DELFI peržiūrėjo viešai prieinamą informaciją, apie tai, kas yra streikuojančių mokyklų vadovai, ir paskui, kiek informacijos apie juos paieškoje galima rasti, nagrinėjant VRK duomenis.
Iš viso informacijos VRK galima rasti apie 46 iš 105 streikuojančių mokyklų vadovus. 11 mokyklų vadovų turėjo kokių nors sąsajų su Lietuvos socialdemokratų partija, 12 – su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais (čia yra įskaičiuoti ir 2 asmenys, kurie kažką veikė su Tėvynės sąjunga ir 2 – su krikščionimis demokratais. Primename, kad partija susijungė 2008 m.).
7 asmenys buvo vienaip ar kitaip susiję su Liberalų sąjūdžiu, 6 – su Lietuvos centro partija (anksčiau vadinosi Lietuvos centro sąjunga).Prezidento rinkimuose dalyvaujantis Lietuvos centro partijos pirmininkas Naglis Puteikis yra valdančiosios „valstiečių-žaliųjų“ frakcijos Seime narys.
Tačiau tarp mokyklų vadovų galima matyti ir kandidatavusių rinkimuose su Liberalų ir centro sąjunga, ir su Artūro Zuoko Lietuvos laisvės sąjunga (liberalais), Darbo partija, dabar jau nebeegzistuojančia buvusia Artūro Paulausko partija Naująja sąjunga (socialliberalais), Tvarka ir teisingumu. Vieno darželių vadovė buvo deleguota į rinkimų komisija nuo „valstiečių“.
Visus duomenis pateikiame lentelėje.
Nemano, kad streikus išprovokavo politikai
Švietimo ekspertė Vilija Targamadzė nemano, kad mokytojų streikus išprovokavo politikai, ir atkreipė dėmesį, kad ne visi mokyklų vadovai pritaria streikui.
„Ne visų mokyklų vadovai pritaria streikui. (…) Aš nemanau, kad (partijos sužaidė). Nesukviesi taip žmonių, jeigu jie nebus privesti iki tam tikro taško. Nesukils taip žmonės. Mokytojai yra konservatyvi visuomenės dalis, (…) mano supratimu, tai kilo dėl autoriteto menkinimo“, – sakė V. Targamadzė.
Švietimo ekspertė sutinka su Švietimo ir mokslo ministerija dėl argumento, kad dažnas mokyklų vadovas nemoka susitarti su bendruomene.
„Esame imitaciniame lauke. 2015 m. patvirtinome Geros mokyklos koncepciją, ten yra labai aiškiai parašyta, kad mokyklos veikla turi remtis bendrais susitarimais. Bet kaip iš gausybės rago pilasi įvairūs nurodymai – dėl mokslo metų prailginimo, reitingai, ugdymo programų kaita ir daugelis dalykų. Dalis mokyklos vadovų vėl tampa vykdytojais, o ne sukoncentruoja mokyklos potencialą, kad galėtų judėti geros mokyklos gairių nubrėžta kryptimi“, – sakė V. Targamadzė.
Tačiau ji neneigia, kad problemų kilo dėl to, kaip įgyvendinamas etatinis mokytojų apmokėjimas yra.
„Įgyvendinimas nebuvo apgalvotas. Juk iš tikrųjų svarbiausia dalis yra pirma – vadinama, pirma kišenė, dabar jau kai kurie mokytojai pradėjo ją debesėliais vadinti. Ji yra labai svarbi, nes ji yra orientuota į kontaktines valandas, tai yra pamokas, kitus užsiėmimus. Tam mokykla ir yra skirta – dirbti su mokiniais“, – pažymėjo V. Targamadzė, sutinkanti su mokytojų nepasitenkinimu dėl socialinio teisingumo stokos.
Jos manymu, šios naujovės buvo paskutinis lašas mokytojų kantrybės taurėje.
„Mokytojas sukilo dėl jo autoriteto menkinimo. Nuolat sakoma: būkite kūrybiški, o biurokratiniai gniaužtai vis gniaužia. Jeigu mokyklos vadovas dar pasitaiko su feodalinėmis pažiūromis, tai iš tikrųjų jis tampa įkaitu. Biurokratinė sistema yra užgniaužusi ne tik mokytojus, bet ir kitus. Tačiau mokytojai, būdami labiau pilietiški, išjudėjo ir pasakė, kad nebenori taip gyventi, kad būtų menkinami“, – sakė V. Targamadzė.
Streikuos toliau, kol nesusitars
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas irgi neigė kokius nors politinius mokytojų streiko užkulisius.
