aA
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius žada staigias permainas ministerijai pavaldžiose institucijose, kur auditas atskleidė funkcijų dubliavimą, neefektyvų lėšų naudojimą ir netgi protegavimą. Vis tik, ministro teigimu, šios sumos nėra pakankamai didelės, kad leistų ženkliai padidinti pedagogų atlyginimus.

DELFI Dėmesio centre“ – švietimo, mokslo ir sporto ministras A. Monkevičius.

– Po atlikto audito susisiekimo ministras, kuris laikinai eidamas švietimo ir mokslo ministro pareigas ir užsakė tą auditą, pasakė: mokytojai buvo teisūs. Jūs jau susipažinote su audito išvadomis. Sutinkate su Roku Masiuliu? Mokytojai buvo teisūs, kad pinigų yra, tik jie – neefektyviai naudojami?

– Aš manau, kad dėl efektyvumo, tai taip – efektyvumo reikia siekti ir yra, ką taisyti. Manau, kad tas auditas, kuris trejų metų atliko veiklos patikrinimą, atskleidė, kad daug ką reikėtų pertvarkyti. Ne vien tik finansinio efektyvumo, kas be galo svarbu yra, skaidrumo, bet ir tai, kas yra per pavaldžias institucijas įgyvendinama, įgyvendinama švietimo politika, nukreipta į vaikų, studentų, besimokančių žmonių sėkmę, turi turėti aiškius taikinius, įvertinimus, tai turi būti pamatuojama, ir kiekvienas euras turi turėti pamatuojamą rezultatą. Tai turi būti efektyvu. Na, ir aišku, jeigu tik galima turimus išteklius nukreipti ten, kur prioritetiškai svarbu, mes tą ir turėsime padaryti.

– Ministras Masiulis iniciavo auditą tarsi norėdamas išsiaiškinti, ar sistemoje yra rezervų, ar yra neefektyvaus lėšų panaudojimų pavyzdžių, kur tuos pinigus galima panaudoti pedagogų atlyginimams didinti. Panašu, kad tokių rezervų yra, ar ne?

– Žinoma, kad yra. Manau, turėsime šių metų pertvarkos plane numatyti, kaip sutvarkyti pavaldžių institucijų sistemą, kaip būtų galima pasižiūrėti, kaip tos lėšos ne tiek pačių institucijų naudojamos – darbo užmokestis, patalpų išlaikymas, kiti dalykai – tai nėra tokios ženklios sumos, kurios leistų, net visas jas uždarius, bent kiek ženkliau padidinti pedagogų atlyginimą. Tačiau kalbame apie tai, kad struktūrinių fondų lėšos dažniausiai turi būti nukreiptos būtent švietimo tobulinimui, būtent mokytojų kvalifikacijos tobulinimui, kad mokytojams nereikėtų ženkliai prisidėti iš savo atlyginimų keliant kvalifikaciją. Šita sritis, mano galva, tikrai yra svarbi.

Monkevičius: vidinių resursų ministerijos įstaigose yra, bet jie – ne tokie, kad didėtų mokytojų algos
© DELFI / Karolina Pansevič

Mes į tai koncentruojamės, ir šią savaitę Vyriausybei tikriausiai pagrindinį skeletą pateiksim, kokia galėtų būti reforma, kaip reikėtų pertvarkyti, pagal aiškią logiką, kuomet istoriškai klostėsi institucijų tinklas, sakyčiau, neturint tokio rėmo, ir negalėjo būti, ir turėjo kurtis tos institucijos, tačiau šiandien tas tinklas turi būti visai kitoks. Turi būti labai aiški sistema, kaip valdomas ugdymo turinys, mokytojų kvalifikacija, kaip turėti Nacionalinis egzaminų centras ir kitos agentūros, kurios vertina, ir galiausiai štai tos paslaugas teikiančios institucijos, jų yra nemažai, tai nebūdinga ministerijai funkcija. Jos galbūt galėtų likti ten, kur nėra rinkoje alternatyvos ir laikinai ministerija gali tai daryti.

