmai žmonai – Austėjos mamai.
„Buvo toks kaip ir nuotolinis domėjimasis: „O kaip tavo mamai sekasi?“, „O kaip tėčio žmona laikosi?“ ir galiausiai visai neseniai jos akivaizdžiai susipažino“, - pasakojo mergina.
Prie stalo – dukra, tėvas, buvusi ir dabartinė žmona
Neseniai Austėjos tėtis darbo reikalais su žmona buvo atvykęs į Lietuvą. Su dukra sugalvojo pakviesti jos mamą vakarienės.
„Per gimtadienius ar kitas šventes jie vienas kitą pasveikindavo, susirašydavo per „Skype“, bet gyvo bendravimo nebebuvo, tad tėtis pasiūlė visiems susitikti. Galvojom, kaip tai padaryti, nes tėtis – su trečiąja žmona. Nutarėme surengti bendrą vakarienę. Aš gal kažkiek jaudinausi dėl keistos situacijos, nes tai – netipinis atvejis. Pirmas penkias minutes gal kažkiek buvo nejauku ir aš kaip moderatorė bandžiau rikiuoti pokalbio temas. Tačiau galiausiai visi puikiai pasibendravome, tėčio žmona su mama atskirai ėmė aptarinėti kažkokius moteriškus reikalus. Buvau labai patenkinta, kad viskas praėjo be įtampos. Smagu, kad man brangūs žmonės nelaiko nuoskaudų, pavydo. Nors situacija ne klasikinė-vadovėlinė, bet jie priima ją tokią, kokia yra“, - pasidžiaugė vilnietė.
Mama – svarbiausias žmogus gyvenime
Kai skambina tėčio žmonai sveikinti su gimtadieniu, Austėja pasako, kad myli ją, kaip savo šeimos narį, kad ja žavisi, dėkodama už viską, ko išmokė.
Vyras iš didžiosios „V“
Jei jau viskas taip puiku, kodėl tėtis jai pačiai nelinki tokio vyro, kaip jis?
Pasak merginos, tėtis supranta, kad yra nepaprastas ir kad su juo nelengva: „Ir mama man yra sakiusi, kad su juo – labai sudėtinga. Ką tai reiškia patyriau studijų metais, kai kurį laiką gyvenome drauge. Ir tik matydama jį su trečia žmona galiu pasakyti – ji vienintelė su šiuo uždaviniu galėjo susidoroti, nes yra labai išmintinga, turinti daug gyvenimo patirties“.
Paprašyta papasakoti, kokį tėtį „atrado“ jau pilnametė apsigyvenusi jo namuose, Austėja jį vadino vyru iš didžiosios „V“: jis yra charizmatiškas, tačiau įsitikinęs, kad vyro žodis turi būti paskutinis. Moteris turi būti subtili pagalbininkė, partnerė, bet jokiais būdai nekelti skandalų, kur nereikia – nesikišti, nebandyti pranokti.
„Jis mielai dėstydavo savo supratimą apie moterį, kuria ji turi būti, tačiau pabrėždavo, kad tik ne jo dukra – mane vyras neva turi nešioti ant rankų, man turi būti sukurtos geriausios sąlygos ir pan. Aš jam sakydavau, kad jo įsivaizdavimas, kokia turėtų būti moteris ir kokia turiu būti aš – nedera ir net nesąžiningas. Galiausiai, man galvoje viskas susimaišė ir aš dabar nebesuprantu, kokia turiu būti. Daug ko stengiuosi išmokti iš mamos, tėčio žmonos, bendrindama jų savybes ir analizuodama jų klaidas, bandau prisitaikyti, kas geriausia, nes juk negali vieno žmogaus imti pavyzdžiu“, - mano Austėja.
Klausimas, į kurį pastaruoju metu ieško atsakymo - kodėl jos netraukia patikimi ir nuspėjami vyrai. Kodėl jai nepatinka, kaip įsivaizduotų tėtis, nešiojantys ją ant rankų?
„Man to nepakanka. Norėtųsi, kad vyras būtų autoritetas, kažkuo pranoktų mane, sugebėtų nustebinti. Kad būtų toks žmogus, į kurį žiūrėdama norėčiau lygiuotis. Matyt, toks žmogus man visada buvo mano tėvas. Ir kai bendrauju su „geručiais“, suprantu, kad čia man jau nėra ką veikti. Tikriausiai todėl, kad man patinka sunkumai ir jausmas, kai tuos sunkumus įveikiu. Manau, kad mano gyvenimas yra spalvingas ir todėl tikriausiai ieškau žmogaus, kuris būdamas toks pat spalvingas kartu su manimi norėtų eiti tuo įdomesniu keliu. Nenorėčiau rinktis paprasto, saugaus varianto, bet nežinau, kur mane tai nuves“, - sakė spalvingos biografijos mergina.
Norite pasidalinti savo patirtimi, papasakoti savo istoriją? Paprašyti patarimo, ar patarti atsidūrusiems panašioje situacijoje? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Šeima“.
Savo mintimis galite pasidalinti žemiau: