Moteris muša ne tik taurelės mėgėjai, bet ir džentelmenai

Europos Sąjungos (ES) duomenimis, vidutiniškai viena iš keturių suaugusių moterų bent kartą patyrė fizinį smurtą nuo savo sutuoktinio ar partnerio. Lietuvoje šią patirtį turi kas trečia moteris. Ekspertai neigia, kad pagrindinė smurto šeimoje priežastis – alkoholis. Ranką prieš savo moteris kelia ir tvarkingi, išsilavinę, aplinkinių gerbiami vyrai. Mat ši smurto rūšis paremta nuo seno galiojančiais stereotipais, kad moters vieta – ne viešajame gyvenime, o šeimoje, kurioje jos maitintojas gali elgtis, kaip nori.

Trys Higienos instituto mokslininkės – Loreta Stonienė, Vaida Aguonytė, Laura Narkauskaitė – įstaigos leidinyje „Visuomenės sveikata“ apibendrino visus Lietuvoje darytus tyrimus apie smurtą šeimoje. Deja, skaičiai nieko gera nežada. Kita vertus, jie byloja apie tai, kad moterys vis geriau suvokia, kas iš tiesų su jomis vyksta.

Dalis moterų patiria net keletą smurto rūšių

Pirmasis, 1994 m. atliktas tyrimas parodė, kad per visą gyvenimą 16 proc. moterų patyrė fizinį smurtą tėvų šeimoje, 18 proc. – savo sukurtoje šeimoje. 20 proc. moterų patyrė pasikėsinimą išprievartauti. 1997 m. tyrimo duomenimis, jau 42,4 proc. ištekėjusių arba gyvenančių neregistruotoje santuokoje moterų teigė bent kartą gyvenime patyrusios sutuoktinio ar partnerio fizinį, seksualinį smurtą arba joms buvo grasinta. Taip teigė ir 53,5 proc. praeityje santuokinius ryšius turėjusių moterų.

2002 m. tyrimo rezultatai parodė, kad absoliuti gyventojų dauguma (87 proc.) pripažįsta, jog šalyje egzistuoja prievarta prieš moterį šeimoje. Psichologinę prievartą pripažino 56 proc. respondenčių. Vertinant smurto prieš moterį paplitimo duomenis, nustatyta, kad seksualinę prievartą patyrė 17 proc. apklaustų moterų, dažnai fizinę prievartą šeimoje patyrė 10 proc., retai – 25 proc. moterų. 80 proc. respondenčių nurodė patyrusios psichologinę, 20 proc. – ekonominę prievartą. Taigi dalis moterų patyrė net keletą smurto rūšių.

2008 m. tyrimo duomenimis, smurtą šeimoje patyrė 15 proc. ištekėjusių moterų bei 56 proc. išsiskyrusių ir savo šeimos nesukūrusių moterų.

2010 m. tyrimo apie smurto paplitimą tarp pagyvenusių moterų duomenimis, 21,8 proc. moterų (60–97 metų) yra patyrusios smurtą. Dažniausiai yra patiriamas psichologinis smurtas (17,8 proc.), ekonominį smurtą patiria 9,5 proc., fizinį – 4,5 proc. respondenčių.

Seksistiniai stereotipai pirmiausiai sutinkami darbe, antroje vietoje – reklama

Pasak Europos lyčių lygybės instituto ekspertės Jurgitos Pečiurienės, Lietuvos statistika labai neišsiskiria iš ES vidurkio. Kita vertus, labai sudėtinga lyginti skirtingų tyrimų duomenis dėl jų metu naudotų skirtingų metodologijų.

„Beje, šiuo metu Europoje atliekamas didžiulis tyrimas apie smurtą prieš moteris. Tai pirmas bandymas apimti visas šalis naudojant tą pačią metodologiją. O kol kas galime remtis tik „Eurobarometro“ duomenimis. 2009 m. europiečių buvo klausiama, kurioje iš lyčių nelygybės sričių, jų nuomone, pirmiausiai reikėtų imtis veiksmų. 62 proc. visų ES gyventojų įvardijo smurtą prieš moteris, Lietuvoje tokių buvo net 63 proc. Taigi problema matoma visur.

