Profsąjungos lyderis A. Navickas teigia, jog vienas iš reikalavimų mažinti vaikų skaičių klasėse yra sudėtingas procesas ir akcentuoja nesitikintis, jog tai pavyktų padaryti per vienerius metus.

„Manau, jog turėtume tartis dėl ilgalaikio plano: ar tai būtų 4 metai, ar dar ilgiau, kad galėtume skaičiuotis, kiek reikia papildomų mokyklų (...) ir galėtume susitarti į ateitį“, – Delfi komentavo jis.

Pašnekovas pabrėžia, jog viskas yra įmanoma – tereikia kalbėtis ir ieškotis ilgalaikių sprendimų. Kartu LŠDPS pirmininkas neabejoja, jog streikų procesas neišvargins Lietuvos mokytojų. Priešingai, A. Navickas džiaugiasi, jog prie streiko prisijungė dar apie 30 naujų mokyklų ir virš 1,5 tūkst. naujų mokytojų. Profsąjungos lyderis mano, jog bendras tikslas tik dar labiau suvienys šią profsąjungą.

Pasiteiravus, ar nesijaučia vieni, palikti kitų profsąjungų, A. Navickas teigė:

„Tikrai nesijaučiame, nes su mumis geriausi mokytojai ir mokyklos. Kitų profesinių sąjungų mes nevertiname rimtai kaip organizacijų. Labiau tai yra pavadinimai ir iškabos, lentelės, kurios, laiko klausimas, kada bus nukabintos nuo durų. (...) Ne nuo profsąjungų skaičiaus yra stiprybė, o nuo mokytojų susitelktumo.“

Opozicinės Darbo partijos frakcijos atstovė, Švietimo komiteto narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė sako, jog pirmiausia reikėtų peržiūrėti biudžeto eilutes, kurios kelia labai daug abejonių.

„Pavyzdžiui, Vidaus reikalų ministerija yra numačiusi darbuotojų atlyginimo vieną eilutę, o darbuotojų skatinimui dar papildomai puse milijono, bet neaišku, nei koks tas skatinimas, nei už ką, nei kokiu būdu“, – pastebėjo ji.

Seimo narė pabrėžia, jog lėšų gavimui erdvės tikrai yra, o jeigu jos vis dėlto valdantieji nesurastų, jau kitų metų pabaigoje nauja Vyriausybė ir Seimas turės patikslinti biudžetą, ir atstatyti šią neteisybę pedagogų atžvilgiu.

Pasiteiravus, ar I. Kačinskaitė-Urbonienė tikisi, jog mokytojų profsąjungai pavyks pasiekti savo užsibrėžtų tikslų, ji teigė:

„Nemanau, kad pavyks, nes man yra tekę išgirsti daug negražių epitetų apie šią profsąjungą iš ministerijos, ministro lūpų.“

Parlamentarė taip pat pridūrė mananti, kad Seime vis dėlto yra valios bandyti paieškoti tų pinigų.

„Noras surasti ir atstatyti teisingumą yra. Todėl aš dideles viltis dedu ne į ministerijos ir profsąjungos susitarimą, o į Seimo narių sąmoningumą bei norą vykdyti susitarimą“, – teigė darbietė.

Ieva Kačinskaitė-Urbonienė

Tuo tarpu Švietimo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas teigė, jog tinklo optimizavimas sekėsi itin sunkiai, nes buvo siekiama išsaugoti mažas mokyklas, klases. Pasak A. Žukausko, ten „dingsta‘‘ daug pinigų, kurie galėtų būti panaudoti mokytojų atlyginimams didinti.

„Mes turime duomenis, jog kai kuriose mokyklose keturiems vaikams tenka vienas administracijos ūkio darbuotojas. Supraskime, kad tai yra absoliučiai lėšų švaistymas ir neaišku, ar tie darbuotojai nėra kokios „mirusios dūšios‘‘. (...) Ten iš tikro yra tas resursas, apie kurį profsąjungos kažkodėl nenori šnekėti“, – komentavo komiteto pirmininkas.

A.Žukauskas neabejoja, jog profsąjunga tikrai galėtų padėti, jeigu pasidomėtų, kiek jų mokykloje yra administracijos ūkio darbuotojų ir ar juos visus matė darbe.

Pašnekovas taip pat atkreipia dėmesį, kad profsąjungos nori kitaip skaičiuoti: jos esą nori, kad skaitiklyje būtų pareiginis atlyginimas, o vardiklyje – šalies vidutinis atlyginimas.

„Taip nesiskaičiuoja, nes skaičiuojama pagal tą pačią metodiką: ir skaitiklis, ir vardiklis yra visos pajamos, įskaitant priedus, priemokas, premijas. Čia tiesiog mes nesusišnekam ir jie nenori šito girdėt“, – svarstė A. Žukauskas.

Pasiteiravus, ar jis mano, kad bus pasiektas kompromisas, Švietimo komiteto pirmininkas atsakė, kad kol kas jį pasiekti sunku.

„Su kitomis profsąjungomis yra pasiektas kompromisas ir su šita iš dalies, bet kol kas dėl atlyginimo ši profsąjunga vienintelė nenori girdėti argumentų, ir kelia reikalavimus, kurių mes negalime įgyvendinti. Seimas nespausdinta pinigų – jie šito nenori suprasti“, – teigė A. Žukauskas.

Delfi primena, jog šiuo metu Seime yra svarstomas Vyriausybės parengtas kitų metų valstybės biudžetas. LŠDPS pirmininkas A. Navickas tikisi, kad Seimo nariai pritars mokytojų reikalavimui kitais metais kelti atlyginimus 32 proc., o ne 21 proc., kaip yra numačiusi Vyriausybė. Dar spalio mėnesį švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas teigė, jog net ir kompromisiniai mokytojų reikalavimai yra neįmanomi įgyvendinti. Savo ruožtu A. Navickas kalbėjo, kad iš ministerijos daug nesitiki – viltis deda į Seimo balsavimus ir opozicijos paramą.

Trečiadienio pavakarę į mitingą prie Seimo susirinko streikuojantys mokytojai iš visos Lietuvos. Mitingu mokytojai pradėjo dar vieną neterminuotą streiką. Daugiau apie tai skaitykite čia.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją