Ąžuoliuko muzikos mokyklos pedagogai pasakojo, kad pirmą kartą streikavo dar prieš 9 metus. „Jeigu visi žmonės bunda ir visi vieni kitus palaiko, yra labai didelė viltis, kad Lietuva bus graži ir mūsų, nors sakoma, kad vaikams, bet man atrodo, kad gal tik anūkams bus gera gyventi“, – klabėjo viena iš mokytojų Rita.
Pasak jos, po protesto prieš 9 metus padėtis pasikeitė į gera, bet visuomenė dar per mažai pabudusi.
Pasak Ritos, valdžia dabar atrodo išsigandusi, o išgąstis yra silpnumo ženklas.
„Išsigąsta tas, kuris yra silpnas. Drąsus žmogus nebijo“, – pabrėžė ji.
Vidutinio atlyginimo, pasak mokytojos Ritos, ji ir kolegos dar nepasiekė. „Tikrai galvoju ir apie kitų profesijų žmonių atlyginimus. Visi žmonės ir kiekvienas žmogus už savo darbą turėtų gauti normalų atlyginimą, kad galėtų gyventi“, – aiškino ji.
„Tai aišku, kad nemažiau 1000 eurų. Tai, aišku, neleistų gyventi labai oriai, tikrai ne“, – sakė ji, paprašyta įvardinti, kiek dabar turėtų uždirbti mokytojai.
Pensininkai Algimantas ir Antanas stovyniavo prie scenos dar gerokai iki prasidedant renginiui. Nors jie abu sakė pensijos gaunantys vos po kelis šimtus eurų, tikrai nebūtų gaila, jeigu mokytojai už dirbtų tūkstantį.
„Esu Lietuvos pilietis ir šioje akcijoje būtinai turėjau būti“, – kalbėjo Andrius, kuris pasakojo su švietimu susijęs tuo, kad pats yra įgijęs pedagogo išsilavinimą, nors mokytoju niekada nedirbo.
Mokytojai, pasak jo, davė didelį akstiną visai valstybei ir paskui juos tikrai turėtų pasekti ne viena socialinė grupė. „Jie parodė pavyzdį, kad kitų būdų, instrumentų, kaip su valdžia šnekėtis, nėra. Valdžia nešneka. Tris savaites nešnekėti su mokytojais, kurie auklėja mūsų vaikus... Juk tai mūsų ateitis“, – pasipiktinimo neslėpė jis.
„Turi būti virš tūkstančio. Vienareikšmiškai“, – tinkamą mokytojo atlyginimą įvardijo jis. Tačiau kalbėdamas apie savo vaikų ugdymą, jis sakė, kad negaila būtų ir 5 tūkst.
Vienoje iš mokyklų dirbanti administratorė Violeta konkrečios sumos, kiek dabar turėtų uždirbti mokytojai, neįvardijo. „Mūsų įstaiga su atlyginimų klausimu susitvarkė puikiai. Iš esmės tai, kas vyksta dabar, nėra atlyginimų klausimas. Mokytojai visada išgyveno iš to, ką gaudavo“, – kalbėjo ji.
Pasak jos, mokytojams labai svarbus yra valstybės, visuomenės požiūris. „Po tiek metų nuo nepriklausomybės atkūrimo mes turime tiek kovoti dėl požiūrio į žmogų, dėl galimybės kalbėtis“, –
„Žmonės susidėlioja prioritetus, bet oriam gyvenimui gal kam nors ir neužtenka. Mes šeimoje kažkaip išsisukame ir išgyvename. Bet visi nori gauti daugiau. Bet vien tik dėl to, kad gautų daugiau, niekas tokio vėjo nekeltų.
Ji pripažino, kad dabar mokytojų atlyginimai su infliacija nespėja. „Jie tokie, kokie buvo 2006-aisiais, tokie ir liko. O viskas labai pabrango“, – kalbėjo Violeta.
Valentina į protestą užsuko eidama pro šalį. Bet atėjusi nusprendė pasilikti, nes mokytojus palaiko.
„Nenormalu. Jie turi mažiausiai 3 tūkstančius uždirbti. Kad būtų išpildyti visi to žmogaus poreikiai. Baisu, kas darosi. Vizualiai viskas gražu, miestas pasikeitė, bet kaip gyvena žmonės...“ – pasakojo ji.
Ji sakė, kad jeigu būtų mokytoja su tokiu atlyginimu, tikrai emigruotų.
Į mokytojus palaikančią akciją „Paskutinis skambutis“. susirinko atstovai iš 50 profesinių sąjungų. Protesto organizatoriai ragina vyriausybę pradėti derybas su profesinėmis sąjungomis ir stabdyti biudžeto priėmimą.
11-ą dieną Švietimo ir mokslo ministerijos nepalieka streikuojantys mokytojai, beveik mėnesį dalyje mokyklų tęsiasi streikai. Juos iniciavusi profesinė sąjunga reikalauja penktadaliu didinti mokytojų atlyginimus, didinti nekontaktinių valandų skaičių ir mažinti klases. Vidutiniškai dabar mokytojai uždirba 5 eurus per valandą arba 740 eurų per mėnesį.
Premjeras tokius reikalavimus vadina neįgyvendinamais, nes, pasak jo, tam kitąmet reikėtų 300 mln. eurų.