Mokytojams – papildomos žinios apie sveiką gyvenseną
„Mes kalbėjome bendrai, kaip galėtume stiprinti mokyklose sveikos mitybos ir sveikos gyvensenos ugdymą. Tai apima ir mokytojų rengimą, ir bendrojo ugdymo peržiūrą, kaip galėtume skirtingas mokyklų bendruomenių dalis, – po susitikimo kalbėjo Švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė. – Sieksime bendro tikslo, dėl kurio abejonių nėra – visi nori, kad mūsų vaikai maitintųsi sveikai, kad tikrai suprastų, kas yra sveika gyvensena, kaip to galime siekti, kiek prie to gali prisidėti šeima ir kaip gali prisidėti mokykla.“
J. Petrauskienė įvardijo, kad susitikimo metu buvo aptartos konkrečios priemonės. „Kalbėjome apie tai, kad sveikos gyvensenos ugdymas turi atsispindėti bendro ugdymo turinyje. Pirmiausia, ir mokyklų programose, ir mokymo metoduose, – teigė ministrė. – Turime pakankamai dėmesio skirti ir mokytojams, stiprinant jų profesinį augimą, kad visos žinios, kurios reikalingos ugdant sveiką gyvenseną, kad jas tikrai turėtų mokytojai.“
Ministrė J. Petrauskienė teigė, kad buvo aptartas papildomas mokytojų rengimas. Tiesa, kokių dalykų mokytojai turės pasisemti žinių apie sveiką gyvenseną, nebuvo aptarta. „Skirtingose mokyklose labai skirtingų dalykų mokytojai veda įvairias pamokas“, – teigė ministrė ir pridūrė, kad prie supažindinimo su sveika gyvensena turėtų prisidėti ir mokyklose dirbantys visuomenės sveikatos specialistai.
Siekia išsklaidyti vyraujančius mitus
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad vienas iš aptartų klausimų – naujas maitinimo tvarkos aprašas. „Išgirdome keletą pamąstymų, ką būtų galima peržiūrėti ar pagerinti, bet esminių pastabų nėra. Yra klausimas, kaip tai įgyvendinti ir padėti mokykloms su juo tvarkytis“, – teigė A. Veryga.
Sveikatos apsaugos ministras vardijo, kad jau dabar yra mokyklų, kurios galėtų dalytis gerais pavyzdžiais: prailgintos pertraukos, kad vaikai spėtų pavalgyti, pietų pateikimas švediško stalo principu ir panašiai.
Naujasis valgiaraštis kardinaliai buvo pakeistas nuo rugsėjo, nors dabar, spalio pabaigoje, kalbama apie priemones, kurios esą turėtų padėti įvesti naująją sistemą. Ar ne nuo to reikėjo pradėti? „Šokas kai kuriose įstaigose įvyktų neišvengiamai, nes viskas priklauso nuo geros valios ir noro, – teigė A. Veryga. – Daug priklauso nuo įstaigos vadovo, ar tai jam svarbu, ar nesvarbu, buvo ruoštasi ar nebuvo. Jei tai būtų toks neįveikiamas šuolis, tai to griovio nebūtų įveikusi nė viena įstaiga.“
Anot A. Verygos, situacija tose mokyklose, kuriose buvo ruošiamasi, yra gera.
Susitikimo metu dalyvavo ir kulinarai, kurie, ministro teigimu, turėtų padėti tiems, kuriems „trūksta fantazijos“. Kulinarai iki metų pabaigos turėtų parengti pavyzdinį valgiaraštį. „Jie turėtų padėti paruošti valgiaraščius, kurie turėtų įrodyti, kad sveikatai palankus maistas nebūtinai yra neskanus, kaip dabar bandoma pateikti“, – teigė A. Veryga.
Ministro teigimu, tai, kad sveikatai palankus maistas yra neskanus ir prėskas – tėra mitas.
Apie maistą pataria kalbėti ir per matematiką, ir per kūno kultūrą
Susitikime dalyvavo ir Alfas Ivanauskas, kuris teigė, kad turi idėjų, kaip padėti ir vaikams, ir tėvams priprasti prie sveikesnio maitinimosi.
„Mano idėjos – kaip įdiegti vaikams tam tikrus patyrimus, – teigė A. Ivanauskas. – Tai nėra kalba apie meniu kūrimą.“
„Virtuvės mitų griovėjas“ teigė, kad jo idėja – sveiką gyvenseną ir supratimą apie sveikesnį maistą įpinti į bendrą mokyklos gyvenimą. Jo siekis – apie sveiką mitybą kalbėti ir kūno kultūros, ir matematikos pamokose.
Kaip A. Ivanauskas siekia tai įgyvendinti? „Jei tai pamoka, kurioje reikia piešti, tai galima piešti natiurmortą iš sveikesnių daržovių ir vaisių, o ne šoninės natiurmortą. Matematikoje skaičiuokime ne kuoliukus, o skaičiuokime, kiek brokolis turi naudingų savybių, lyginant su morka ar kita daržove. Kūno kultūroje taip pat“, – vardijo A. Ivanauskas ir pridūrė, kad kai kurios idėjos nė nekainuoja, reikia tik kūrybiškumo.
Valgiaraščiuose atsiras mėsainiai?
Pasitarime dalyvavo ir Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos prezidentas Jaroslav Orševski. Jo teigimu, asociacija iki metų pabaigos paruoš pavyzdinį valgiaraštį, kuriuo galės naudotis visos mokyklos.
„Kai pasirašėme pirminį susitarimą, jis buvo susijęs su ligoninėmis, – teigė J. Orševski. – Šįmet viskas apsivertė, nes visuomenė supriešinta ir nori visko kuo greičiau. Meniu kuriamas, nors jis buvo kuriamas ligoniams, todėl šiuo metu jis adaptuojamas vaikams. Vaikams tiesiog yra daugiau neleistinų produktų, todėl reikia kažką išbraukti, kažką pakeisti.“
J. Orševskio teigimu, valgiaraštyje galėtų atsirasti net mėsainiai. „Paimkime šviežią bandelę, kotletą, įdėkime daugiau daržovių, – vardijo asociacijos prezidentas. – Nedėkime majonezo ar pomidorų padažo. Tokį patiekalą galime tiekti. Svarbu, kad pati bandelė būtų ne iš baltų miltų.“
Asociacijos prezidento teigimu, pasiūlymas į naująjį meniu įtraukti mėsainius yra, tik dar nepatvirtintas. „Pasiūlyme toks patiekalas yra, – teigė K. Orševski. – Ar jis pereis visas kitas „duris“ – nežinau.“