Nuo rugsėjo 1 dienos turėtų keistis pedagogų atlyginimų skaičiavimo sistema. Vieni pokyčius sveikina, o kiti jų laukia su siaubu.
© DELFI / Karolina Pansevič

Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius teigė, kad didelis nesusipratimas birželio mėnesį kalbėti apie kardinalios reformos įgyvendinimą, kuri turi prasidėti nuo rugsėjo 1 dienos.

„Tokio nesusipratimo Lietuvoje dar nėra buvę. Mokyklos jau yra baigę savo darbą, gegužę jos jau turėjo būti pasiruošusios rugsėjui“, – sakė S. Jurkevičius žurnalistams Seime, kur vyko Švietimo ir mokslo komiteto klausymai dėl pedagogų etatinio darbo apmokėjimo.

Vilniaus licėjaus direktorius kritikavo, kad reformuojant sistemą suvienodinamos kontaktinės ir nekontaktinės valandos. Pasak jo, tokiu būdu iškreipiamas mokytojų supratimas apie veiklą mokykloje.

„Bandoma dirbtiniu būdu kurti papildomus darbus, kurie kartais geriau, kad ir nebūtų daromi. Mokyklų bendruomenės yra stumiamos į nuolatinių ginčų, konfliktines situacijas“, – sakė S. Jurkevičius.

Vilniaus licėjaus direktorius kritikavo, kad reformoje trūksta konkretumo.

„Visa tai, kas čia dabar yra siūloma yra iš esmės tam tikros miglos raiška, kuri nėra konkreti, aiškiai nusakyta, ir iš esmės jos pasekmės yra nenuspėjamos. Praktiškai mokytojai išeina atostogauti nežinodami realios situacijos, kaip prasidės viskas nuo rugsėjo 1 dienos“, – sakė S. Jurkevičius.

Prognozuoja chaosą ir nuolatinius ginčus

Pasak Vilniaus licėjaus direktoriaus, dabartinė sistema pakankamai neblogai veikia.

„Reformos greičiausiai yra kiti tikslai. Tai, kad pakels atlyginimus, tai yra sunkiai įsivaizduojama. Tai mokyklose sukurs imitacinę erdvę, kada prasidės pseudo veiklos, kurių ir taip jau yra per daug Lietuvoje“, – sakė S. Jurkevičius.

Jo nuomone, reikėtų mažinti „pseudo veiklų“ ir susitelkti prie konkrečių dalykų. Konkretus dalykas mokykloje, pasak jo, yra mokymas.

„Kai pradės daryti pseudo veiklas ir imituoti darbus, mes atsidursime „gero“ sovietinio socializmo sąlygomis, kai žmonės kažką dirbo, o realaus rezultato nebuvo“, – sakė S. Jurkevičius.

Vilniaus licėjaus vadovas nuogąstavo, kad savo tiesioginį darbą dirbantys mokytojai praras motyvaciją.

„Mokykloje užprogramuojamas prastas klimatas. Kolegos vieni kitus pradės skųsti ir sakyti: „va, žiūrėkite, kolega nedirba, bet gauna pinigus, o aš sėdžiu pamokose ir dirbu“, prasidės dar baisesnis procesas, sakys: „štai, vienoje mokykloje už pasiruošimą pamokoms moka tiek, o kitoje – tiek“. Prasidės burbulų ir nesąmonių sklaida, kuri bus sunkiai sukontroliuojama“, – sakė S. Jurkevičius.

Skirs daugiau pinigų

Įvedus pedagogų etatinį apmokėjimą numatoma skirti papildomus 95 mln. eurų. Tai leis apmokėti tuos darbus, kuriuos jau ir dabar daro mokytojai, bet už juos papildomai pinigų negauna, sakė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša per komiteto klausymus.

Pasak jo, šiuo metu mokytojų atlyginimams skiriama maždaug 380 tūkst. Eurų. Papildomai planuojama skirti maždaug 95 mln. eurų.

„Dažnai kyla klausimas, kam tie 95 mln. eurų ? Jie yra skirti tiems tūkstančiams valandų, ką dirba mokytojai. Negalima išsigalvoti beviltiškai nereikalingų veiklų, bet yra tokių, kurios iki šiol nebuvo apmokamos“, – sakė E. Jovaiša.