– Privatizuoti funkcijas, jūs sakote?

– Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybei galime atiduoti tikrai būrelius, kuriuos teikia dvi ministerijai pavaldžios institucijos. Yra būreliai, kurie teikiami Vilniaus gyventojams, vaikams, ir manau, kad yra savivaldybė, kuri tikrai gali tai perimti ir daryti. Lygiai taip pat galėtume pasižiūrėti ir kitas. Tarkim, Oškinio aviacijos mokykla Kėdainiuose, ji yra labai svarbi, alternatyvos nėra, bet mes galime tą funkciją išlaikyti, kol nėra alternatyvos. Galbūt atsiradus privačiam šios funkcijos atlikėjui, tikrai galima ją atiduoti.

– Galima kalbėti su universitetais, pvz., Gedimino technikos universitetas, kuris specializuojasi pilotų rengime.

– Būtent, galima rasti įvairius sprendimus, bet tai neturėtų būti ministerijos funkcija. Aš manau, kad dabar iš tų pavaldžių institucijų tinklo mes galėtume maždaug 7-8 institucijas integruoti, ir tai leistų sutaupyti – ir išlaikymo išlaidas, infrastruktūros. Dar man labai svarbu atrodo sutvarkyti viešųjų pirkimų sistemą, ji turėtų būti labiau centralizuoti.

– Teisiškai tai įmanoma daryti net be jokių pakeitimų, čia tik – sprendimų klausimas.

– Ne taip paprasta. Kiekviena institucija tą daro, tai yra išskaidyta, ir tam reikia sprendimų. Balandžio pačioj pradžioj buvo sulaukta audito išvadų tam, kad galėtume dar kartą pasižiūrėti į visą tą situaciją giliau ir priimti galutinius sprendimus, kurių reikėjo daugybę metų.

– Bet ir tokie paprasti dalykai, ministre, jus nustebino, kad perkama paslaugų iš susijusių asmenų, darbuotojų, giminių... Jūs atrodot beveik nenustebęs.

– Mano galva, reikėtų paskaityti ir atsakymus: daugelį dalykų auditas nustatė galimai – kad kelia abejonių. Dabar mes patikrinsim, įvertinsim. Tai yra trejų metų senumo istorijos, kuomet aš pradėjau sausio antroje pusėje dirbti, daug ką padariau, kad mes jau įsivestume tam tikrą patikros sistemą, ir ministerijoje tai jau tampa kontroliuojama. Auditas balandžio antrą dieną man jau pateikė išvadas, dabar mes galvojame, kaip tai pertvarkyti, centralizuoti, ir per trumpą laiką imamės tų darbų, kurių galbūt reikėjo iš tikrųjų jau seniai.

– Kalbant apie sisteminį dalyką, vienas iš dalykų, kas konstatuota audito, kad dalis įstaigų pirkimus vykdo ne dėl to, kad jie yra būtini, bet dėl lėšų įsisavinimo. Cituoju: „Planavimas vykdomas ne pagal realų poreikį, o pagal gautas lėšas, kurias siekiama įsisavinti visa apimtimi“.

– Štai, apie ką ir kalbu. Man rūpi pertvarkyti tą sistemą, kad tai, kas buvo trejus ar daugiau metų, nebevyktų. Mano galva, mes turime pertvarkyti šitą sistemą taip, kad kontroliuotume kiekvieną eurą, ar jis tarnauja prasmingam tikslui. Apskritai tai turėtų būti orientuota į mokyklų veiklos kokybę, o mokyklų veiklos kokybė yra pedagogų darbo sąlygos ir darbo apmokėjimas į tai įeina, vadyba, ir pagrindinis taikinys yra vaikų rezultatai. Į tai turi būti orientuojamos visos priemonės. Į tai ir norėtume pakreipti europinius pinigus, kurie ten yra, ir visa tai turi būti ir skaidru, ir atitikti teisės aktus, ir duoti rezultatą.

