aA
Keleto paskutinių savaičių optimizmą stebint mažėjančius skaičius keičia susirūpinimas dėl naujos susirgimų bangos dalyje Europos šalių. Kai kur įvedami itin griežti karantino ribojimai, laukiant, kol didžioji dalis visuomenės bus paskiepyta ir bus galima lengviau atsikvėpti. Ko dar laukti iš koronaviruso Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ pasakojo mokslininkai.
Mokslininkai apie tai, ko dar galima laukti iš koronaviruso: košmariškiausia būtų dar viena pandemija
© DELFI / Andrius Ufartas

Virusologė iš Kembridžo universiteto Ingrida Olendraitė teigė, kad jei gautų burtų lazdelę ir apie koronaviruso iš karto galėtų sužinoti vieną dalyką, ji rinktųsi tarp dviejų galimybių.

„Tikriausiai yra dvi tokios mąstymo galimybės šitoje vietoje. Visų pirma iš medicininės pusės būtų labai įdomu pasižiūrėti, kas geriausiai galėtų sustabdyti riziką, kad ne tiek daug virusas išplistų organizme, ar kad greičiau jis būtų atrandamas.

O kitas dalykas, pamatyti optimalų šio viruso genomą žmonijoje, į ką maksimaliai šis virusas galėtų evoliucionuoti. Ir ar jis pasidarys agresyvesnis ir piktesnis, ar pasidarys mažiau piktas, sušvelnės, bet dar žymiai lengviau plis“, – Žinių radijui sakė virusologė I. Olendraitė.

Kalbas, kad jei visas pasaulis būtų sustabdytas dviem savaitėms, tada virusas išnyktų I. Olendraitė paneigė, tik vakcina gali išnaikinti virusą.

„Bet mes turime nuolatinę grėsmę ir peršokimas viruso per gyvūnus. Tada reikėtų skiepyti ir visus gyvūnus“, – juokavo ji.

Kauno Ledo rūmuose pradėjo veikti vakcinavimo centras
Kauno Ledo rūmuose pradėjo veikti vakcinavimo centras
© DELFI / Nerijus Povilaitis

Epidemiologas iš Švedijos, daktaras Gytis Dudas Žinių radijo eteryje teigė, kad jį labiausiai domina, kiek lankstus yra SARS–CoV–2 spyglio baltymas

„Aš pasirinkčiau tą klausimą, kuris šiuo metu visiems aktualiausias – kiek evoliuciškai lankstus yra SARS–CoV–2 spyglio baltymas. Tai yra tas baltymas, kuris tvirtinasi prie mūsų ląstelių, kuris padengia viruso paviršių ir yra pirmas mūsų imuninės sistemos taikinys. Ir kurio pagrindu yra kuriamos vakcinos. Nes tai daugiausiai nulems, kaip dažnai reikės keisti skiepus, ar juos iš viso reikės keisti“, – laidoje kalbėjo epidemiologas.

Kalbėdamas jis pateikė ir pavyzdį – tymų virusą. Nors jis nėra giminingas koronavirusui, skiepas nuo jo buvo sukurtas prieš daugiau nei 50 metų ir naudojamas iki šiol.

„Tymų viruso įvairovė yra gana didelė, bet tas vienas skiepas net ir po 50 metų sugeba mus apsaugoti. Tai greičiausiai yra susiję su tuo, kad tymų viruso paviršiaus baltymas yra per daug trapus, kad toleruotų daug mutacijų“, – sakė G. Dudas.

„Su koronavirusu, akivaizdu, taip nėra. Bet kažkur turi būti ta riba, be galo tas baltymas negali keistis“, – laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo epidemiologas.

I. Olendraitė, paklausta, ar galima tikėtis koronaviruso „išsikvėpimo“ arba jo sustiprėjimo, ji aiškino, kad dabar šia tema galima tik spekuliuoti.

„Galiu pasakyti tiek, kad per šituos metus, su visais sekoskaitos pajėgumais, Jungtinėje Karalystėje daugiausiai tų tyrimų yra atliekama, tai kol kas agresyvesnių, mirtingesnių atmainų nelabai matėm. Matėme, kad keičiasi persidavimas. Bet iš kitos pusės, apart Jungtinės Karalystės, Danijos, ES rekomenduoja sekoskaitą atlikti. Bet visur kitur ji nelabai atliekama. Mes nelabai galime sužinoti, koks variantas, ar jis piktėja, ar rimsta. Reikia labai daug duomenų, tiksliai žinoti, kuri genomo versija yra, kokiuose žmonėse ir kokios yra ligos baigtys“, – kalbėjo I. Olendraitė.

Ji aiškino, kad iš dabar turimų mažo kiekio duomenų kol kas atrodo, kad į „blogumą“ nėra einama.

„Geriausias būdas yra neplatinti viruso ir padaryti viską, kol visi gausime skiepą. Nes žinome, kad jie veikia prieš atmainas“, – sakė virusologė.