Pedagogų etatinio apmokėjimo įvedimą komiteto pirmininkas vadino svarbiu žingsniu į priekį mokytojų gyvenime.

Šiuo metu Lietuvoje dirba maždaug 32 tūkst 500 mokytojų. Tai sudaro apie 22 tūkst. etatų.

Siūlo ieškoti papildomų naujiems ugdymo metodams

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas patikino, kad papildomi 95 mln. eurų bus nukreipti ne kur nors kitur, o į darbo užmokesčio fondą.

Jis taip pat akcentavo, kad reikėtų ieškoti papildomų lėšų socialinių inovacijų diegimui.

„Yra pagrįsto nerimo, kad mokinių pasiekimai negerėja. Mokyklų veiklos kokybė netenkina. Reikia galvoti apie ekstra pinigus, kurie galėtų stimuliuoti sistemą, būtų skirti socialinių inovacijų diegimui“, – sakė A. Aldakauskas.

Pasak jo, svarbu žiūrėti ne tik į tai, kaip vaikai mokosi matematikos arba kitų dalykų, bet „ ir kiek tie vaikai auga pilietiški, kiek jie yra tolerantiški, kiek jie išmoksta mokytis“

„Yra dalis mokyklų, kur šitie rodikliai netenkina ir reikėtų nukreipti pinigų dalį tų mokyklų veiklos kokybei gerinti“, – sakė A. Aldakauskas.

Pasak ŠMM atstovo, norint tik kelti atlyginimus etatinio darbo apmokėjimo nereikia. Tam užtektų tik padidinti įkainį. Tačiau, pasak jo, ilgametė praktika rodo, kad tai nėra tvaru, pagerėjimas trunka tik pora metų, ir vėl tenka grįžti prie tos pačios temos.

Įvedant etatinį darbo apmokėjimą siekiama keisti mokykloms veiksmingai planuoti žmogiškąjį potencialą, didinti mokytojo profesijos patrauklumą, numatant adekvatų atlygį mokytojams už visus atliekamus darbus, sudaryti sąlygas profesinei karjerai ir sudaryti prielaidas mokytojų socialiniam saugumui.

Vienos iš profsąjungų lyderis – entuziastingai pritarė reformai

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos vadovas Audrius Jurgelevičius teigė, kad jis, kaip mokytojas ir darbo grupės narys, yra suinteresuotas šio projekto sėkme.

Jis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu tik 5 proc. mokytojų dirba pilną darbo savaitę, tai yra 36 valandas. Todėl, pasak profesąjungos vadovo, jie negali gauti normalaus darbo užmokesčio. Įvedus etatinį darbo apmokėjimą esą šita problema spręsis.

Pasak profsąjungos atstovo, dabar atlyginimas labai priklauso nuo kontaktinių valandų skaičiaus. Jei jų neturi, tada atlyginimas negali būti didelis.

„Įvedus etatinį darbo apmokėjimą atlyginimas priklausys nuo etato dydžio“, – sakė A. Jurgelevičius.

Profsąjungos atstovas kritiškai įvertino, kad šiuo metu jokiame teisės akte nenustatyta, kokius darbus turi dirbti mokytojas.

„Todėl turime situaciją, kad mokytojams nuleidžia darbus, nesusimastant, ar šitie darbai yra skirti mokytojams. Šviežiausias pavyzdys – patyčių prevencija. Mokytojai už tai negauna nei vieno papildomo cento“, – sakė . Jurgelevičius.

Po reformos, pasak jo, bus mokytojo pareigybės aprašymas, kur bus surašyti visi darbai, kuriuos turi dirbti mokytojas.

„Bus apmokama už visus pareigybės aprašyme numatytus darbus“, – sakė A. Jurgelevičius.

Jis teigė neįsivaizduojąs, kaip dėl reformos gali ženkliai mažėti dalies mokytojų atlyginimai, kai sistema yra papildoma pinigais. Profsąjungos atstovas taip teigė neturįs duomenų apie masinį mokytojų atleidimą.

Kaip galimas grėsmes profsąjungos atstovas įvardijo žmogiškąjį faktorių – negebėjimą susitarti mokyklose, ir tai, kad gali taip nutikti, kad „mokyklai bus skirtas vienas etatų skaičius, bet finansuojamas bus kitas etatų skaičius“.