– Ministre, kalbat apie labai greitas permainas. Tai yra labai trumpi laikotarpiai. Jeigu daryti, ką jūs sakote: išsikelti tikslus, matuoti efektyvumą, ką turbūt tos institucijos ir daro formaliai, bet kuriuo atveju, tai yra ilgas procesas.

– Bet kažkada reikia pradėti. Dabar, gavę tas audito išvadas, tarp kitko, šitas auditas yra mano užsakytas, nes jis nebuvo pabaigtas sausio mėnesį, prašiau, kad jis būtų baigtas, kad mums pateiktų šias išvadas, kad mes galėtume pradėti tą pokytį. Aišku, mes nepadarysime per vieną mėnesį, jei tai nebuvo padaryta ilgą laiką.

Monkevičius: vidinių resursų ministerijos įstaigose yra, bet jie – ne tokie, kad didėtų mokytojų algos
© DELFI / Kiril Čachovskij

– Jūs sakot, kai ką sutvarkėt. Kas dabar jau sutvarkyta?

– Iškart, pradėjęs dirbti, jau sausio pabaigoje sukūriau tam tikrą papildomą slenkstį, kad būtų peržiūrimi visi viešieji pirkimai, net nelaukdamas audito išvadų. Maža to, pagal funkcinį auditą pradėjome žiūrėti, kaip reikėtų pertvarkyti pavaldžių institucijų tinklą. Vėlgi, pats projektas nėra padaromas per vieną savaitę. Mes šį projektą, tikiuosi, užbaigsime balandžio mėnesį.

– Taip greitai? Kaip bus pertvarkomos 17 institucijų?

– Taip. Kaip mes matome, kokiais principais, pagal aiškią politikos formavimo ir įgyvendinimo logiką, nebemaišant funkcijų, orientuojant į tą rezultatą. Mes šį projektą kaip pagrindinį rėmą norime pateikti Vyriausybei, jei būtų pritarta – konkretų projektą, su kaštų naudos analize, konkrečiais žingsniais, ir kiek galima greičiau pradėti tvarkyti.

– Jūs tam pasitelkiat Valstybės kontrolę ar Specialiųjų tyrimų tarnybą, Viešųjų pirkimų tarnybą?

– Būtent. Ir prašom ir STT, kad pateiktų, jei auditas nurodė tam tikrų klausimų keliose institucijose, kur tikrai reikėtų pasižiūrėti, ar nėra rimtesnių dalykų. STT tiria ir pateiks informaciją. Norėčiau susitikti su Viešųjų pirkimų tarnybos vadove ir aptarti modelį, kurį centralizuotų pirkimų pradėjom rengti ir pasikonsultuoti, kokia geroji patirtis galėtų būti, kaip mes tai galėtume padaryti, nes tai – sudėtingas mechanizmas. Visa tai tikrai reikia greitai daryti. Greta to, netgi trejų metų istoriją turime įvertinti, taip, kaip Darbo kodeksas numato, priimti sprendimus. Jei reikalingas kažkoks įvertinimas, ne tik fiksuoti pažeidimą, bet ir priimti rimtesnį sprendimą, aš turiu daryti teisėtai.

– Iš pradžių, pamatęs išvadas, sakėte, kad galima viską pakeisti neatleidžiant nė vieno darbuotojo. Dabar, suprantu, matot, kad yra piktnaudžiavimo...

– Niekada to nesakiau. Sakiau, kad sprendimus priimsiu tik įvertinęs taip, kaip Darbo kodeksas numato paaiškinimus, ir tik tada galima spręsti. Iš anksto tokių dalykų teigti negaliu, nes ir audito išvadose nebuvo pasakyta, kad iš tikrųjų iki galo kažkas įrodyta. Daug kur – „galimai“, ir mes tą įvertinę priimsime sprendimus.