Taip pat buvo klausiama, kurioje srityje seksistiniai stereotipai labiausiai sutinkami. Pirmiausiai buvo paminėti darbo santykiai, antroje vietoje – reklama. Šiuo atveju Lietuva išsiskiria. Darbo santykius įvardijo 54 proc. europiečių, o tarp lietuvių tokių buvo tik 40 proc. Greičiausiai taip yra todėl, kad švietimas pas mus prasidėjo vėliau, taigi šis reiškinys rečiau identifikuojamas. Pavyzdžiui, 64 proc. europiečių įsitikinę, kad kovojant su smurtu prieš moteris reikia labai skubiai imtis veiksmų, o Lietuvoje taip mano 58 proc. respondentų“, - teigė pašnekovė.

Anot ekspertės, Lietuvoje ilgai buvo manoma, kad smurtas yra daugiau šeimos reikalas, į kurį neturėtų kištis nei valstybė, nei visuomenė. Kita vertus, skirtingose ES valstybėse kampanijos prieš smurtą prasidėjo taip pat skirtingu laiku.

„Nors vyksta įvairios kampanijos, stereotipai taip greitai nesikeičia, juolab kad jie sąmoningai ar nesąmoningai palaikomi, nes kai kam yra naudingi. Jie susiję ir su moterų nelygybe, ir su įsitikinimu, kad moterų vieta yra labiau namuose, šeimoje, o ne viešajame gyvenime, taigi ji turėtų priklausyti nuo šeimos maitintojo. O tuomet šeimos maitintojas gali elgtis su ja, kaip nori“, - svarstė J. Pečiurienė.

Iš pradžių psichologinis smurtas painiojamas su didele meile ir pavydu

Beje, vyras, kuris smurtauja prieš savo moterį, visuomenėje paprastai neatpažįstamas. Prieš kitus jis nesmurtauja, o su savo kolegėmis darbe gali būti net labai mandagus ir paslaugus, nes išsilieti sau leidžia tik tada, kai žino, jog bus nebaudžiamas.

J. Pečiurienė taip pat paneigė mitą, kad smurtas paplitęs tik žemesniuose visuomenės sluoksniuose. Ranką prieš moterį kelia ir labai išsilavinę vyrai. Psichologinis smurtas dar labiau įsigalėjęs, nes jį labai sunku atpažinti, bet labai lengva juo naudotis ir manipuliuoti – gąsdinant, ribojant finansinius išteklius, kontroliuojant laisvalaikį. „Iš pradžių visi šie veiksmai traktuojamai kaip didelė meilė ir pavydas, bet iš tiesų taip pasireiškia noras kontroliuoti kitą žmogų ir ta kontrolė, vis didėdama, pradeda varžyti moterį. Dėl to vis labiau mažėja jos savivertė“, - teigė pašnekovė.

Tarp smurtą patiriančių moterų – taip pat visų socialinių sluoksnių atstovės. Anot ekspertės, net ir dirbančios, savo pajamų turinčios moterys nesiryžta pradėti gyvenimo iš naujo, nes pradeda abejoti, ar sugebės vienos išlaikyti būstą ir vaikus, juolab kad Lietuvoje darbo užmokestis paprastai nėra toks, kad viena moteris su vaikais pilnaverčiai išgyventų. Moterų vidutinis darbo užmokestis yra gerokai mažesnis nei vyrų, papildomas abejones sukelia turimi finansiniai įsipareigojimai bankams ir pan.

Kita priežastis, kodėl moterys nepalieka smurtą prieš jas naudojančių vyrų, yra ta, kad jos neretai bauginamos, jog neteks vaikų.

„Netgi teisinį išsilavinimą turinčios moterys, patirdamos nuolatinį bauginimą ir grasinimus, pradeda tikėti tuo, ką sako smurtautojas, užuot pasikliovusios logika. Kita vertus, smurto ratas turi tam tikras fazes. Pakėlęs ranką prieš moterį vyras atgailauja, būna labai geras, dovanoja dovanas ir dievagojasi daugiau taip nedarysiąs. Moteris patiki ir atleidžia, bet įtampa vėl pradeda augti, kol neįvyksta naujas smurto atvejis. Toliau fazės vėl kartojasi“, - pasakojo J. Pečiurienė.

