Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintas griežtų reikalavimų vaikų žaidimų vietoms sąrašas tapo pretekstu dviejų Aukštaičių gatvės daugiabučių gyventojams kreiptis į Savivaldybę dėl sovietinio tipo, nors ir tvarkingos, žaidimų aikštelės po pat langais išardymo. Kita dalis žmonių reikalauja valdžios sustabdyti tų pačių kelis dešimtmečius skaičiuojančių metalinių įrenginių, kuriais karstėsi jau užaugusios kelios kartos, naikinimą.
Aukštaičių gatvės 78-ajame name gyvenantis Donatas Golubevas Panevėžio merui įteikė 119 kaimynų iš trijų netoli vienas kito esančių namų parašus dėl prieš kelias dešimtis metų įrengtos vaikų žaidimų aikštelės išsaugojimo.
Kova už vietą vaikams žaisti įsiplieskė daugiabučio laiptinėje atsiradus bendrijos pirmininkės skelbimui, kad reikalingi keli stiprūs vyrai padėti smėlio dėžės blokams sutvarkyti, nes aikštelė bus ardoma.
Apstulbusiam D. Golubevui susirūpinus, paaiškėjo, kad gretimo 76-ojo namo pirmininkė organizuotame bendrijos susirinkime balsuota vaikų aikštelę tarp dviejų daugiabučių išardyti. Motyvas – ji neatitinka dar 2015-aisiais tuometės sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės patvirtintų ir pernai lapkritį įsigaliojusių higienos normų.
Neatsiklausi gyventojų prašymą Savivaldybei demontuoti esą nesaugią aikštelę pasirašė ir gretimo Aukštaičių gatvės 78-ojo namo pirmininkė.
Surengė gelbėjimo akciją
Savivaldybė tokiam žmonių pageidavimui pritarė. Nepraėjus nė mėnesiui Miesto infrastruktūros skyrius pirmininkėms atsiuntė raštą suderinti su įmone „Panevėžio gatvės“ patogų laiką aikštelei ardyti.
Tokia Savivaldybės pozicija labai nustebino D. Golubevą, prieš keletą metų vadovavusį Pietinės vietos bendruomenės tarybai.
„Kažin ar patys buvo atvažiavę įvertinti. Jei anais laikais įrengtas aikšteles reikia griauti, pagal tą pačią logiką turėtų būti griaunami ir daugiabučiai, nes ir šitie neatitinka šiandienos higienos normų. Vilniuje jau buvo ir tokių siūlymų. Turime gyventi ne pagal JAV ar Jungtinės Karalystės standartus, o pagal Lietuvos išgales“, – palygino vyras.
D. Golubevas netiki, kad žmonės, bendrijos susirinkime kėlę rankas už žaidimų aikštelės išardymą, suprato, ką daro. Vyras ėmėsi aikštelės gelbėjimo misijos. Subūręs iniciatyvinę grupę surinko trijų aikštelę supančių namų 119 gyventojų, norinčiųjų ją išsaugoti, parašus.
„Nė vieno nereikalavome pasirašyti. Ėjome per butus ir klausėme, ką žmonės galvoja, griauti aikštelę ar palikti. Dauguma stebėjosi: o kur žais vaikai? Ar prie atliekų konteinerių, ar gatvėje? Motyvuojant, kad griaunama žaidimų aikštelė nesaugi, sukuriama dar nesaugesnė aplinka vaikams“, – teigė panevėžietis.
Prasilenkia su realybe
Artimiausius kaimynus į skirtingas stovyklas išskyrusios problemos nebūtų kilusios, jei, anot D. Golubevo, ne naujosios higienos normos. Jose numatyti itin griežti reikalavimai vaikų žaidimų aikštelėms. Higienos normose nurodyta, kad jos turi būti įrengiamos ne arčiau kaip 10 m nuo buitinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių, gatvių, automobilių stovėjimo aikštelių, elektros tinklo įrenginių. Žaidimų aikštelė, kurios ribos nutolusios nuo gatvės važiuojamosios dalies mažiau nei per 20 m, turi būti aptverta tvora arba gyvatvore.
Kiekvienoje žaidimų aikštelėje privaloma vieša informacija: bendrasis telefono numeris, kuriuo galima skambinti įvykus avarijai; telefono numeris, kuriuo galima skambinti techninės priežiūros personalui, žaidimų aikštelės pavadinimas, adresas, savininkas, kokio amžiaus vaikams aikštelė skirta.
Naujai įrengiamų aikštelių įranga, smūgį silpninanti danga turi turėti atitikties sertifikatą ar gamintojo deklaraciją, liudijančią, kad atitinka Lietuvos standartų reikalavimus.
„Tokias normas skaitančiam išsilavinusiam žmogui turėtų plaukai pasišiaušti. Vienas baisiausių mano matytų teisinių dokumentų, visiškai prasilenkiantis su logika ir Lietuvos galimybėmis. Visos šalies žaidimų aikštelėms sutvarkyti, kad atitiktų tuos beprotiškus reikalavimus, neužtektų milijardo eurų“, – įvertino D. Golubevas.
Jis ironizuoja, kad miestuose žaidimų aikšteles turbūt reikia kelti ant daugiabučių stogų, nes retame kieme jas nuo automobilių stovėjimo vietų skiria reikalaujami dešimt metrų.