– Tų institucijų sąrašas gana ilgas, neminėsiu visų 17 įstaigų, bet kad visuomenė susidarytų aiškesnį vaizdą, kokia pinigų suma skiriama toms institucijoms išlaikyti, ir kiek jos mokesčių mokėtojų pinigų, taip pat – ir ES fondų, išleidžia įvairiems pirkimams.

– Visos pavaldžios institucijos apie 14 mln. eurų turi savo visą sąmatą, pragyvenimui, pastatų išlaikymui. Programų vykdymui, tai – jau struktūrinių fondų dažniausiai lėšos, tai sudaro nuo 30 mln. eurų įgyvendinti. Tai yra kompiuteriai, geltonieji autobusiukai, įvairios priemonės, mokytojų kvalifikacijų tobulinimas, mokyklų tobulinimas, kokybės dalykai. Iš struktūrinių fondų projektinės lėšos būtent tokiems tikslams.

Klausimas ne vien kiek išlaikymui reikia – tas irgi yra svarbu, kad būtų optimalu – bet kad tos struktūrinių fondų lėšos būtų panaudojamos taikliai, atsakingai ir duotų rezultatą.

– Matydamas audito išvadas ir, jei pavyktų sistemą sukurti – na, absoliučiai efektyvių turbūt nėra net ir Skandinavijos valstybėse – bet maksimaliai efektyvią, kiek, jūsų nuomone, lėšų galėtų būti skiriama mokytojų kvalifikacijos kėlimui daugiau nei jų skiriama iki tol.

– Visa tai turime dabar peržiūrėti. Matot, yra projektai, kurie patvirtinti jau praeitais, užpraeitais metais. Jei juos sustabdome, tas pats vadinamas kokybės krepšelis. Tai yra projektas, patvirtintas anksčiau, ir kuris vyksta. Jei aš sustabdyčiau šį projektą, tikrai būtų labai daug problemų, kažin, ar tos lėšos nenukeliautų kur kitur. Mano tikslas – kad tas projektas duotų rezultatą. Kad nebeliktų Lietuvoj tokių didelių kontrastų tarp pačių geriausių mokyklų ir silpniausių. Mano pastangos nukreiptos į tai, kad būtų kontroliuojamas šis projektas, kad gerųjų mokyklų patirtis praturtintų tas mokyklas, kurioms sėkmės trūksta, ir kad vaikų rezultatai būtų tolygesni Lietuvoje. Į tai įeina ir mokytojų kvalifikacijos dalykai, ir mokytojų įsitraukimas, ir tam tikros infrastruktūros lėšos. Tie dalykai turi būti labai skaidriai, aiškiai nukreipti į tą tikslą. Tokių projektų yra ir daugiau.

Algirdas Monkevičius
Algirdas Monkevičius
© DELFI / Kiril Čachovskij

– Kitas klausimas. Mokytojai grasina nebevertinti abiturientų darbų, nes jiems už tą darbą mokama per mažai. Ką darysite? Ieškosite daugiau pinigų?

– Matote, kiek uždavinių turiu? Tik pradėjus dirbti iškyla tokie dalykai, bet manau, kad sprendimai visada yra. Šią situaciją aptarėme su Nacionaliniu egzaminų centru, jie turi užtikrinti sklandų procesą, ir esu pasiūlęs rasti lėšas, kad padidintume bent tam tikra dalimi, kuri būtų ne mažiau 20 ar 25 proc. tą įkainį, kurį mokytojai gautų, jei komandiruotė vyksta...

– Tarkim, vietoj keturių eurų gautų penkis už valandą.

– Tai yra didžiulės lėšos, jų biudžete nenumatyta, bet mes turime rasti tas lėšas, tai nėra taip paprasta, tuos sprendimus turime sukonstruoti, ir aš tą darysiu. Rasim tas lėšas, informuosim ir pateiksim. Kažkokio atskiro šaltinio, iš kurio būtų galima tų lėšų atrasti taip staigiai, operatyviai, per pusę metų, nėra, bet manau, kad bent 25 proc. įkainį padidinsime. Tai irgi nėra mažai. Ateity, kitų metų biudžetą planuodami, suplanuosime kitokius dydžius, kad tai būtų labiau adekvatu, ir kad mokytojams nekiltų šis klausimas.

– Jaučiat, kad mokytojai jaučia momentą, kada spustelti valdžią?

– Manau, kad neturėčiau šitaip galvoti. Galvoju, kad mokytojai yra verti to, kad jie dirbdami galėtų gauti tą atlyginimą, tikrai mums reikėtų pagalvoti, kaip reikėtų pasirūpinti mokytojų kvalifikacija ir mokyklos vadybine aplinka, mikroklimatu. Nes kai kalbam apie viską, žinau vieną dalyką, jei norim geresnių rezultatų mokykloje, pokyčių, mokinių pasiekimų, turime įgalinti mokytoją ir sukurti mikroklimatą ir vadybinę aplinką. Vadyba ir mokytojas yra du elementai, į kuriuos turime investuoti taikliau. Per tai atsiranda motyvacija, kiti rezultatai. Ir teoriškai, ir praktiškai žinau, kad kito kelio neturime.

– Vieni sako, kad mokytojus reikia labiau kontroliuoti ir tokiu būdu prižiūrėti procesą, kiti – kad mokytojams reikia daug daugiau laisvės, o treti – kad norint turėti daug laisvės, reikia turėti gerą kompetenciją.

– Niekad taip nesakau, iš tikrųjų gal daug kas taip dar sako, bet, mano galva, geros mokyklos koncepcija, iš tikrųjų tai yra mokyklos kokybės kultūra, kurioje yra pasitikėjimas, geras mikroklimatas, kuomet yra bendra mokymosi, tobulėjimo atmosfera, kuri sukuria gerą motyvaciją ir gerą energetiką mokykloje, ir mokytojų norą nuolat tobulėti, augti, sudaro tam sąlygas. Tam yra susitarimai mokykloje. Centrinė politika turi palaikyti būtent tokią geros mokyklos koncepciją, į tai turėtų būti orientuotos pastangos ministerijos, ir per priežiūrą užtikrinti, kad visos pavaldžios institucijos ta kryptimi dirbtų. Tiek tos, kurios formuoja turinį, kvalifikaciją tobulina, tiek kurios užsiima priežiūra, vertinimu ir t.t.

– Netrukus prasidės stojimas į aukštąsias mokyklas. Buvo įvairių diskusijų dėl siūlomų modelių, kiek finansuoti humanitarines pakraipas, kiek – tiksliąsias. Jau turite sprendimą?

– Taip. Šiandien Vyriausybė galutinai patvirtino dokumentus. Tas projektas yra toks, kad negalime leisti situacijos, kuri buvo pernai.

– Kai į tiksliųjų mokslų specialybes buvo neišnaudotos visos valstybės finansuojamos vietos?

– Turiu minty, kad 33 proc. plano buvo netaiklu. Tai yra blogai. Aišku, gali kažkokia paklaida būti.

– Atspindintis valstybės ir visuomenės tam tikrą norą, ir mokinių prioritetus.

– Balansas turi būti. Ateity tikimės kitokį modelį sukurti, jis tą problemą iš esmės spręstų, bet dabar, šiemet, turime atrasti balansą, kad paklaida nebūtų 33 proc. Mes bandėme suderinti tai, ko reikia inžinerinei pramonei, technologijoms, o kartu, kad nebūtų tokio didelio disbalanso tarp humanitarinių, socialinių mokslų ir šių, ir čia atsirado labai geras sprendimas. Mes pateikėme pasiūlymą įgyvendinant mokslo ir studijų įstatymo nuostatą, kuri leidžia, patvirtinus tvarkos aprašą, o mes jį patvirtinom šiandien, šakinėms ministerijoms garantuoti, kad jei atsirastų studentų daugiau...