Anot pašnekovės, alkoholis nėra pagrindinė smurto priežastis, kaip dažnai teigiama. Tokie atvejai tiesiog geriau matomi, kadangi dažniau baigiasi tragiškai. Pagrindinė smurto šeimoje priežastis – noras kontroliuoti kitą moterį, neturinčią tiek pat galių.

Pasekmės: sugadinta sveikata, išlaidos valstybei

Anot mokslininkų, smurto prieš moteris pasekmės turi įtakos ne tik moters ir šeimoje augančių vaikų fizinei ir psichinei sveikatai, tačiau ir visai visuomenei. Smurtas brangiai kainuoja, įskaitant tiesiogines išlaidas dėl sveikatos priežiūros, teisėsaugos, policijos darbo ir kitų reikalingų paslaugų. Pavyzdžiui, Kanada paskaičiavo, kad 2002 m. smurto prieš moteris tiesioginių išlaidų suma vien už medicinines paslaugas buvo 1,1 mlrd. Kanados dolerių.

15–49 metų amžiaus smurtą patyrusios moterys kaip dažniausią fizinės sveikatos pakenkimą įvardija kraujosruvas (26 proc.). Tyrimų duomenimis, apie 50 proc. smurtą patyrusių moterų patiria sužalojimus, tačiau tik 58 proc. iš jų kreipiasi pagalbos į sveikatos priežiūros įstaigą. Teigiama, kad moterys, patyrusios partnerio smurtą, turi didesnę tikimybę susirgti širdies liga, jausti lėtinius kaklo ir nugaros skausmus.

Smurto šeimoje gali nelikti tik po kelių kartų

Oficialios Lietuvos šeimos politikos šalininkai, neigiamai vertinantys bet kokias skyrybas, ragina smurtą patiriančias moteris suteikti vyrui šansą pasitaisyti. Tuo tarpu specialistai pataria santykius su smurtaujančiu vyru nutraukti iš karto – jei buvo vienas kartas, bus ir antras. Jaunos moterys vis dažniau taip ir daro.

„Lietuvoje siūloma mediacija (tarpininkavimas sprendžiant dviejų nesutariančių pusių ginčą – DELFI) kai kur taip pat yra taikoma, bet ne visada veiksminga ir vertinama prieštaringai – vieni ją palaiko, kiti labai kritikuoja. Žinoma, viskas priklauso nuo konkretaus atvejo, tačiau bet kuriuo atveju pagalba turi būti profesionali“, - svarstė pašnekovė.

J. Pečiurienė teigė nesistebinti, kad Lietuvoje įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui smurto šeimoje statistika labai šoktelėjo. „Kai įstatymas dėl visapusiškos apsaugos priemonių nuo smurto lyties pagrindu buvo priimtas Ispanijoje, o šios šalies vykdoma politika, siekiant įveikti smurtą prieš moteris, yra pateikiama kaip gerosios praktikos pavyzdys, taip pat padaugėjo moterų nužudymų bei buvo registruojama daugiau smurto atvejų, bet buvo aiškinama, kad taip yra todėl, kad įstatymas pradėjo veikti, visi atvejai kruopščiai skaičiuojami, o ir žmonės tapo jautresni šiai problematikai. Kita vertus, tikrųjų smurto skaičių nepamatuosime nei tyrimais, nei pranešimais policija, nes jis dažnai nematomas“, - teigė ji.

Anot pašnekovės, kad situacija pasikeistų, būtina, jog išaugtų karta, kuri savo aplinkoje nematytų smurto – nei tarp tėvų, nei savo atžvilgiu. Mat vaikai perima suaugusiųjų elgesio modelį. „Reikia tikėtis, kad su nauja karta smurto bus vis mažiau ir mažiau. Tam pasiekti reikia ne tik veikiančių įstatymų bei savailaikių paslaugų aukoms, bet ir švietimo nuo pat mažens“, - svarstė ekspertė.