Apie tai „Euromonitor International“ duomenų mokslininkas V. Zemlys-Balevičius kalbėjo pirmadienį laidoje „Delfi rytas“.
„Dabar yra sulėtėjęs augimas. Jeigu žiūrėsime į šią ir praėjusią savaitę, galime sakyti, kad skaičiai yra panašūs. Ką galima sakyti, tai naujų atvejų augimas sustojo, bet lygiai toks pat, panašus sustojimas buvo ir praeitais metais. Aišku, tada skaičiai buvo visai kitokie, bet tendencijos buvo panašios.
Turint omeny, kad kovidas išlieka peršalimo liga, kuri suintensyvėja atšalus orams, kai žmonės grįžta į patalpas, yra uždaromi langai, mes matome dabar sulėtėjimą, kurį matėme ir praėjusiais metais, tada vėl matysime iš naujo kilimą“, – sakė pašnekovas.
Kol kas, anot jo, sunku pasakyti, koks bus tas kilimas.
„Tai priklauso ir nuo mūsų vakcinacijos skaičių, ir nuo to, kiek tų likusių neužsikrėtusių mes realiai turime“, – kalbėjo ekspertas.
Didžiausia dalis ligoninėse nuo koronaviruso gydomų pacientų – nevakcinuoti žmonės.
„Antivakserių rėmimasis ar žmonių, kurie abejoja vakcinų efektyvumu, yra neteisingai interpretuojami duomenys“, – skiepų skeptikų abejones komentavo V. Zemlys-Balevičius.
Jis priminė, kad Vyriausybė buvo paskelbusi naujų koronaviruso atvejų per 14 dienų analizę.
„Ten labai aiškiai matosi, kad nevakcinuotų rodiklis 100 tūkst. gyventojų yra virš 500, o vakcinuotų – apie 100. Tai mes tada galime grubiai sakyti, kad Lietuvoje apie penkis kartus mažiau sergančiųjų yra vakcinuotų žmonių“, – atkreipė dėmesį ekspertas.
Vakcinų efektyvumą, kaip pažymėjo V. Zemlys-Balevičius, įrodo ir kitų valstybių patirtys.
„Lietuvoje mes turime duomenis – sunkiems ligoniams padarė mūsų medikai iš Santaros klinikų tyrimą, netgi atspausdino straipsnį labai gerame žurnale, ir mato, kad imunosupresuotiems ligoniams vakcinos efektyvumas krenta ir jiems reikia trečios dozės.
Ar reikia to bendrai populiacijai – dar neturime duomenų. Šios epidemijos problema – epidemija vystosi greičiau nei mokslininkai spėja sužiūrėti visus duomenis ir pasakyti tinkamas išvadas“, – kalbėjo „Euromonitor International“ duomenų mokslininkas.
„Mokslininkams diskutuoti yra visiškai normalu“, – akcentavo pašnekovas.
V. Zemlys-Balevičius neslėpė, kad Lietuvoje reikia nemažai įdėti darbo tam, kad tikslius pandemijos duomenis būtų galima vertinti iškart, nes dabar duomenys vėluoja mėnesį.
„Tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek JAV į ligonines gulasi jaunesnio amžiaus pacientai. JAV, pavyzdžiui, yra vaikų susirgimai – pediatrinių hospitalizacijų rugpjūčio mėnesį buvo aukščiausias pikas per visą epidemijos laikotarpį. Kai rugpjūčio mėnesį, istoriškai žiūrint, yra mažiausias ligonių paguldymo metas“, – konstatavo jis.
Todė, pasak eksperto, sakyti, kad COVID-19 delta atmaina neveikia jaunų žmonių, yra per daug drąsu.
„Iš tų duomenų, kuriuos gauname, tikėtis, kad virusas nepalies jaunesnių ir sakyti, kad jaunesnio amžiaus žmonėms rizika yra nulinė, man atrodo, yra per daug drąsu. Reikėtų ruošis, kad taip nėra, nes suklydimo kaina yra gyvybių kaina“, – pabrėžė V. Zemlys-Balevičius.
Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad prieš kelias savaites smarkiai išaugusios vakcinacijos apimtys vėl mažėja.
„Labai mėgstamas pavyzdys – Švedija, Danija, kur nėra galimybių paso, bet ten vakcinavimo skaičiai ženkliai aukštesni. Jeigu pas mus būtų tokie vakcinacijos tempai, kokie yra Danijoje ir Švedijoje, tikriausiai mes apie galimybių pasą nešnekėtume. Lietuvoje, deja, (…) gyventojų sąmoningumą reikia skatinti“, – pripažino V. Zemlys-Balevičius.
Jis pažymėjo, kad turime dvi epidemijas – vakcinuotų ir nevakcinuotų.
„Nevakcinuotų epidemija su delta yra dar blogesnė, nei turėjome praeitą rudenį“, – konstatavo ekspertas.
Vakcinuotų epidemija, pasak jo, pasižymi mažesniu užsikrėtusiųjų ir hospitalizuotų asmenų skaičiumi.
„Mes turėsime nevakcinuotų epidemiją, kuri mums gadins, užims ligonines ir šalia turėsime žymiai mažesnę vakcinuotų epidemiją“, – sakė pašnekovas.
V. Zemlys-Balevičius teigė, kad kol kas per anksti kalbėti, ar prireiks riboti ir vakcinuotų žmonių gyvenimą.
„Bet tai, kad reikia saugotis, yra neišvengiama. Lygiai tą patį kalba žmonės kitose šalyse – mes grįžtame į tai, kas buvo praeitais metais. Vis tiek reikia saugotis, ypač žmonėms, kurie turi mokyklinio amžiaus vaikų“, – pabrėžė mokslininkas.
Kaip buvo pastebėta, daugiau nebegalima stabdyti kontaktinio ugdymo proceso, o tai reiškia, kaip pažymėjo V. Zemlys-Balevičius, kad koronavirusas neišvengiamai plis ir moksleivių gretose.
„Bus plitimas tarp vaikų. Klausimas – kokio dydžio jis bus? Blogiausiu atveju visi vaikai persirgs ir visai galime tikėtis, kad delta variantu persirgs visa populiacija, kadangi nesukontroliuosi plitimo. Tai nėra gerai, bet taip tikriausiai bus. Geriausiu atveju – mes sugebėsime sumažinti plitimą ir tada ne visi persirgs“, – kalbėjo ekspertas.
Vis dėlto visiems – tiek paskiepytiems, tiek nevakcinuotiems – reikėtų, pasak jo, viduje dėvėti apsaugines veido kaukes bei vengti kontaktų.
„Eiti į patalpą be kaukės plintant epidemijai, net su galimybių pasu – tai yra pamatuota rizika. Mes rizikuojame susirgimu. Tu susirgsi, į ligoninę tikriausiai nepakliūsi, bet porą dienų sirgsi. Ta rizika ženkliai mažesnė, bet vis tiek rizika“, – pastebėjo V. Zemlys-Balevičius.
„Ruoškimės blogiausiam, tikėkimės geriausio. Lapkričio mėnesį pamatysime realiai, kokia yra situacija“, – pridūrė ekspertas.
