Darbo pilnos rankos, tačiau kokie bus vaisiai? Daugelis abejoja jų saldumu.

Paklaustas, kaip bus apmokėta pedagogams už darbą atostogų metu, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas sakė, jog šie sprendimai priklauso nuo atskiros ugdymo įstaigos, nuo darbo apmokėjimo sistemos – kiekvienas atvejis individualus.

Mokytojai (ne)turi daryti visko, kas jiems liepiama

„Konkrečiai apmokėjimo dydžiai už konsultacijas nustatomi pačiose mokyklose. Kai formuojamos metinės pajamos, turi būti aiškiai numatyta, kiek valandų bus skiriama. Visa tai turi būti suderinta su darbuotojų atstovais, darbo tarybomis arba profesinėmis sąjungomis“, – aiškino E. Milešinas.

Atrodytų, viskas logiška, bet iš kur kyla kalbos, jog mokytojai jaučia spaudimą vykdyti konsultacijas ir egzaminus už dyką? „Nesakau, kad viskas yra gerai – kiekvienas atvejis skirtingas. Daug kas priklauso nuo to, kokia yra mokytojo darbo sutartis, metinė valandų struktūra, kaip visa tai buvo paskirstyta dar rugsėjo mėnesį. Situacija tokia – mokslo metai dvyliktokams trumpesni, kontaktinis valandų skaičius mažesnis, bet bendras valandų skaičius nuo to neturėtų mažėti“, – patikino E. Milešinas.

Pasak jo, jau seniai nusistovėjusi tokia praktika – mokytojai turi daryti viską, ką jiems liepia: „Tai neteisingas požiūris. Mokytojai turi apginti save, pakovoti už savo ir kolegų teises. Jei kiekvieną kartą jie darys tai, kas liepiama ir dėl to guosis, bet nesiims jokių žingsnių – situacija niekada nesikeis.“

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas taip pat pabrėžė, jog mokytojai turi teisę nevykdyti egzaminų – apmokėjimas nėra įskaičiuotas į jų etato sudėtį.

„Kiekvienas apsisprendžia, dalyvauti vertinant ir vykdant egzaminus ar ne. Žinoma, darbdavio spaudimas visada juntamas. Ypač nepatogu, jei paprašo pats mokyklos vadovas“, – atkreipė dėmesį jis ir pridūrė, jog direktoriams šitaip tenka suktis iš padėties – atsiunčiamos kone kvotos, kiek turėtų būti atsiunčiama pedagogų.

Nenori rizikuoti sveikata

Mokytojai neretai sutinka su išsakytu prašymu. „Tačiau atsparesni nelabai linkę vykdyti tokius prašymus, kiek žinau, yra atsisakiusių – ir Vilniuje, ir Klaipėdoje. Nebūtinai vyresnio amžiaus, yra ir jaunesnių, kurie nenori rizikuoti savo sveikata“, – kitu aspektu pažvelgė A. Navickas.

Dėl pandemijos situacijos abitūros egzaminai vyks neįprastu laiku. Dalis mokytojų išeina atostogauti nuo Joninių. A. Navickas abejoja, ar visi pedagogai sutiks būti atšaukti iš atostogų – ir tai yra kiekvieno teisė. „Ministerija tikisi surasti geros valios savanorių, bet kaip bus iš tikrųjų – netrukus pamatysime, – sakė jis. – Galbūt patys ministerijos ar švietimo padalinių darbuotojai galėtų dalyvauti egzaminuose?“

Pagal darbo apmokėjimo įstatymą galimos priemokos, siekiančios 30 proc. darbo užmokesčio per mėnesį už papildomas funkcijas. „Visos šios galimybės yra, tik paprasčiausiai reikia pasidomėti kokios gi jos yra – nuo to mokslo metus ir reiktų pradėti. Rugsėjo mėnesį darbo apmokėjimo sistemos yra keičiamos, reguliuojamos, tvirtinamos“, – dar kartą pabrėžė jis.

Tačiau LŠDPS pirmininkas rekomendavo egzaminų vedimo ir vertinimo valandų į sutartis netraukti. „Iš esmės, tai momentiniai, vienkartiniai dalykai. Labiau, kaip papildomas darbas – galimas tarimasis dėl papildomo apmokėjimo. O rugsėjį tartis, ką darysi gegužę ar birželį nelabai racionalu. Ne visi yra pasirašę, o kiti gal ir nežino ar toks punktas yra sutartyje“, – pastebėjo jis.

Karantino ribojimai praretino pedagogų gretas

Prieš dvejus metus įvestas etatinis darbo apmokėjimas. Viso to tikslas, anot E. Milešino, kad mokytojai pastoviai turėtų nustatytą etato dalį, net jei mokinių ir klasių skaičius mokykloje mažėja.