Sūpuoklės greta automobilių
Akivaizdu, kad Aukštaičių gatvės kaimynų ginčo objektu tapusi aikštelė neatitinka nė vieno iš šiandienos reikalavimų.
Aikštelėje – vos keli įrenginiai: senų laikų metalinė čiuožynė, nusileidžianti į smėlio dėžę, dvigubos sūpuoklės, metalinė karstyklė ir taip pat metalinis vadinamasis gaublys. Tik suoliukai ir po sūpuoklėmis įrengtas pagrindas yra jau nepriklausomybės eros statiniai. Maždaug prieš keturis dešimtmečius įrengtos aikštelės viena pusė po pat Aukštaičių gatvės 76-ojo daugiabučio langais, vos per porą metrų nuo namo sienos, o už metro nuo sūpuoklių ir smėlio dėžės – automobilių stovėjimo aikštelė.
D. Golubevas ir peticiją Savivaldybei pasirašiusieji įsitikinę, kad, nepaisant su realybe prasilenkiančių higienos normų, sovietinė žaidimų aikštelė vaikams saugi.
„Nėra buvę, kad čia kas nors smarkiai susižalotų. Aikštelės vieta gera, tėvams patogu pro langus stebėti žaidžiančias atžalas, kur nors toliau nuo namų jiems būtų tikrai nesaugu, ypač jei reikėtų į kitą aikštelę eiti per gatvę. Priežastis ją demontuoti būtų nebent noras iš kiemo visiškai išvaryti vaikus“, – įžvelgia per šimtą jam pritariančių kaimynų parašų surinkęs D. Golubevas.
Duslintuvai į vaikus
Prašymą išardyti po gyventojų langais būrį vaikų sutraukiančią aikštelę inicijavusi Aukštaičių gatvės 76-ojo namo pirmininkė Ramunė Klungytė stebisi kaimyno užmojais tvarkytis ne savo kieme. Anot jos, didžioji aikštelės dalis yra šio daugiabučio teritorijoje, o bendrija jau baigia tvarkyti dokumentus dėl valstybinės žemės nuomos ir greitai taps visateise privataus kiemo šeimininke.
„Visą gyvenimą ta aikštelė priklausė mūsų namui. Mes investavome į jos priežiūrą“, – tvirtino R. Klungytė.
Pirmininkei keisčiausia, kad aplinkinių namų gyventojai surinko parašus už aikštelės svetimoje teritorijoje išsaugojimą, nors kadaise 78-asis namas išardė savąją, buvusią kitoje daugiabučio pusėje.
Pasak R. Klungytės, prašoma išardyti aikštelė – galvos skausmas gyventojams.
„Vaikai susirenka po langais. Triukšmas ir šurmulys. Plika akimi matoma, kad šita žaidimų zona neatitinka naujų higienos normų, mašinų duslintuvai į vaikus atgręžti. Taigi apie kokį vaikų saugumą kalbame?“ – aiškino pirmininkė.
Ji neslepia, kad sprendimas išardyti žaidimų įrenginius grįstas ir pragmatiškais išskaičiavimais. Gyventojai viliasi, kad, kieme nelikus zonos vaikams, Savivaldybė suskubs už biudžeto lėšas įrengti naują valstybinėje žemėje – netoliese esančioje asfaltuotoje plynėje. Dabar dalį jos užima krepšinio aikštė, kita dalis turėtų būti skirta tinkliniui, tačiau apie tokią jos paskirtį liudija tik metaliniai stulpai.
Pirmininkė tikisi, jog Savivaldybė 119 žmonių nuomonės nepaisys, o jei aikštelė išliks, anot R. Klungytės, atsakomybę už ją turės prisiimti kovotojai.
Atnaujintų – lašas jūroje
Kad naujosios higienos normos sunkiai įvykdomos ankštuose daugiabučių kiemuose, pripažįsta ir Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Jukna. Nors bene visos prie namų įrengtos sovietinio tipo zonos vaikams neatitinka dabartinių reikalavimų, Savivaldybė nesiryžta jų naikinti.
Pasak T. Juknos, Savivaldybė išardė tik keletą akivaizdžiai avarinės būklės žaidimų įrenginių – sutrupėjusių ir aplūžusių.
„Higienos normos iš tiesų labai griežtos. Manau, jų vykdyti Savivaldybė nebus pajėgi“, – pripažino T. Jukna.
Pernai Savivaldybė įrengė tris, šįmet numačiusi penkias šešias naujas žaidimų aikšteles. Pasak pavaduotojo, joms parinktos viešosios erdvės, nepriskirtos daugiabučiams namams. Vienas iš kriterijų renkant vietą naujai aikštelei buvo ir mikrorajone renovuotų daugiabučių skaičius. Tokių bendrųjų teritorijų, tinkamų žaidimų aikštelėms, Savivaldybė suskaičiavusi daugiau nei 40. Vien tik viešąsias erdves aprūpinti vaikų zonomis, esant dabartiniams tempams užtruktų dešimtmetį.
T. Jukna neslepia, kad šis procesas gali ir sustoti – Savivaldybė priversta ieškoti finansinių galimybių atnaujinti ikimokyklinių ir socialinių įstaigų žaidimų aikšteles, irgi nebeatitinkančias griežtų naujausių higienos reikalavimų.