Spalį Latvijoje įvykę rinkimai į Saeimą buvo itin skaudūs Maskvai palankiai partijai „Santarvė“, už kurią paprastai balsuodavo rusakalbiai rinkėjai – į parlamentą ji nebepateko. Į jį nepateko nei viena rusų etninei mažumai, sudarančiai apie ketvirtadalį gyventojų, atstovaujanti partija.
Tačiau kaip gavo įsitikinti ukrainietiško kanalo „Freedom“ žurnalistai, vos už 30 kilometrų nuo Baltarusijos sienos esančiame Latvijos Daugpilio mieste viskas yra kitaip.
80 tūkstančių gyventojų, iš kurių 48 procentų – rusų tautybės, turintis Daugpilis vadinamas rusiškiausiu Latvijos miestu.
Bando išsaugoti sovietinius paminklus
Jis pasižymi tuo, kad čia prorusiškas pažiūras skleidžia vietos valdžia.
„Iš Daugpilio mero Andrejaus Elksninio iki dabar negirdėjau aiškaus Rusijos veiksmų Ukrainoje pasmerkimo. Man tai atrodo nusikalstama, tokios nuotaikos yra palaikomos mūsų politikų, jos palaikomos miesto valdžios“, – „Freedom“ sakė naujienų portalo chayka.lv vyriausioji redaktorė Inna Plavoka.
Daugpilio meras vienintelis Latvijoje su savo šalimi bylinėjasi teisme, nes nenori griauti sovietinių paminklų.
A. Elksninis atvirai sako, kad Krymas yra Rusijos Federacijos dalis.
„Vatniškiausias miestas ES“
Reportaže pasakojama, kad Daugpilyje palaikymą Ukrainai reiškiantys žmonės susiduria su persekiojimu.
Tuo esą galėjo įsitikinti vietos muzikos mokyklos direktorius ir dirigentas Aivarsas Broksas.
Jis teigia, kad Daugpilio Dūmai nepatiko tai, kad jis pakabino Ukrainos vėliavą.
„Nes Dūma palaiko Rusiją, o aš palaikau Ukrainą. Susirinko vietos „vatnikai“, rėkė. Kažkokia madam feisbuke paskelbė dokumentus – agento kortelę. Ten aš parodomas kaip Ukrainos ginkluotųjų pajėgų agentas, užverbuotas 2020 metais“, – apie šmeižto kampaniją savo adresu pasakojo jis.
Dėl pakabintos Ukrainos vėliavos nukentėjo ir vietos sporto klubo savininkas Olegas Burinskis.
„Po to iškart prasidėjo konfliktai, nes mūsų valdžia yra prieš Ukrainą. Mane pradėjo dusinti, nuomos kainą kelti, mes tave išvysim, išmesim – prasidėjo represijos. Mūsų miestas yra vatniškiausias visoje Europos Sąjungoje, – kalbėjo verslininkas. – Mūsų vicemeras yra iš partijos, kuri palaiko Rusijos įsiveržimą ir kurios atstovai šaukė, koks šaunuolis yra V. Putinas – jis iki šiol vicemeras“.
Jaučiasi ant uždraudimo ribos
Jo minėta partija vadinasi Latvijos rusų sąjunga, politinę jėgą „Freedom“ įvardija tikriausiu Kremliaus propagandos departamentu.
Partijos pirmininkė Tatjana Ždanok Krymo aneksiją yra pavadinusi rusišku atgimimu. Ši politikė šiuo metu yra išrinkta į Europos Parlamentą ir jame kalba Latvijos vardu.
Kanalo žurnalistai apsilankė ir Liepojoje. Vietiniai Latvijos rusų sąjungos nariai Jevgenijus ir Jelena Osipovai „Freedom“ teigė, kad ši partija Latvijoje yra ant uždraudimo ribos.
Pralaimėjimą parlamento rinkimuose šie politikai sieja su valdžios veiksmais, nukreiptais prieš partiją.
„Buvo renkami parašai tam, kad mus uždraustų. Mes negalime naudotis pinigais, nes mūsų sąskaitos prieš rinkimus buvo uždarytos, dėl ko negalėjome finansuoti rinkimų kampanijos“, – teigė J. Osipovas.
Jis kalbėjo, kad partija gina teisę „likti savimi“.
Gavo įspėjimą
Reportažo autoriai pabrėžia, kad Rygoje nuotaikos – visiškai kitokios, nei teko patirti Daugpilyje ar Liepojoje.
Latvijos Nacionalinio saugumo tarnybos komentare kanalui teigiama, kad tarnyba ne kartą Latvijos rusų sąjungos veiklą fiksavo kaip neatitinkančią nacionalinių šalies interesų. Anot komentaro, kovo mėnesį partija gavo tarnybos įspėjimą.
Kanalas pabrėžia, kad spalį vykę Latvijos parlamento rinkimai parodė, kad prokremiškos jėgos šalyje silpsta.
