aA
Kovojant su patyčiomis ir smurtu, viena iš priemonių mokykloms galėtų būti vietoje budėtojų samdyti saugos tarnybas, kurios taip pat užsiimtų vaikų ugdymu, sako švietimo ministras Algirdas Monkevičius.
Algirdas Monkevičius
Algirdas Monkevičius
© DELFI / Andrius Ufartas

Ketvirtadienį po pasitarimo su įvairiomis institucijomis apie patyčių ir smurto prevencijos problemas, ministras teigė, kad viena iš išeičių siekiant užkirsti kelią paauglių smurtui, patyčioms mokyklose, galėtų būti didesnis dėmesys moksleivių fiziniam, socialiniam ir psichologiniam saugumui.

„Bendruomenė kartu su tėvais susitaria, kaip būtų galima panaudoti tas lėšas, kurios panaudojamos budėtojų etatui išlaikyti, mokyklos aplinkai tvarkyti. Gal geriau galima samdyti saugos tarnybą, kuri ne šiaip fiziškai saugo, bet padeda ugdyti: jie yra pasitempę, jie moka elgtis su vaikais, jie yra žmonės greta mokytojų, kurie ugdo elgesio kultūrą, prižiūri ne tik vaikų elgesį mokykloje, bet ir mokyklos aplinkoje“, – teigė A. Monkevičius.

Anot jo, pavyzdžių, kai saugos tarnybos užsiima ir vaikų ugdymu, kai kuriose mokyklose yra jau nuo 2001-ųjų, bet ši praktika prigyja lėtai.

Jis taip pat paragino skirti mokykloms didesnį dėmesį teritorijų saugojimui, aptvėrimui.

„Yra bendruomenės sprendimas, kad kartu savivaldybė, mokykla gali turėti gražią mokyklos teritoriją. Nebūtinai turi būti kažkokios geležinės tvoros, yra ir gyvatvorės, kiti dalykai ir daugelis mokyklų turi tokią aplinką, ypač pradinės mokyklos, ikimokyklinės įstaigos“, – teigė jis.

Rengs instrukciją, kaip reaguoti į smurtą

A. Monkevičiaus atstovas spaudai Kęstutis Butvydas sako, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos specialistai rengs detalią instrukciją, kaip mokykloms bei įvairioms kitoms institucijoms reaguoti susidūrus su smurtu.

„Nuo šiandien rengsime planą, jį siųsime suderinti su įvairiomis institucijomis, tuomet viešai ir mokykloms, ir kitoms suinteresuotoms pusėms bus išsiųsta, kaip elgtis. Policijos atstovai sakė, kad turi savo tvarką nusistatę, kaip užtikrinama teisėsaugos funkcija, bet visos įstaigos pabrėžė, kad trūksta plano, kai mokykloje tokie atvejai nutinka ar mokyklos prieigose, kokie tada turi būti veiksmai“, – BNS sakė patarėjas.

A. Monkevičius taip pat tvirtina, kad didžiojoje dalyje mokyklų neblogai veikia patyčių ir smurto prevencijos programos ir ministerija siekia, kad jos būtų taikomos visose įstaigose, bet „būtent efektyviai“, o ne formaliai.

A. Monkevičius sakė, kad ekspertai vieningai sutinka, jog Lietuvoje šiuo metu didžiausia bėda yra šeimos, mokyklos bendruomenių baimė pripažinti patyčių ir smurto problemas.

„Vargu ar yra kažkokia šeima, kuri neturi problemų su paaugliais, bet baimė kiekvienoje šeimoje yra kalbėti apie tai, kreiptis pagalbos į psichologus (...), kiekviena mokykla, šeima, turi nebijoti kalbėti, jei turi problemų, bet mes į tai reaguodami turime ištiesti ranką ir padėti įveikti tas problemas“, – sakė A. Monkevičius.

Susitikimas su ekspertais rengtas po neseniai žiniasklaidoje skelbto atvejo, kad Klaipėdos nevaldomi paaugliai veržiasi į Klaipėdos mokyklų teritorijas, reketuoja vaikus, juos muša. Policija sulaikė vieną įtariamąjį penkiolikmetį.

A. Monkevičius tiksi, kad tiek šis, tiek kiti probleminiai paaugliai nebus paprasčiausiai nusiųsti į socializacijos įstaigas, tačiau bus ieškoma efektyvesnių sprendimų, pavyzdžiui, nukreipti juos į sporto, rytų kovos menų būrelius, kuriuose mokoma tinkamai elgtis su fizine jėga, reikalaujama pagarbos silpnesniems, disciplinos.

„Kalbant apie konkretų atvejį, manau, kad tikrai mes sugebėsime nenugrūsti šio vaiko į kažkokį socializacijos centrą, bet atrasti priemones. Tam gali tarnauti ir sporto būrelis“, – teigė jis.

Ministro nuomone, į vaikų neformalųjį užimtumą galėtų labiau įsijungti ir profesinės mokyklos, pavyzdžiui, mokant vaikus vairuotojo ar kitų specialybių.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(8 žmonės įvertino)
1.3750

Top naujienos

Kinų vakcina? Farmacinė chimera, kurios vieni ieško, kiti bijo (115)

Ji yra. Bet jos niekas iki šiol nematė. Cirkuliuoja šen bei ten Europoje vieniems keldama...

Ekspertai apie tai, kas naudingiau: eiti į prastovas, gauti ligos išmokas ar net stoti į bedarbių gretas (73)

Įmonėms skelbiant prastovas, gyventojai teiraujasi ir skaičiuoja, kas jiems naudingiau – eiti į...

Ši žiema Lietuvoje nuo rekordiškai šilčiausios pernykščios skirsis vienu esminiu dalyku: jau aišku, kaip bus su sniegu (29)

Prasidėjusi kalendorinė žiema užklojo Lietuvą negausiu sniegu ir įkvėpė žmonėms tikėjimo,...

Jasikevičius – apie žalias kojines, skambutį Schilleriui ir širdies skausmą dėl Blaževičiaus (44)

Kaip ir buvo galima tikėtis, po keturių beatodairiškos kovos tarp Kauno „Žalgirio“ (5/7) ir...

Iš Vilniaus greitoji iškviesta į Ukmergę: atvykusi medikė nesulaikė ašarų – 35 metų pacientė nesulaukusi pagalbos mirė (914)

„Karščiuojanti pacientė saugiai perduota į rūpestingas infekcinės ligoninės slaugytojų...

Kaip gaminama dirbtinė mėsa, kiek kainuoja ir ką tai reiškia ekologijai

Patraukli naujovė, turinti labai neaiškų potencialą sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių...

Šiauliuose slapta įžiebta Kalėdų eglė: štai ji - tikra miesto pažiba (1)

Šiauliuose pradėjo tvyroti kalėdinė atmosfera – praeivių akis jau džiugina ir švenčių...

Jurga Grigienė | D+

Dalykai, kuriuos astrologai verčiau nutyli: štai kas nutinka didžiausiems skeptikams

Viena populiariausių ir žinomiausių astrologių šalyje Lolita Žukienė atvira – dažnai tenka...

40 tūkst. žmonių apėmęs tyrimas nustatė svarbiausią asmenybės bruožą: tai raktas į laimingą šeimą (1)

Visi norime, kad mūsų šeimyninis gyvenimas būtų kaip įmanoma laimingesnis. Tad dabar...

Vyrą naktimis lanko paslaptingi vaizdiniai – rytais po to būna blogiausia

Mano haliucinacijos. Pasakojimas, kaip jos mane aplanko ir kokios būna. Viena mergina per televizijos...