aA
„Patogiausia ir išmaniausia pratybų atsakymų svetainė! Pranešk draugams! Būk protingas“, – skambiu šūkiu 5–12 klasių mokinius pasitinka vienas iš daugelio tinklalapių internete. Apie svetaines, kuriose pateikiami mokyklose tebenaudojamų pratybų atsakymai, lietuvių kalbos rašiniai, referatai ir kalbėjimo įskaitai paruošta medžiaga, mokytojai prabyla vis garsiau.
Mokytojai kyla į kovą su internete nusirašinėjančiais moksleiviais: priemonės tokios, kad noras sukčiauti praeina akimirksniu
© DELFI / Audrius Solominas

„Tam, kad patikrintų, ar mokinys nusirašė, mano mokytoja naudojo vieną gudrybę – pati naršydavo tokiuose tinklalapiuose, žiūrėdavo, kokie tie atsakymai, nors kai kurie jų ir būdavo klaidingi“, – apie situaciją, paaiškėjusią pamokose, pasakojo vienas uostamiesčio moksleivių, nepanoręs viešai atskleisti savo vardo. Vaikinas pasakojo, kad tuomet beliko skaičiuoti, kiek identišką klaidą padarė jo bendraklasių.

Pedagogai pastebi, kad moksleiviai naudoja vis išradingesnes priemones, kaip sukčiauti vykstant testams ir patikrinimams. Tačiau uostamiestyje besimokančio moksleivio pasakojimas rodo, kad pėsti nelieka ir pedagogai.

Mokytojai perspėja – nuolat nusirašantiems, vien internetą pasitelkusiems moksleiviams vis tiek teks stoti į akistatą su savo žiniomis atėjus egzaminams.
Demaskavo

„Apie nemokamus pratybų atsakymus, kuriuos lengvai galima rasti internete, mokykloje žino daug kas. Aš pats esu tais atsakymais pasinaudojęs. Tačiau aš bent pamokose stengiuosi atsakinėti į klausimus, kažko išmokti. Tad kodėl naudojuosi atsakymais? Man yra nesuprantami pratybose pateikiami klausimai. Pavyzdžiui, nors ir atsakau pratybose į klausimą, pamokoje paaiškėja, kad klausimas – visai apie kitą dalyką. Žinoma, aš esu jį išmokęs, bet balas mažėja, nes klausimas neaiškus. Tad nors žinių turiu, nesuprantu, ko iš manęs reikalaujama“, – teisinosi vienas moksleivių.

Jis teigė, kad tokiu atveju nelieka nieko kito, kaip tik patikrinti atsakymą internete. „Čia svarbu suprasti, ką rašai į pratybas. Tu gali aklai nurašyti tą internete esantį atsakymą, tačiau jei mokytojas pamokoje paklaus apie šią temą papildomų klausimų ir nieko nežinosi, kils įtarimų. Ir taip jau yra ne vieną kartą buvę.

O juokingiausia istorija nutiko prieš kelerius metus matematikos pamokoje. Spėju, kad jau kurį laiką mokytoja įtarė, kad kažkas ne taip – nors mažai ką suprato, kai kurie mokiniai namų darbus, užduodamus pratybose, atlikdavo labai gerai. Tačiau pakviesti uždavinį spręsti prie lentos, jie sutrikdavo, nesuprasdavo, kaip tai daryti.

Mokytojai kyla į kovą su internete nusirašinėjančiais moksleiviais: priemonės tokios, kad noras sukčiauti praeina akimirksniu
© Vida Press


Vieną dieną mokytoja uždavė namų darbus – išspręsti kelis uždavinius matematikos pratybose. Kitą dieną vyko patikrinimas. Ji susirinko pratybas, įjungė kompiuterį ir skaidres. Mes tik išsižioję žiūrim, kaip ji ekrane įrašė vieno nemokamų pratybų atsakymų tinklalapio adresą, jame surado tą uždavinį. „Štai čia padaryta klaida“, – sako ji mums. Ir išsprendė lentoje tą uždavinį.

O tada pradėjo vartyti mūsų pratybas ir dėliojo jas į dvi krūveles – tų, kurie nusirašė, ir tų, kurie nenusirašė.

Apie tai ji sprendė žiūrėdama, kiek mokinių padarė lygiai tokią pačią klaidą. Buvo mokinių, kurie suklydo spręsdami tą uždavinį, nors ir nenusirašė. Tačiau jų klaidos buvo kitokios nei nemokamų pratybų atsakymų tinklalapyje. Po to karto nusirašyti atšoko fantazija“, – pasakojo vaikinas.
Pratybos išeina iš mados
Tačiau pratybas mokytojai pamokose naudoja vis rečiau.

„Programa keičiasi, užduotys pratybose – nelabai. Taigi, bent mūsų mokykloje pratybas mes nelabai vertiname. Jos gali būti panaudojamos epizodiškai.