Praeitais metais kokia problema buvo: vietų buvo daug, jos liko neužpildytos. Žymiai geriau, taikliau planuoti, bet jei paskatinus atsiras daugiau studentų, stojančių į technologijas, inžinerijas, šakinės ministerijos turės galimybę tas vietas finansuoti. Štai koks sprendimas yra geras. Džiaugiuosi, kad ekonomikos ir inovacijų ministerija pirmoji atsiliepė, ir šiandien tą deklaravo, ir tai – puikus sprendimas, kuris leidžia tą balansą sukurti geresnį. Tai yra geras žingsnis. Mūsų ministerija atsako už pedagogų rengimą. Šioje srityje mes didiname priėmimą į pagrindinius tris centrus, kurie numato rengimą.

Yra niuansas: Vytauto Didžiojo universitetas turi programą vaikystės pedagogikos, ir tam tikras potencialas yra likęs Klaipėdos universitete. Klaipėdos regionas sako: mes norėtume, kad ši Vytauto Didžiojo universiteto programa būtų vykdoma Klaipėdoj, tai yra patogiau studentams. Ir teatro ir muzikos akademija panašią programą su Vilniaus universitetu vykdo. Visa kita yra tų centrų dispozicijoje, ir Vilniaus kolegija. Taigi, šiemet mes maždaug 465 mokytojus užsakom, tai yra tiek, kiek reikia, labai svarbu, kad toliau universitetai ir kolegija užtikrintų jų kokybę.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
2.6000
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Naujausi prezidentiniai reitingai: tarp rinkimų lyderių auga įtampa ryškėja kandidatų rinkėjų profilis (117)

Iki prezidento rinkimų likus mažiau nei mėnesiui naujausi prezidentiniai reitingai rodo kylančią...

Lietuviškų braškių sezonas prasideda: kokių kainų tikėtis (34)

Balandžio 25 d. augintojai pradės skinti braškes ir jas veš į prekybos tinklus. Didmeninė...

Po vizito Maskvoje Lietuva ragina Estiją derinti veiksmus ir atsargiai žiūrėti į dialogą su Kremliumi (60)

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius penktadienį paragino Estiją derinti veiksmus ir...

Nuojautos po šoko terapijos Stambule: toliau bus tik įdomiau, Kaune laukia ne mažesnis pragaras specialiai Krepšinis.lt iš Stambulo (51)

Sensacinga, šokiruojanti – tokie ir panašūs žodžiai sumirgėjo oficialiuose Eurolygos...

Svogūnų lukštai tapo populiaria preke: žmonės perka ir nė nesidera

Artėjančių Velykų laikotarpis turėtų būti skirtas susikaupimui, tačiau gyvenimas dažniausiai...

Dabartinė situacija NT rinkoje – nerami: būstų centre mažės, o kainos gali drastiškai pakilti (231)

Nekilnojamojo turto (NT) rinkos aktyvumas pirmąjį šių metų ketvirtį nustebino tiek pardavėjus,...

Gyvai / Krepšinio zona. Sensacija Stambule: kaip „Žalgirio“ vyrai padarė tai, ko šiemet nebuvo pavykę niekam (1)

Penktadienį 11 val. DELFI TV eteryje – laida „Krepšinio“ zona su komentatoriumi Vaidu Čeponiu...

„Volvo“ generalinis direktorius įspėja dėl galimų Bezoso planų (3)

„Volvo Car“ neketina priešintis naujiems transporto priemonių pardavimo būdams – nesvarbu,...

Spręs, ar dviratininkams dieną reikia liemenių ir ar leisti važiuoti per perėjas nenulipus nuo dviračio (139)

Seimo valdyba, atsižvelgdama į Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos siūlymą, nusprendė...