Sriuba, karštas patiekalas, vaisiai, gėrimas – tiek kiekvienas pradinukas gali suvalgyti sumokėjęs vos eurą. O rinktis, ko daugiau norisi, gali kiekvienas atskirai, nes maistas pietų metu patiekiamas švediško stalo principu.
Direktorius teigia, kad mintis taip tiekti pietus pradinukams šovė po to, kai tokį pavyzdį pamatė Kauno rajono mokyklose. Tiesa, nuo rugsėjo tokiu principu maitinasi tik pradinukai, tačiau ir vyresnėliai jau išreiškė norą taip pietauti, todėl direktorius svarsto ir tokią galimybę.
O ar nesunku vaikams patiems išsirinkti, ko norisi? Dabar daug vaikų važiuoja su tėvais atostogauti ir praktiškai visi yra susipažinę su švedišku stalo, sako gimnazijos direktorius R. Baltušis pridurdamas, kad problemų renkantis maistą nekyla.
„Sugalvojome, kad reikia pabandyti ir mums. Juolab, kad šįmet dėl maitinimo buvo visokių permainų: ir normos, ir padažai. Man atrodo, kad nėra geriau nei vaikams patiems pasirinkti, ką valgyti“, – teigė direktorius.
Įdomu tai, kad tokiu būdu direktorius išsprendė net kelias problemas: valgykloje nebėra eilių ir išmetama kur kas mažiau maisto. „Anksčiau būdavo didelės eilės, o švediškas stalas suteikė galimybę pavalgyti daug patogiau. Beje, pradinukai dabar turi poilsio – per ketvirtą pamoką jie eina ramiai pavalgyti, vėliau užsiima skaitymo strategijomis, žaidimais, o vėliau pailsėję grįžta į penktą ir šeštą pamokas, – pasakojo R. Baltušis. – Aš pats atsimenu, kaip griūdami bėgdavome į valgyklą, nespėdavome, stresuodavome, nervindavomės. Tas ramus pavalgymas, man atrodo, ir skrandžiui, ir vaiko emocinei būsenai yra geras dalykas.“
Kaip nuo rugsėjo pasikeitė valgiaraštis?
Direktorius R. Batušis DELFI teigė, kad valgiaraštis kito, tačiau ne kardinaliai. „Maistas itin nekito, tik mažiau padažų, druskos, cukraus, prieskonių. Mūsų virėjos dirba daug metų ir man patinka, kad jos labai geranoriškai atsižvelgia, – pasakojo direktorius. – Mūsų mokykla plečiasi, yra daug naujų mokytojų ir atėję visi sako, kad ir kotletai valgomi, nes iš tikros mėsos, sako, kad visas maistas natūralus.“
Anot direktoriaus, naujovės sunkiai skinasi kelią, vis dėto, jam pavyko su maistą mokyklai tiekiančia įmone susitarti, kad vaikai kasdien atneš po eurą ir valgys tokiu principu. „Atėjus naujovėms, pirmoji stadija – atmetimas, antra – stebėjimas, trečia – kai jau tinka žmonėms arba ne, – vardijo R. Baltušis. – Todėl reikia kalbėti iš anksto ir tokius dalykus derinti. Mes ir su savivaldybe derinome, jie padėjo nusipirkti naujos įrangos švediškam stalui.“
Panevėžio rajono gimnazijos direktorius įvardijo, kad savivaldybė ne tik palaikė tokią idėją, bet ir skyrė 4 tūkst. eurų įrangai, būtinai švediškam stalui, įsigyti.
Šiam principui buvo pritaikytas ir mokėjimas – vaikai po eurą atneša auklėtojai, kuri perduoda valgyklos darbuotojams, tad atėję į valgyklą tiesiog renkasi maistą ir nestoviniuoja norėdami susimokėti.
Ar euro pakanka?
Už eurą Panevėžio gimnazijos pradinukas gauna sriubos, karštą patiekalą, vaisių, pieno produktų. „Bet dedasi tiek, kiek nori“, – tvirtino direktorius.
Maisto kiekio niekas neriboja, tačiau mokyklos darbuotojai moko vaikus geriau sugrįžti prie stalo ir įsidėti dar, o ne prisikrauti tiek, kad liktų. „Nuo pat pirmų dienų kalbame, kad įsidėtų nedaug, kad eitų kartoti kartą, du ar tris – kiek reikia. Svarbiausia, kad viską suvalgytų ir reiktų kuo mažiau išmesti“, – tvirtino R. Baltušis.
Anot direktoriaus, anksčiau tekdavo išmesti kur kas didesnius maisto kiekius. „Dalindavo porcijomis, tada dalis maisto būdavo išmetama, o dabar vaikas pats renkasi, ką valgyti. Pats matau, kaip dedasi keptų varškėčių, o šalia – agurko ar dar kažko. Jei vaikui taip patinka, taip ir renkasi. Galų gale, kiekviena šeima ir kiekvieni namai skirtingai maitinasi“, – pasakoja direktorius.
Jo teigimu, euro pradinuko pietums pakanka. „Pats siūliau valgyklai pagalvoti, ar užtenka euro, bet jie sako, kad pinigų pakanka“, – teigė direktorius.
Beje, jei tokiu principu maistas bus tiekiamas ir vyresniems mokiniams, tikėtina, kad jiems kainuos kiek daugiau nei eurą.
Visų problemų neišsprendė
Po to, kai buvo kardinaliai pakeistas mokyklų valgiaraštis, daugelio mokyklų mokytojai ir vaikai ėmė garsiai kalbėti apie esą neskanų maistą, o prie šalia mokyklų įsikūrusių užkandinių ar parduotuvių nusidriekė mokinių eilės.
Direktorius sako, kad ir jo gimnazijoje yra tokių mokinių, kurie mieliau renkasi greitus užkandžius, o ne mokyklos valgykloje ruoštą šiltą maistą.
„Picos, bandelės, kebabai – yra šios problemos. Dalis vaikų vis tiek eis į parduotuvę, kitaip nebus. Yra ir pomėgiai, ir tėvų supratimas ne visų vienodas apie sveiką maistą, – teigė direktorius. – Bet daug mažiau, nes kai būdavo didelės eilės, vaikai eidavo į parduotuvę ko nors greičiau nusipirkti.“
Pats direktorius taip pat teigia neaplenkiantis valgyklos ir tikina, kad naujasis valgiaraštis jį labiausiai džiugina daržovių gausa. „Patinka, kad yra daug daržovių, – teigė R. Baltušis. – Patinka, kad saldžių produktų sumažėjo, nes mėgstu saldumynus, todėl džiaugiuosi dabar drąsiai imdamas tuos pačius gėrimus, o daug druskos niekada nemėgau, todėl dėl to problemų nekyla. Dabar mažiau pagundų. Juk mes, suaugę, turime tas pačias problemas kaip ir vaikai.“