Bet mokytojas, kuris dirba jau ne vienerius metus, žinių patikrinimui turi pasiruošęs savo medžiagos, taigi, pratybos, mano ir kolegų nuomone, yra netinkamos. Jos pasensta“, – dėstė fizikos mokytojas Saulius Žukauskas.
Pasitelkia išmaniuosius laikrodžius

Tačiau naršant internete galima rasti ir kur kas subtilesnių būdų, kaip nusirašyti ir likti net nepastebėtam. Štai viename tinklalapyje teigiama, kad išmaniaisiais telefonais spręsdami testus besinaudojantys moksleiviai gali būti pastebėti. Tad verta rinktis kitą priemonę.

„Išmanieji laikrodžiai yra visai kas kita“, – akcentuojama tekste, kuriame išdėstyti patarimai, kaip reikia nusirašyti.

Jame patariama, kad prieš rašant atsiskaitymą reikia įsitikinti, jog laikrodžio ekranas yra užtamsintas.

„Jeigu esate dešiniarankis, laikrodis turi būti uždėtas ant kairės rankos, o dešine ranka, laikydamas tušinuką ir tuo pačiu delnu uždengdamas laikrodį gali ieškoti visos informacijos“, – teigiama tekste.

Mokytojai kyla į kovą su internete nusirašinėjančiais moksleiviais: priemonės tokios, kad noras sukčiauti praeina akimirksniu
© DELFI / Kiril Čachovskij


Nutekina užduotis

Tuo metu „Vakarų ekspreso“ kalbinti uostamiesčio pedagogai teigė apie internetinius tinklalapius žinantys, tačiau laiko juose naršyti nėra.

„Vaikai išties kartais turi įtartinai daug atsakymų. Bet pati mačiusi tų svetainių nesu“, – pripažino istorijos mokytoja Loreta Elertienė.

Mokytoja kalbėjo įtarianti, kad dalis mokinių jau naudoja ir išmaniuosius laikrodžius. „Bet juos pastebėti, pamatyti, kaip mokiniai tuos laikrodžius naudoja, be galo sunku“, – sakė L. Elertienė.

Be to, ji teigė, kad vienas iš dažniausiai pasitaikančių sukčiavimo testo metu atvejų – kai vienos klasės mokiniai, pamatę patikrinimo užduotis, pamokoje jas slapta nufotografuoja ir staigiai persiunčia kitiems mokiniams, kurių taip pat laukia šis testas.

„Pastebiu, kad, pavyzdžiui, kitos klasės atsakymai būna puikūs. Tai įtartina“, – dėstė ji.

Spaudimas

Tuo metu fizikos mokytojas S. Žukauskas kalbėjo, kad priežastys, kodėl mokiniai elgiasi nesąžiningai, gali būti įvairios, bet dažniausia iš jų – spaudimas.

„Žinau, kad tikrai yra mokinių, kurie naudoja nesąžiningas priemones. Minutės išsigelbėjimas? Žinau keletą mokinių, kurie, pagauti ir nubausti, vis tiek ateityje daro tą patį. Sunku pasakyti, kodėl. Spėju, kad yra spaudimas iš aplinkos: šeimos, draugų, aplinkinių„, – kalbėjo pedagogas.

Tam, kad moksleiviams būtų bent kiek lengviau, kartais mokytojai testuose suteikia ir lengvatų.

S. Žukauskas dėstė, kad kontroliniuose dažnai leidžiama mokiniams naudotis vadinamąja egzaminų „špargalke“. „Tai yra formulės, kuriomis galima naudotis ir per egzaminą. Ir jei mokinys gudrus, turi žinių, jam tos formulės padės. Jei nepasiruošęs, formulės negelbėja“, – sakė jis.

Mokytojai kyla į kovą su internete nusirašinėjančiais moksleiviais: priemonės tokios, kad noras sukčiauti praeina akimirksniu
© DELFI / Audrius Solominas


Nesąžiningi mokiniai baudžia patys save

O štai lietuvių kalbos mokytoja Lijana Strikauskienė teigė, kad pedagogai supranta, jog informaciją internete rasti be galo lengva. „Taigi, dėl to stengiuosi atsiskaitomuosius darbus duoti tik klasėje. Ir klasėje labai paprasta kontroliuoti, kad mokiniai nesinaudotų neleistinomis priemonėmis. O jeigu reikia, net paskatinu ieškotis informacijos. Parodau, kokia informacija yra tinkama“, – kalbėjo ji.

L. Strikauskienė aiškino, kad atvejų, kai moksleiviai parašo rašinį, kurį plagijuoja internete, pasitaiko, tačiau retai. „Jie puikiai supranta, kad egzaminas privalomas, jo metu tokios galimybės nebus“, – sakė pedagogė.

Ji dėstė, kad jei pirmą kartą mokinys pagaunamas nusirašantis, yra atliekamas prevencinis pokalbis. „Taip pat paskiriamas rašinys kita tema, kurį privalu parašyti tik klasėje. Ir tik vieną kartą yra tekę pagauti tą patį mokinį antrą kartą. Įvertinimas atitinkamas. Tai turi būti baudžiama. Juk tai tokia pati vagystė, kaip ir visos kitos“, – įsitikinusi L. Strikauskienė.

Tačiau, anot jos, labiausiai nesąžiningi moksleiviai nubaudžia save patys, nes jie neįgyja žinių, kurios praverstų egzaminuose.

Mokytojai kyla į kovą su internete nusirašinėjančiais moksleiviais: priemonės tokios, kad noras sukčiauti praeina akimirksniu
© DELFI / Audrius Solominas


Svarbiausias – mokytojų indėlis

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Vaidas Karlonas „Vakarų ekspresui“ teigė, kad sprendžiant mokinių nesąžiningumo klausimą svarbu, jog mokytojai dirbtų inovatyviai ir kūrybiškai.

– Ar yra parengtos rekomendacijos pedagogams, kaip reaguoti į mokinių nesąžiningumo atvejus, pavyzdžiui, nusirašymą, pasinaudojimą elektroninio ryšio priemonėmis testo metu? Ar yra nurodoma, kaip vertinti nesąžiningus mokinius?

– Tinkamai reaguoti į galimą mokinių nesąžiningumą būsimieji mokytojai išmoksta studijuodami pedagogiką, įgūdžius tobulina dirbdami mokykloje, domėdamiesi savarankiškai, dalyvaudami įvairiuose mokymuose ar seminaruose.

Būtent mokytojai yra arčiausiai vaikų, turi su jais ryšį ir juos pažįsta, todėl gali priimti teisingus sprendimus, kaip konkrečiu atveju pasielgti, jei susiduriama su akademiniu nesąžiningumu pamokoje.

Visų mokyklų bendruomenės turi savo susitarimus, kaip reaguoti į tokį mokinių nesąžiningumą.

Vyresnių klasių mokiniai, pasirinkusieji atlikti brandos darbą, žino, kad visi brandos darbai yra tikrinami dėl plagijavimo specialioje patikrinimo programoje. O brandos egzaminų metu galimybės nusirašyti ar pasinaudoti kito asmens pagalba yra minimalizuojamos, o nesąžiningai užduotis sprendžiantys mokiniai šalinami iš egzamino.

– Ar ministerijai yra žinoma apie tinklalapius, kuriuose pateikiami atsakymai į pratybų, testų užduotis, publikuojami lietuvių kalbos rašiniai? Jei taip, ar yra parengtas veiksmų planas, kaip reaguoti į internete paplitusius įvairių testų, namų darbų atsakymus pateikiančius tinklalapius? Ar būtų galimybė juos blokuoti?

– Svarbu, kad apie jūsų minimus tinklalapius žinotų mokytojai, kurie, atsižvelgdami į juose skelbiamą turinį, galėtų priimti sprendimus, kaip geriau organizuoti ugdymo procesą ir vėliau patikrinti mokinių žinias. Panašių tinklalapių egzistavimas kelia mažiau problemų, kai mokytojai dirba inovatyviai ir kūrybiškai, pateikia įdomias, klasei pritaikytas ar individualizuotas užduotis. Pratybos ir testai nėra privaloma mokymo ar žinių patikrinimo priemonė, mokytojai gali naudoti įvairius būdus, skirtus patikrinti, kaip mokiniai įsisavino ugdymo programą. Tai priklauso nuo kiekvieno mokytojo kūrybiškumo.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(21 žmogus įvertino)
3.4286

Top naujienos

Įspėja, kas laukia dėl koronaviruso: poveikį pajus visas pasaulis (336)

Siekiant suvaldyti koronaviruso grėsmes, Vyriausybė trečiadienį paskelbė ekstremalią...

Žiniasklaida: Santaros klinikos dėl koronaviruso grėsmės atšaukia planines operacijas (145)

Vilniaus Santaros klinikos įpareigotos atšaukti planines operacijas bei riboti lankytojų srautus...

Oficialus Vyriausybės raginimas: siūlo atidėti „Žalgirio“ penktadienio Eurolygos rungtynes (419)

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Ekstremalių situacijų operacijų centras trečiadienio...

Gudaitis į Kauną neatvyks – susirgo (92)

Artėjančioje Eurolygos kovoje Kaune prieš „Žalgirį“ (10/15) nekovos Milano „Olimpia...

Oras atvės, tačiau šlapdriba vis dar tęsis (3)

Ketvirtadienį Lietuvą sups žemo atmosferos slėgio laukai. Ryčiau praslenkantis naujai susidaręs...

Staigmena Lione – „Juventus“ turės gelbėtis namuose, Madride – atsitiesusios „Man City“ triumfas (9)

Trečiadienį vakare Čempionų lygoje į kovas stojo paskutinės dvi aštuntfinalio poros. „Lyon“...

Aistė Simėnaitė

Guglo mokslų daktarai, kurie viską žino apie koronavirusą (10)

„Tai pagulėsi tris paras lovoj ir praeis, bereikalinga panika, ne daugiau nei gripas“, – sako...

Venecija merdi (65)

Karnavalo laikotarpiu Venecija paprastai knibždėte knibžda žmonių ir vyksta galybė įvairiausių...

Kozyriovo veidrodžiai: laiko fenomenas, dėl kurio teko nutraukti eksperimentus (30)

Kozyriovo veidrodžiai yra mažai žinomi, nors būtent šį XX amžiaus išradimą galima laikyti...