Tačiau LŠMPS pirmininkas atskleidė turintis žinių, jog kiekvienais metais direktoriai darbo sutartis kaitalioja. „Čia yra nemaža problema, artimiausiu metu apie tai kalbėsime su ministerijos atstovais, kelsime į viešumą, spręsime“, – žadėjo jis.

E. Milešino manymu, per karantiną įvesti apribojimai dirbti vyresniems nei 60 metų pedagogams, priskyrus juos „rizikos grupei“ mokyklose gerokai sumažino pastarųjų gretas – išvis pasitraukia iš švietimo sistemos.

Šiuo laikotarpiu daug mokytojų išėjo iš darbo, paliko švietimo sistemą, tačiau A. Navickas tuo nesistebėjo: „Darbas nelengvas, o nuotoliniu būdu krūvis dar didesnis – situacija sudėtinga. Matyt, tai ir lėmė jų apsisprendimą padėti galutinį tašką.“

Visgi pašnekovas vylėsi, kad nuotolinis ugdymas įneš ir teigiamų korekcijų: galbūt mokytojo profesija bus labiau vertinama, juk visuomenė pamatė, kiek reikia pastangų, kad ugdymas vyktų.

Norinčių palikti mokytojo darbą daugiau nei fonde lėšų

Pasirašytoje kolektyvinėje sutartyje yra numatytas punktas, kad išskirtinai mokytojams, išeinantiems iš švietimo sistemos, kitaip tariant, palikus darbą gali būti išmokėta 6 vidutinių darbo užmokesčio dydžių išeitinė išmoka. Šiemet tam skirta 1 mln. 200 tūkst. eurų.

Norėdami gauti šias išmokas mokytojai iki gegužės 31 d. savivaldybėms turėjo pateikti paraiškas. Savivaldybės jau pateikė informaciją Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM). E. Milešino žiniomis, tam prireiks net 5 mln. eurų. Tai keturis kartus daugiau negu yra skirta šiam fondui.

„Vienas pagrindinių dalykų, kodėl toks kiekis mokytojų prašosi atleidžiami iš darbo – per karantiną paskelbtos rekomendacijos. Vyresnio amžiaus mokytojai nuogąstauja, kad jiems nebus sudarytos sąlygos dirbti, todėl prašosi įstaigų vadovų atleidžiami iš darbo, išmokant jiems išeitines kompensacijas“, – sakė pašnekovas.

Atsiskleidžia ir kita problemos pusė – poreikis keturis kartus didesnis nei fonde tam yra skirta finansų. „Vyriausybė turės priimti tam tikrus sprendimus, kaip ketina išeiti iš šios situacijos“, – konstatavo E. Milešinas.

Jei toliau tokiais tempais pedagogai palikinės mokyklas – laukia niūroka ateitis. Tą įrodo skaičiai, kreivė sparčiai kyla į viršų: 2017-aisiais šiam fondui buvo skirta – 3,2 mln. eurų. Anuomet daugiau nei pusė lėšų grįžo į biudžetą, nes nebuvo poreikio. 2018-aisiais – apie 3 mln. eurų, buvo panaudotas visas fondas.

Kiek skiriasi pedagogų algos?

Vienaip ar kitaip, planuojama, kad toks fondas liks ir ateityje, kaip tik dabar vyksta derybos dėl jo atnaujinimo. E. Milešino teigimu, bus įvesta naujų kriterijų, išplėstas lėšų panaudojimas, nes dabar ne visi darbuotojai gali jomis pasinaudoti – neįtraukti švietimo pagalbos specialistai, neformaliojo ugdymo įstaigų mokytojai.

Pirminiu fondo atsiradimo variantu buvo siekiama subalansuoti mokytojų ir mokinių skaičių. Bet kuo toliau, tuo labiau situacija artėja prie kritinės ribos. Mokytojų sulig kiekvienais metais vis labiau trūksta. „Jei nebus jokio proveržio (mokytojų amžiaus vidurkis gerokai virš 50 metų), net nežinau, kas dirbs įstaigose po penkerių metų“, – visai švietimo sistemai aktualų klausimą palietė LŠMPS pirmininkas.

Jis pripažino, jog yra deramasi dėl mokytojų darbo užmokesčio didinimo, jaunų mokytojų skatinimo. Vyriausybė pritarė ŠMSM siūlymui skirti pedagogikos studentams 300 eurų stipendijas.

Kol kas statistinis 10-15 metų stažą ir metodininko kvalifikacinę kategoriją turinčio, visu etatu dirbančio pedagogo atlyginimas siekia maždaug 1346 eurus (prieš mokesčius).

Turinčių didesnį darbo stažą bei eksperto kvalifikacinę kategoriją, pilnu krūviu dirbančio pedagogo atlyginimas didesnis – siekia 1587 eurus.