aA
Panevėžio rajono Velžio gimnazijos direktorius Rimtas Baltušis teigia, kad džiaugiasi jau matomais eksperimento rezultatais – pradinukai mokykloje pietauja vos už eurą, o valgyti gali ką nori ir kiek nori.
© DELFI / Domantas Pipas

Sriuba, karštas patiekalas, vaisiai, gėrimas – tiek kiekvienas pradinukas gali suvalgyti sumokėjęs vos eurą. O rinktis, ko daugiau norisi, gali kiekvienas atskirai, nes maistas pietų metu patiekiamas švediško stalo principu.

Direktorius teigia, kad mintis taip tiekti pietus pradinukams šovė po to, kai tokį pavyzdį pamatė Kauno rajono mokyklose. Tiesa, nuo rugsėjo tokiu principu maitinasi tik pradinukai, tačiau ir vyresnėliai jau išreiškė norą taip pietauti, todėl direktorius svarsto ir tokią galimybę.

O ar nesunku vaikams patiems išsirinkti, ko norisi? Dabar daug vaikų važiuoja su tėvais atostogauti ir praktiškai visi yra susipažinę su švedišku stalo, sako gimnazijos direktorius R. Baltušis pridurdamas, kad problemų renkantis maistą nekyla.

„Sugalvojome, kad reikia pabandyti ir mums. Juolab, kad šįmet dėl maitinimo buvo visokių permainų: ir normos, ir padažai. Man atrodo, kad nėra geriau nei vaikams patiems pasirinkti, ką valgyti“, – teigė direktorius.

Įdomu tai, kad tokiu būdu direktorius išsprendė net kelias problemas: valgykloje nebėra eilių ir išmetama kur kas mažiau maisto. „Anksčiau būdavo didelės eilės, o švediškas stalas suteikė galimybę pavalgyti daug patogiau. Beje, pradinukai dabar turi poilsio – per ketvirtą pamoką jie eina ramiai pavalgyti, vėliau užsiima skaitymo strategijomis, žaidimais, o vėliau pailsėję grįžta į penktą ir šeštą pamokas, – pasakojo R. Baltušis. – Aš pats atsimenu, kaip griūdami bėgdavome į valgyklą, nespėdavome, stresuodavome, nervindavomės. Tas ramus pavalgymas, man atrodo, ir skrandžiui, ir vaiko emocinei būsenai yra geras dalykas.“

Mokykla ėmėsi eksperimento: už pietus moka vos eurą, o valgo kiek nori
© DELFI / Domantas Pipas

Kaip nuo rugsėjo pasikeitė valgiaraštis?

Direktorius R. Batušis DELFI teigė, kad valgiaraštis kito, tačiau ne kardinaliai. „Maistas itin nekito, tik mažiau padažų, druskos, cukraus, prieskonių. Mūsų virėjos dirba daug metų ir man patinka, kad jos labai geranoriškai atsižvelgia, – pasakojo direktorius. – Mūsų mokykla plečiasi, yra daug naujų mokytojų ir atėję visi sako, kad ir kotletai valgomi, nes iš tikros mėsos, sako, kad visas maistas natūralus.“

Anot direktoriaus, naujovės sunkiai skinasi kelią, vis dėto, jam pavyko su maistą mokyklai tiekiančia įmone susitarti, kad vaikai kasdien atneš po eurą ir valgys tokiu principu. „Atėjus naujovėms, pirmoji stadija – atmetimas, antra – stebėjimas, trečia – kai jau tinka žmonėms arba ne, – vardijo R. Baltušis. – Todėl reikia kalbėti iš anksto ir tokius dalykus derinti. Mes ir su savivaldybe derinome, jie padėjo nusipirkti naujos įrangos švediškam stalui.“

Panevėžio rajono gimnazijos direktorius įvardijo, kad savivaldybė ne tik palaikė tokią idėją, bet ir skyrė 4 tūkst. eurų įrangai, būtinai švediškam stalui, įsigyti.

Šiam principui buvo pritaikytas ir mokėjimas – vaikai po eurą atneša auklėtojai, kuri perduoda valgyklos darbuotojams, tad atėję į valgyklą tiesiog renkasi maistą ir nestoviniuoja norėdami susimokėti.

Ar euro pakanka?

Už eurą Panevėžio gimnazijos pradinukas gauna sriubos, karštą patiekalą, vaisių, pieno produktų. „Bet dedasi tiek, kiek nori“, – tvirtino direktorius.

Maisto kiekio niekas neriboja, tačiau mokyklos darbuotojai moko vaikus geriau sugrįžti prie stalo ir įsidėti dar, o ne prisikrauti tiek, kad liktų. „Nuo pat pirmų dienų kalbame, kad įsidėtų nedaug, kad eitų kartoti kartą, du ar tris – kiek reikia. Svarbiausia, kad viską suvalgytų ir reiktų kuo mažiau išmesti“, – tvirtino R. Baltušis.

