Apie tai mokslininkas kalbėjo penktadienį Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) surengtoje diskusijoje „Mėgėjai? Kodėl „vertybinė užsienio politika“ primena chaosą?“.
„Man atrodo, kad Lietuvos užsienio politikos problemos prasidėjo ne šiandien, ne vakar ir ne prieš metus. Man atrodo, kad tai yra ilgus metus, keliolika metų besikaupiantis kamuolys, kuris tik pastaraisiais metais įgijo kritinę masę, svorį, kada praktiškai bet kokie realūs užsienio politikos ir diplomatijos žingsniai buvo pakeisti tam tikra retorika, politinėmis pozomis ir tokiu, aš sakyčiau, netgi pykčiu“, – sakė A. Kasparavičius.
Jo teigimu, kai kurie buvę tikslai, pavyzdžiui, stabdyti Astravo atominės elektrinės statybas, pasiekė priešingų rezultatų.
„Aš manau, kad tos moralės nėra. Galbūt ir gerai, kad nėra, nes jeigu mes pripažintume, kad Lietuvos užsienio politika yra morali, tai mes turėtume pripažinti ir kitą labai akivaizdų ir dar labiau liūdną faktą, – kad ta tariamai morali Lietuvos užsienio politika per paskutinius turbūt 15 metų davė praktiškai vien negatyvius rezultatus“, – komentavo A. Kasparavičius.
Jis kaip neigiamą užsienio politikos aspektą įvardijo ir dvivaldystę – nesutarimus tarp Vyriausybės ir prezidentūros.
„Teko kalbėti su užsienio kolegomis, tai tą visi mato. Mato tą tampymąsi į kairę ir į dešinę. Rezultatas, man atrodo, yra labai liūdnas – Lietuvos užsienio politikos „balkanizacija“, – sakė Lietuvos istorijos instituto vyr. mokslo darbuotojas.
A. Kasparavičius pasiūlė ir idėją.
„Man atrodo, kad šiandien vertėtų Lietuvos Užsienio reikalų ministerijai, Seimui ir prezidentūrai pradėti nuo Lietuvos užsienio politikos tam tikro audito. Galbūt rekomenduočiau nusamdyti ekspertus iš Šveicarijos ar kitų nesuinteresuotų šalių, kurie tiesiog pabandytų paskaičiuoti sąnaudas ir rezultatus, kokius duoda Lietuvos užsienio politika nuo 2004 metų“, – teigė mokslininkas.
Toks auditas, jo žiniomis, tarpukariu buvo atliktas kelis kartus.
„Kiek žinau, dabar toks auditas nebuvo atliktas. (…) Man atrodo, kad tai yra tam tikra problema. Problemos kaupiasi, jos nesprendžiamos ir turime sniego gniūžtės efektą“, – sakė A. Kasparavičius.