„Kadangi nuspėti ateities negalime, geriausia kiek įmanoma nesidalinti juo“, – teigė laidos pašnekovė I. Olendraitė.

Mokslininkai apie tai, ko dar galima laukti iš koronaviruso: košmariškiausia būtų dar viena pandemija
© DELFI / Andrius Ufartas

Epidemiologas iš Švedijos, daktaras G. Dudas sakė tikintis, kad ateityje antrą kartą susirgus koronavirusu jis turėtų būti žymiai lengvesnis.

„Visų pirma reikia suvokti, kad viruso mums daroma žala susideda iš dviejų komponentų: viruso padaroma žala ir mūsų imuninės sistemos padaroma žala mūsų pačių kūnams. Būtent dėl to dabar girdime apie skiepų sukeltus įvairius šalutinius efektus, tai ir yra būtent tas komponentas, kuris yra mūsų imuninės sistemos atsakas į svetimkūnį.

Ta žala nėra labai didelė, nes imuninis atsakas nėra toks didelis, kaip susirgus tikru virusu. Tai bus visiškai spekuliacija, bet man atrodo, kad ateityje pakartotinai susirgus koronavirusu žmonės tokiais mastais į ligonines neguls, antriniai susirgimai turėtų būti žymiai lengvesni“, – prognoze epidemiologas G. Dudas.

Paklaustas, ar yra įmanomas scenarijus, kad pandemija niekada nesibaigs ir truks dešimtmečius, G. Dudas teigė, kad tai jam primena pasakojimus iš „fantastikos srities“.

„Vienas iš blogiausių dalykų, kuris galėtų įvykti – jei kiltų antra pandemija. Niekur nėra parašyta taisyklės, kas vienos pandemijos metu negali kilti kita. (…) O jei jau visai košmariško scenarijaus norite – tai būtų pastoviai pasikartojančios pandemijos, kurios gali lengvai plisti dėl mūsų susijungimo. Yra maža tikimybė jiems įvykti, bet taip gali atsitikti“, – sakė laidos pašnekovas.

Jis teigė, kad dažnas, tolimas ir pigus keliavimas gali būti viena iš tokių dalykų priežasčių.

„Jeigu mes toliau tęsime savo lindimą į gamtą – miškininkystė, egzotiškų gyvūnų mainai, tuo daugiau mes atrasime naujų virusų, kurie mus gali užkrėsti“, – prognozavo epidemiologas G. Dudas.

Žinių radijas
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(96 žmonės įvertino)
3.7188

Top naujienos

Šimonytė apie planuojamus atlaisvinimus: veiklų stabdymas ilgą laiką man kelia prasmės klausimų (68)

Vyriausybei paskelbus apie karantino režimo atlaisvinimus, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad...

Šimonytė išvardijo, kada kas atsivers: naujienos ir abiturientams, ir laukiantiems renginių (54)

Premjerė Ingrida Šimonytė išvardijo eiliškumą, kaip ir kada turėtų atsiverti veiklos.

Dulkys: skiepijimas „J&J“ vakcina kol kas nebus pradėtas (49)

Skiepijimas „Johnson & Johnson“ vakcina Lietuvoje kol kas nebus pradėtas, sako sveikatos...

Šimonytė apie lauko kavinių darbo laiko ribojimus: situacija nėra tokia puiki (7)

Reaguodama į kritiką dėl planų atvėrus lauko kavines ir barus riboti jų darbo laiką nuo 7 iki...

Karantinas tęsiamas iki vasaros, bet sąlygos bus kitos: dėliojasi atlaisvinimų planą pasavaičiui (451)

Vyriausybė siūlo pratęsti karantiną iki gegužės pabaigos, svarstoma galimybių paso idėja.

Vyriausybė suplanavo verslo atlaisvinimą: prekybos centrai dirbs ne visą savaitę, lauko kavinėms – ribotas darbo laikas (145)

Vyriausybė ketina priimti aibę naujų atlaisvinimų verslui. Prekybos centrai galės veikti,...

Gurevičiūtės skandale įpinta klinika pasisakė apie influencerę: atsakomybės jausmas, matyt, buvo pamestas kažkur Kipre (6)

Antradienį socialiniuose tinkluose kilo šurmulys dėl televizijos laidų vedėjos Gintarės...

Slaptame Eurolygos vadovų susitikime Atėnuose – kirčiai turnyro vadovui, dalyvavo Motiejūnas įvardintos klubų uždarbių sumos (12)

Graikijos sporto naujienų portalas Gazzetta.gr praneša, kad šios šalies sostinėje Atėnuose...

Vilniuje atgims dar vienas kvartalas: Verkių autobuso parkui ieškoma ateities vizija (2)

9 ha teritorija Vilniuje, kurioje dabar įsikūręs Verkių autobusų parkas, artimiausiais metais...