Mokykla ėmėsi eksperimento: už pietus moka vos eurą, o valgo kiek nori
© DELFI / Domantas Pipas

Anot direktoriaus, anksčiau tekdavo išmesti kur kas didesnius maisto kiekius. „Dalindavo porcijomis, tada dalis maisto būdavo išmetama, o dabar vaikas pats renkasi, ką valgyti. Pats matau, kaip dedasi keptų varškėčių, o šalia – agurko ar dar kažko. Jei vaikui taip patinka, taip ir renkasi. Galų gale, kiekviena šeima ir kiekvieni namai skirtingai maitinasi“, – pasakoja direktorius.

Jo teigimu, euro pradinuko pietums pakanka. „Pats siūliau valgyklai pagalvoti, ar užtenka euro, bet jie sako, kad pinigų pakanka“, – teigė direktorius.

Beje, jei tokiu principu maistas bus tiekiamas ir vyresniems mokiniams, tikėtina, kad jiems kainuos kiek daugiau nei eurą.

Visų problemų neišsprendė

Po to, kai buvo kardinaliai pakeistas mokyklų valgiaraštis, daugelio mokyklų mokytojai ir vaikai ėmė garsiai kalbėti apie esą neskanų maistą, o prie šalia mokyklų įsikūrusių užkandinių ar parduotuvių nusidriekė mokinių eilės.

Direktorius sako, kad ir jo gimnazijoje yra tokių mokinių, kurie mieliau renkasi greitus užkandžius, o ne mokyklos valgykloje ruoštą šiltą maistą.

„Picos, bandelės, kebabai – yra šios problemos. Dalis vaikų vis tiek eis į parduotuvę, kitaip nebus. Yra ir pomėgiai, ir tėvų supratimas ne visų vienodas apie sveiką maistą, – teigė direktorius. – Bet daug mažiau, nes kai būdavo didelės eilės, vaikai eidavo į parduotuvę ko nors greičiau nusipirkti.“

Pats direktorius taip pat teigia neaplenkiantis valgyklos ir tikina, kad naujasis valgiaraštis jį labiausiai džiugina daržovių gausa. „Patinka, kad yra daug daržovių, – teigė R. Baltušis. – Patinka, kad saldžių produktų sumažėjo, nes mėgstu saldumynus, todėl džiaugiuosi dabar drąsiai imdamas tuos pačius gėrimus, o daug druskos niekada nemėgau, todėl dėl to problemų nekyla. Dabar mažiau pagundų. Juk mes, suaugę, turime tas pačias problemas kaip ir vaikai.“

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Dramų šeimose grimasos: prestižiniame sostinės rajone praskeltos galvos, kraujas ir be galo išsigandęs aštuonmetis (12)

Į iškvietimus vykstanti vaiko teisių apsaugos specialistė su DELFI sutiko pasidalinti istorijomis,...

Klientai perrašo taisykles: ką daryti įmonėms, kurioms kilo didelė grėsmė

Šiuo metu gyvename kliento amžiuje, kai klientai perrašo verslo taisykles ir verčia įmones nuolat...

Lietuvių pamėgtoje saloje – galinga stichija: bangos tiesiog nušlavė apartamentų balkonus (14)

Gavus pranešimų apie smarkią audrą, dėl saugumo evakuotos kelios dešimtys lietuvių pamėgtos...

Nausėda apie prezidentės neišvykimą į Latviją: aš būčiau važiavęs netgi dviračiu (170)

Buvęs SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda , komentuodamas prezidentės...

Apie diagnozuotą vėžį prisipažinęs Stano: papasakosiu, kas nutiko per pastarąsias dienas

Penktadienį apie diagnozuotą vėžį prisipažinęs atlikėjas Stanislovas Stavickis – Stano...

Eli Lake: Šiaurės Korėjos apgavystė (25)

Nuo tada, kai praėjusį birželį per viršūnių susitikimą Singapūre susipažino su Kim Jong Unu,...

Ligoninės „mirtininkės“: vienintelis kriterijus gali nulemti 15 ligoninių likimą (282)

DELFI pasiekė Sveikatos apsaugos ministerijos ( SAM ) specialistų parengta neoficiali analizė,...

Šeimai finansų krizė nesibaigia iki šiol: įžvelgia sistemines spragas (37)

Praėjusiame dešimtmetyje Lietuvoje besipučiant nekilnojamojo turto kainų burbului, verslininkas...

Didžiuliai vandens kiekiai suteka į plyšius vandenyno dugne – kur jis dingsta? (79)

Jūs tikriausiai žinote, kad Žemės paviršius yra tarsi suskeldėjusio kiaušinio lukštas....

Planuojantiems statybas: ką privaloma žinoti apie detaliojo ir bendrojo plano koregavimą (10)

Rinkdamiesi žemės sklypą, kuriame norėtumėte statyti savo svajonių namą ar vystyti kitą...