Mokslininkai pastebi, kad ne tik Lietuvai, bet ir kitoms Baltijos šalims epidemiją suvaldyti sekasi vis geriau, o epidemijos pikas jau praeitas arba esame arti jo. Visiškai priešingai yra kaimyninėje Baltarusijoje ir Rusijoje, kur dėl eksponentinio ir pavojingo epidemijos augimo perkrauta sveikatos apsaugos sistema ir didėja mirštamumas.
LSMU ir LEI mokslininkai bei visuomeninės grupės www.united4health.lt nariai atlieka COVID-19 infekcijos plitimo Lietuvoje epidemiologinę stebėseną ir naujausius modeliavimo bei prognozavimo rezultatus skelbia interneto tinklalapyje https://lsmuni.lt.
Naujausioje analizėje mokslininkai įvertino, kiek asmenų gali užsikrėsti koronavirusu per dieną dėl balandžio 16 dieną pasikeitusių karantino sąlygų. Įvertinti trys scenarijai (žr. 1 pav.):
Jei griežtesnis karantinas būtų tęsiamas (mėlyna taškinė linija).
Galimas užsikrėtusiųjų skaičiaus didėjimas dėl karantino sušvelninimo (geltona linija), įvertinus tikėtiną bent kelių naujų infekcijos židinių (klasterių) susidarymą Lietuvoje.
Galimas užsikrėtusiųjų skaičiaus didėjimas manant, kad karantino efektyvumas bus kaip Baltarusijoje (raudona taškinė linija).
Atsižvelgę į naujausius duomenis LSMU ir LEI mokslininkai pastebi, kad ankstesnė prognozė nesikeičia, – Lietuvoje epidemiologinė situacija yra stabili. Prognozuojama, kad net ir palengvinus karantino sąlygas naujų koronavirusu užsikrėtusių asmenų skaičius per dieną bus nedidelis (geltona linija, žr. 1 pav.). Mokslininkų surinkti duomenys rodo, kad vienadienis šuolis, kai per dieną buvo nustatyta 110 naujų infekcijos atvejų, normalizuojasi ir ilgainiui, praėjus tikėtiną 35–40 naujų atvejų per dieną piką, naujų užsikrėtimų skaičius sumažės.
Lietuvai pritaikius Baltarusijos karantino sąlygas (raudona taškinė linija, žr. 1 pav.) per dieną Lietuvoje būtų nustatoma apie 110–190 naujų koronaviruso atvejų.
Vertindami epidemijos eigą mūsų šalyje mokslininkai Lietuvą palygino ir su kitomis kaimyninėmis šalimis, taip pat įvertino šių šalių epidemiologinę būklę bei galimus geriausio arba blogiausio atvejo scenarijus. Taip pat įvertinta, kurią epidemijos vystymosi stadiją išgyvena kitos šalys. Vėliau ši analizė leis vertinti, kada asmenys galės judėti ir kirsti valstybių sienas.
Tyrėjai taip pat palygino, kaip epidemija vystytųsi Lietuvoje pagal kitų šalių scenarijus. Pastebėta, kad labai dažnai minimas Švedijos atvejis Lietuvai būtų ypač sudėtingas, – jau dabar turėtume apie 4000 sergančių žmonių ir iki 420 mirusiųjų nuo COVID-19 infekcijos.
Mokslininkų sudaryti grafikai (3 ir 4 pav.) leidžia palyginti infekcijos valdymo sėkmingumą. Prognozės rodo, kad Lietuvoje, esant Lenkijos ar Latvijos scenarijams, mirštamumas ir sergančių žmonių skaičius būtų šiek tiek mažesnis. Tokiu atveju Estijos scenarijaus epidemiologinė situacija būtų daug prastesnė (pastebėtina, kad lygintos tik tos šalys, kurios priklauso palyginamai epidemijos fazei).
