Monsinjoras A.Grušas: namuose laikyti urną su žmogaus pelenais – nusikaltimas

Pirmadienį Kauno miesto savivaldybėje surengta diskusija, kurioje aptartos kolumbariumų laikinojoje sostinėje įrengimo galimybės. Bažnyčiai diskusijoje atstovavęs monsinjoras Adolfas Grušas teigė, kad Bažnyčia neprieštarauja kūnų kremavimui, tačiau kategoriškai pasisako prieš žmogaus pelenų laikymą namuose. Tai monsinjoras prilygino nusikaltimui.

A. Grušas teigė, kad pastaruoju metu Bažnyčios požiūris į kremavimą kardinaliai pasikeitė.

„Anksčiau Bažnyčios požiūris į kremavimą buvo labai kategoriškas – jeigu susidegini, tai eisi tiesiai į pragarą. Tačiau dabar Bažnyčios yra požiūris yra toks, kad žmogus gali pasirinkti laidojimo būdą. Pagal Bažnyčios įstatymus nesvarbu, kaip kūnas bus palaidotas. Svarbiausia išlaikyti pagarbą - ar tai būtų urna, ar karstas. Tačiau pelenai negali būti išbarstomi ar laikomi kambaryje. Jei mirusio kūno laikymas namuose yra nusikaltimas, tai panašiai yra ir su pelenais“, - teigė monsinjoras.

Taip pat diskusijoje aptarta galimybė numatyti specialų lauką, kuriame būtų išbarstyti pelenai. Siūlyta skirti sklypą, kuriame norintys galėtų išbarstyti savo artimųjų pelenus, o tai būtų gerokai pigiau, nei išsipirkti vietą kolumbariume.

Tačiau šis pasiūlymas vėlgi sulaukė aštrios Bažnyčios atstovo kritikos.

„Jei žmogus nori, kad pelenai būtų išbarstyti, jis negali tikėtis jokių katalikiškų apeigų“, - teigė A. Grušas.

Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ darbuotojams atlikus studiją paaiškėjo, jog kolumbariumus būtų galima įrengti 7-iose iš 25-ių miesto kapinių.

Daugiausiai vietų – 1500 – galėtų atsirasti pirmosiose Romainių kapinėse. Bendras kolumbariumų užimamas plotas, išsidėstęs per penkias šiuo metu nenaudojamas ir apleistas kapinių vietas, siektų 847 metrus.

Dukart mažesnius kolumbariumus galima būtų įrengti antrosiose Romainių ir Petrašiūnų kapinėse. 350 vietų kolumbariumui vieta numatyta Karmėlavos kapinėse.

Nedideli – po 150 vietų – statiniai galėtų atsirasti Seniavos, Karių ir Eigulių kapinėse.

Iš viso penkiolikoje vietų, esančių minėtose kapinėse, galima saugoti 3600 urnų su velionių pelenais.

SĮ „Kapinių priežiūra“ skaičiavimu, 100 vietų kolumbariumo įrengimas kainuotų apie 122 tūkst. litų. Kol kas nėra apskaičiuota, kiek tiksliai kainuotų viena kolumbariumo vieta. Vienos vietos statybų savikaina siekia apie 2 tūkst. Lt. Kauniečiai taip pat remiasi klaipėdiečių patirtimi, kur įvestas mėnesinis mokestis – 30 Lt. Už šį mokestį kolumbariumai prižiūrimi, tvarkoma aplinka.

Tačiau Klaipėdoje kolumbariumus statė privatūs investuotojai. Kol kas nėra aišku, kokį kelią pasrinks Kauno savivaldybė.

Manoma, kad geriausiai tiktų ir ilgaamžiškiausi būtų betono liejinio statiniai. Jie būtų pastatyti ne tik laisvose kapinių vietose, bet ir galėtų tarnauti kaip kapinių tvora.

Lapkričio 25–ąją Kėdainiuose pradėjus veikti pirmajam Lietuvoje krematoriumui kolumbariumų įrengimas tampa itin aktualus.