„Mes esame vienintelė švietimo sistemoje veikianti profesinė sąjunga, kuri neturime jokių sąsajų su jokia politine partija. (…) Mes atstovaujame mokytojus, o tarp mokytojų, vadovų yra visokių politinių pažiūrų, ir dalyvaujančių įvairiose politinėse partijose, žmonių. Tai nėra draudžiama, ir jie dalyvauja. Manau, kad negalima ten įžiūrėti kokių nors tendencijų, kaip jau minėjau, yra įvairių politinių pažiūrų žmonių“, – sakė A. Navickas.
Pasak jo, pagrindinė nepasitenkinimo priežastis yra tai, kad mokytojai yra negirdimi.
„Reikalavimai yra įteikti prieš metus, tai yra prieš ankstesnį biudžetą. Aš nežinau kodėl to nenorime girdėti, manau – sąmoningai netgi blokuojama ši žinia. Metus ministerija sabotavo derybas, nesitarė, neieškojo sutarimo dėl naujos sistemos įdiegimo. Tada keista, kad nesutarus su mokytojais, ir įvedus ydingą sistemą, kaip jie dabar pripažįsta, bandoma toliau ją finansuoti, netaisant iš esmės. Tiesiog – gaila mokesčių mokėtojų pinigų“, – sakė A. Navickas.
Profsąjungos vadovas teigė, kad streikas truks tol, kol bus pasiektas susitarimas, o klausimą apie teisėtus moksleivių lūkesčius ruoštis egzaminams peradresuoja valdžiai.
„Tas klausimas yra Vyriausybei ir ministerijai, kiek laiko jie nenorės susitarti, ir kiek jie save laiko mokinių priešais. Kodėl jie kenkia, sabotuodami derybas, kodėl tik vakar jie pradėjo derėtis? Kodėl jie visus metus nesiderėjo?“, – sakė A. Navickas.
Landsbergis: tai – pritempta
TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis teigė neįžvelgiąs tendencijų, kurios leistų įtarinėti, kad mokytojų protestas gali turėti politinių užkulisių.
Jis atkreipė dėmesį, kad 12 žmonių – tai yra nedidelis skaičius, jie nedalyvauja aktyviai partijos valdymo organų veikloje. Ir bandymas kažkaip sieti tuos skaičius, pasak jo, būtų „labai pritemptas“.
TS-LKD vadovas kritikavo valdančiųjų mokesčių pertvarką, ir tai, kaip vyksta dialogas su mokytojais.
„Mes teikiame rezoliuciją, sakydami, kad vyksta mokesčių pertvarka. Yra pinigų pakankamai toje mokesčių pertvarkoje, kurie buvo išimti iš kitų metų biudžeto reikšmingai pakelti visiems Lietuvos mokytojams atlyginimus – tiek, kiek dabar Vyriausybė siūlo nuo 2020 m. Tai čia yra esmė.
O tai, kad su mokytojais nerandama būdo net pasikalbėti, na čia jau, atleiskite, yra žmogiškumo stoka, ir aš čia pritariu Rimai Baškienei, kuri pasakė, kad „jeigu į tavo namus ateina svečiai, šeimininko pareiga yra bent jau ateiti pasilabinti“, – sakė G. Landsbergis.
Paluckas: aš jais didžiuojuosi
LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas nematė jokios problemos ir netgi džiaugėsi, kad tarp protestuojančių mokyklų vadovų yra socialdemokratų.
„Aš tikrai didžiuojuosi, kad tie vadovai ir mokytojai yra mūsų partijos nariai, nes tai yra absoliučiai normali pasaulėžiūros raiška, kai kairieji su profesinėmis sąjungomis, profesinėse sąjungose protestuoja, streikuoja. Geriau būti tiesiog negali“, – sakė G. Paluckas.
Jis atkreipė dėmesį, kad ir profesinių sąjungų gretose, vadovybėje yra labai daug kairiųjų, socialdemokratų.
„Čia yra jokia paslaptis, čia mes tuo tiesiog didžiuojamės. (…) Aš tuo tiesiog džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad yra socialdemokratų tarp tų, kurie organizuoja ir dalyvauja streike“, – sakė G. Paluckas.
Pasak jo, ar akcija yra prasminga, ar tiesiog – politinė reklama, rodo jos turinys.
„Reikia žiūrėti į turinį, o yra tik forma, tada mes tai galime vadinti pr'u. Bet čia yra turinys. Jeigu šiandien paklausite švietimo darbuotojų profesinių sąjungų, visi pasakys, kad „taip – mes norėtume, kad taip būtų“. Tik vieni pasakys – „kada nors“, kiti – „dabar“. Taip, kad čia yra labai rimtas ir tvirtas politinis turinys visų šitų streikų, piketų ir mitingų. O tai, kad jų pirmose gretose yra kairieji, socialdemokratai, geriau būti negali“, – sakė G. Paluckas.