Naujovės planuojamos jau nuo rugsėjo

Etatinis mokytojų apmokėjimo modelis turėtų pradėti veikti jau nuo ateinančio rugsėjo.
Įvedus naują tvarką, nuo pamokinio mokytojų apmokėjimo būtų pereinama prie valandinio apmokėjimo per visus metus – mokytojo etatas sudarytų 1512 valandų per metus.

Mokytojo darbo laikas būtų skirstomas į tris dalis: kontaktinės valandos, t. y. pamokos, pasirengimas joms bei darbas bendruomenei.

Vyriausybė etatinį mokytojų apmokėjimą siūlo įvesti dviem etapais: nuo 2018 ir 2019 metų rugsėjo mokytojams palaipsniui daugėtų apmokamų ne tiesiogiai pamokų vedimui skirtų valandų.

Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad etatinis mokytojų darbo apmokėjimas leis sureguliuoti pedagogų darbo krūvius ir atlyginti už visus darbus mokyklos bendruomenei.

Etatinis darbo užmokestis būtų taikomas visiems valstybinių ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų, taip pat profesinių mokyklų ir neformaliojo švietimo mokytojams.

Valandoms už papildomus darbus atlyginti nuo 2018 metų rugsėjo 1 dienos iš valstybės biudžeto skiriama 17,4 mln. eurų. Iš viso naujam mokytojų darbo užmokesčio modeliui įvesti iš valstybės biudžeto numatoma skirti 95 mln. eurų.

Vyriausybė žada, kad baigus diegti etatinio apmokėjimo modelį 2019 metų rugsėjo 1 dieną vidutinis mokytojo darbo užmokestis padidės apie 20 proc. – sieks daugiau nei 1000 eurų. (iki mokesčių).

Dalis pedagogų neseniai streikavo prieš ketinimus įvesti etatinį apmokėjimą, baimindamiesi, kad reforma jų padėtį pablogins.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Vasara traukiasi: trankysis perkūnija, Jonines merks lietus (8)

Dar pavasarį Lietuvą sušildžiusi saulė tik retkarčiais pasislėpdavo už debesų, tačiau...

Lietuvis kaip turistas: smarkiai populiarėja vienadienės kelionės (7)

Šių metų pirmą ketvirtį į keliones vyko 272,8 tūkst. šalies gyventojų. Tai - 8,7 proc....

Matelis ragina Urbšį trauktis iš Seimo: dėl jo iškelto mero interesų teko net muštis (91)

Seimo Mišrios grupės vadovas Bronislavas Matelis mano, kad apie pasirengimą prisiimti atsakomybę...

Protestuodami prieš „Brexit“ aplink Europą mina dviračiais: susižavėjo Vilniaus takais (17)

Britas Alexander Colling ir jo žmona italė Chiara užsibrėžė sau tikslą: per pusmetį jie,...

Aplinkosaugininkų reidas: pareigūnai sulaukė principingo žvejo klausimo (13)

GRYNAS.lt žurnalistų komanda kartu su Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono...

Savo bute Sankt Peterburge rastas negyvas aktorius Jurijus Arojanas (8)

Eidamas 68-uosius metus mirė gruzinų aktorius Jurijus Arojanas. Žinią apie nuosavame bute Sankt...

Grybauskaitės interviu tapo Kremliaus ruporų taikiniu: ar Lietuva laukia invazijos? (685)

Prezidentė įsakė ruoštis Rusijos invazijai. Lietuva laukia Rusijos puolimo. Tokiomis antraštėmis...

Vengrija perrašė Konstituciją: už pagalbą pabėgėliams grės kalėjimas (2)

Vengrija pritarė konstitucijos pataisai, kuriai įsigaliojus pabėgėliams bus sunkiau gauti...

Iš kelionės po Italiją sugrįžę Sofio ir Dominykas Niūniavos itin gailisi vieno dalyko (23)

Vos tik iš kelionės po svajingąją Italiją sugrįžę Sofio ir Dominykas Niūniavos visą savo...

Maskvoje – pribloškianti vagystė: Kolumbijos superžvaigždė neteko 700 tūkst. eurų vertės brangenybių (91)

Viename prabangių iš Maskvos viešbučių – didžiulis skandalas. Kolumbijos dainininkas Maluma...