„Aš labai džiaugiuosi, kad politinių partijų atstovai išsakė, kad reikia diskutuoti, reikia bendro požiūrio. Galbūt abejonių yra, nes dabar šitame etape, kuomet išeinama į rinkimų etapą labai sudėtinga politinėms partijoms pasirašyti iš karto. Jeigu tai ir neįvyktų, tai bent ta diskusija ir tas bendras vardiklis, bendras požiūris, kurį šiandien išgirdau, tikrai, kaip švietimo bendruomenės atstovas galiu pasakyti, kad nuteikė optimistiškai“, – po partijų susitikimo Vyriausybėje džiaugėsi A. Monkevičius.
Anot švietimo, mokslo ir sporto ministro, diskusija kaip ir kokiu santykiu derinti mokyklų tinklo centralizaciją ir decentralizaciją yra labai reikalinga. Pasak A. Monkevičiaus šį partijų susitarimą galima laikyti net kaip savotiška provokacija skatinančią diskusiją ir sutarimą.
„Aš asmeniškai labiau palaikau demokratinei visuomenei būdingą santykį, kuris yra grindžiamas subsidiariumu, delegavimu savivaldybėms ne tik tam tikrų funkcijų, bet ir tam tikrų instrumentų ir prižiūrint tai. Aišku, čia mes matome tam tikrų problemų, reikėtų koreguoti tam tikrus instrumentus, kurie skatintų savivaldybes greičiau pačioms tvarkyti tinklą ir prisiimti atsakomybę už kokybę“ – kalbėjo politikas.
Anot A. Monkevičiaus, dar šiais metais planuojama, kad mokyklų tinklui skiriama subsidija būtų skiriama savivaldybėms ir būtų panaudota švietime. Anot ministro, šią naujovę bus siekiama įgyvendinti dar šiais metais.
„(Siekti – ELTA), kad subsidija, kuri yra skiriama tinklui visa liktų savivaldybei ir būtų panaudota švietime. Tai būtų tam tikra naujovė, kuri kaip principas galėtų galioti ilgesnėje perspektyvoje“, – kalbėjo A. Monkevičius.
Anot A. Monkevičiaus, partijų susitarimo dėl švietimo tikslas yra sutvarkyti mokyklų tinklą, siekiant nenumenkinti nei vienos mokyklos ir jos mokinių potencialo.
„Tikrai nereikėtų nurašyti nei vienos mokyklos. Reikėtų kalbėti apie tai, kad kiekvienoje mokykloje yra mokytojų potencialas, o vaikai visur yra vienodi savo prigimtimi ir savo potencialu. Jie tikrai turi labai daug beribių galimybių. Mes turėtume kalbėti nemenkindami nei vienos mokyklos, kaip tą tinklą tvarkydami greičiau sudarytume vaikams geras sąlygas“, – kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministras.
A. Monkevičius taip pat akcentavo, kad jungtinės klasės yra laikinas sprendimas ir iki 2022 metų bus siekiama jo atsisakyti.
ELTA primena, kad Vyriausybės pirmadienį pateiktame susitarimo dėl švietimo pirminiame projekte siūloma didinti švietimo sistemos finansavimą iki 6 proc., siekti, kad iki 2025 metų vidutinis mokytojų darbo užmokestis sudarytų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, o vidutinis dėstytojų, aukštųjų mokyklų mokslo darbuotojų ir tyrėjų darbo užmokestis – 150 proc. Taip pat siekiama skirti ypatingą dėmesį mokinių pasiekimų atotrūkio tarp skirtingų regionų mažinimui.
Vyriausybė taip pat siūlo atsisakyti jungtinių klasių, mažinti mokyklų vadovams ir mokytojams tenkančią biurokratinę naštą. Preliminariame projekto variante siūloma diskutuoti dėl anksčiau premjero kelis kartus keltos idėjos mokyklų tinklą perduoti valstybės pavadavimui ribotam laikotarpiui, po kurio pavaldumas vėl būtų grąžintas savivaldybėms. Diskusijai taip pat pateikiama ir tikslinių dotacijų administravimo ir skirstymo perdavimo savivaldybėms idėja.
Šis projektas, pabrėžia Vyriausybė, bus toliau tobulinamas kartu su visomis partijomis ir švietimo ekspertais.