Kaip pirmadienį „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė T. Beinortas, bendrovė „AstraZeneca“ teikia išsamius duomenis apie vykdomus klinikinius tyrimus, o jų sukurta vakcina yra efektyvi.
„Jie pateikia galbūt šiek tiek detalesnius duomenis, nei mes turime iš kitų vakcinų (gamintojų – aut.p.). Mes matome duomenis, koks yra efektyvumas po vienos dozės, koks yra efektyvumas po dviejų dozių ir keturių savaičių atskirtimi, dvylikos savaičių atskirtimi. Paskutiniais duomenimis, po vienos dozės „AstraZeneca“ vakcina yra 76 proc. efektyvi, po dviejų dozių – 81 proc. efektyvi, jei yra dvylikos savaičių tarpas“, – sakė T. Beinortas.
Jo teigimu, mokslininkai užfiksavo, kad esant mažesniam tarpui tarp vakcinos dozių, efektyvumas yra mažas. Tačiau tai, pasak mediko, nėra naujiena.
„Tai yra matoma ir su kai kuriomis kitomis vakcinomis, – kad dėl antigenų kompetencijos ar dėl imuninio atsako prieš viruso vektorių, vakcinos efektyvumas gali būti mažesnis praėjus mažam laiko tarpui, bet padidėja, jei yra tris mėnesiai tarp vakcinos dozių“, – pažymėjo mokslininkas.
T. Beinorto teigimu, „AstraZeneca“ vakcinos nereikėtų laikyti antrarūše.
„Nesutikčiau, kad „AstraZeneca“ būtų kaip antrarūšė, rūšiuojama vakcina. Akivaizdu, kad ji taip pat yra labai efektyvi“, – pabrėžė hematologas.
Jis paaiškino, kad po pirmosios „AstraZeneca“ dozės imuninis atsakas yra didesnis, o po antrosios dozės – mažesnis, tačiau atvirkštinė situacija yra vakcinuojant kitokia technologija pagamintomis „Moderna“ ir „Pfizer“ vakcinomis. Pastarųjų vakcinų atveju šalutiniai reiškiniai įprastai pasireiškia po antrųjų dozių.
„Be abejo, žmones labiau išgąsdina karščiavimas po pirmosios dozės ir mes negirdime apie antrąją dozę, bet visi šie šalutiniai efektai yra numatomi – kad taip gali vykti. Ir istoriškai žinome su meningito vakcinomis – ypač su meningito B vakcinomis tos šalutinės reakcijos yra gana agresyvios, kad žmonės labiau karščiuoja ar jiems skauda raumenis, bet visus šiuos nemalonius pojūčius yra absoliučiai normalu malšinti Paracetamoliu arba priešuždegiminiais vaistais, (…) jeigu to prireiktų“, – atkreipė dėmesį medikas.
Dėl to, pažymėjo T. Beinortas, nei vienos vakcinos nereikėtų baimintis. Taip pat, jo teigimu, „AstraZeneca“ vakcina galima skiepyti ir vyresnius asmenis. Tą patį rekomenduoja ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).
„PSO rekomenduoja visiems žmonėms, Vokietijoje dabar yra didelis tarp sprendimo priėmėjų vajus, kad buvo sukeltas bereikalingas sąmyšis ir panika dėl „AstraZeneca“ vakcinos, ypač, kai žinome, kad ta vakcina tikrai apsaugo nuo hospitalizacijos ir mirtinos ligos. Jos nenaudoti žmonėms, kuriems labiausiai reikia apsaugos, nėra pats logiškiausias sprendimas“, – pažymėjo T. Beinortas.
Laidos vedėjo paklaustas, kokia šiuo metu yra situacija Didžiojoje Britanijoje, kur jis pats gyvena ir dirba, T. Beinortas pažymėjo, kad naujų COVID-19 infekcijos atvejų skaičius yra sumažėjęs.
„Atvejų skaičiaus kritimas buvo pasiektas karantino dėka, o ne vakcinacijos. Dar Didžiojoje Britanijoje niekas nėra pasikeitęs, karantinas yra labai griežtas – veikia tik maisto prekių parduotuvės, ligoninės ir darželiai pagrindinių darbuotojų vaikams“, – sakė medikas.
Pasak jo, įsibėgėjanti vakcinacija ir taikomos priemonės leidžia tikėtis ir lengvesnės vasaros.
„Aš norėčiau tikėti,kad vasara bus kitokia nei pavasaris ar žiema. Tikrai manau, kad tam tikri ribojimai bus – kaukės bus reikalingos, bet oro sąlygos bus nepalankios koronavirusui ir užsikrėtimų skaičius turėtų būti pakankamai žemas“, – pridūrė T. Beinortas.
