aA
Geriausios Lietuvos gimnazijos ir naujausiuose reitinguose išlaiko lyderių pozicijas, tačiau yra ir pokyčių. Vienai mokyklai pavyko iš 48 vietos prasimušti į geriausiųjų ugdymo įstaigų dešimtuką. Vis dėlto problemos su netolygiu finansavimu skirtingose mokyklose, kaip ir praeitais metais, taip ir šiais, išlieka.
Mokinių pasiekimų reitingai: prestižinių gimnazijų trejetuke – pokyčiai, kai kurios mokyklos pademonstravo įspūdingą šuolį
© DELFI / Vilma Deveikytė

Geriausiomis šalies gimnazijomis, kaip ir pernai, pripažinti Vilniaus ir Klaipėdos licėjai.

Žurnalas „Reitingai“ jau septintą kartą pristato institucinį visų šalies gimnazijų reitingą.

Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas teigė, kad didelis finansavimas nereiškia kokybiško mokslo ir vardijo: Vilniaus licėjuje mokslo metai mokiniui kainuoja kiek daugiau nei 2 tūkst. eurų, Vilniaus Tuskulėnų gimnazijoje – mažiau nei 1,6 tūkst. eurų, VGTU inžinerijos gimnazijoje – kiek daugiau nei 1,7 tūkst., bet, pavyzdžiui, vos 207 pozicijoje esančioje mokykloje tokie patys mokslo metai vienam mokiniui kainuoja beveik 5,5 tūkst. eurų, 280 reitingo pozicijoje esančioje mokykloje – 5,7 tūkst. eurų.

Matematikos žinios kyla iš dugno

G. Sarafinas konferencijos metu kalbėjo ir apie matematikos pasiekimus. Pastaraisiais metais Lietuvos moksleivių matematikos pasiekimus buvo galima vadinti tragiškais, tačiau šiuose reitinguose G. Sarafinas jau džiaugiasi kai kurių mokyklų pasiekimais ir gebėjimu savo rezultatus pagerinti dvigubai.

Vis dėlto, jo teigimu, kai kurias mokyklas galima rašyti į „Gėdos lentą“. Tokioje, anot žurnalo vyr. redaktoriaus, turėtų atsidurti kai kurios Druskininkų, Kazlų Rūdos, Šiaulių rajono, Kuršėnų ir kitos mokyklos. Jose matematikos neišmoksta dauguma vaikų, pasiekimai siekia vos vienetą ar dvejetą.

Beje, jis pridūrė, kad vardyti mokyklas „gėdos lentoje“ nėra bloga praktika. Priešingai, jis tvirtino, kad reitingai sudaromi ir užsienyje, o ten, anot jo, reitingo apačioje esančios mokyklos sulaukia labai riebių epitetų, pavyzdžiui – „ši mokykla mokinius veda į nesėkmę“.

G. Sarafinas apie vis dar neefektyviai veikiančią švietimo sistemą kalbėjo pasiremdamas ir kitais skaičiais – mokytojų ir mokinių santykiu mokykloje. Yra mokyklų, kuriose 12 mokytojų moko 22 mokinius, 19 – 35 mokinius. Tai, anot redaktoriaus, yra visiškai neefektyvu ir taip švaistomi pinigai.

„Mokyklos žino savo pliusus ir minusus, bet kai kurios ir toliau tęsia nesąmones, pavyzdžiui, Rakonių pagr. mokykloje 11 mokytojų moko 25 mokinius. Tokios valstybinės mokyklos, iš tikrųjų, yra asmeninės. Fantastika. Taigi, pasitelkus tuos pjūvius gali viską matyti, tačiau Lietuvoje tikrai turime daug iškilių mokyklų. Tik įėjus pro duris matosi, kad mokykla yra klestinti. M. Biržiškos gimnazija, Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija, Šiaulių Juliaus Janonio yra nuostabios mokyklos. Kitos mokyklos turi rasti, kuo jos yra išskirtinės“

G. Serafinas pasakojo, kad dėl to buvo pristatytas ir patyčių išplitimo reitingas. Labiausiai išsiskyrė mažos mokyklos, kadangi akivaizdu, jog jose lengviau suvaldyti patyčias. Taip pat buvo pristatytas ir gero klimato mokyklos.

„Todėl renkantis mokyklą labai svarbu susirinkti kuo daugiau informacijos apie ją – akademiniai pasiekimai, klimatas, patyčios“, – sakė jis.

Jis taip pat pabrėžė, kad mokyklos autsaiderės kasmet išlieka tokios pačios.

Gimnazijų vertinimas

Vertindamas gimnazijas žurnalas mokinius atsirenkančias mokyklas atskyrė nuo mokyklų, kurios priima mokytis visus mokinius.

Teisę atsirinkti mokinius pagal akademinius rodiklius šiuo metu turi 12 šalies gimnazijų, neįskaitant specializuotų mokyklų, pavyzdžiui, menų.

Šiemet geriausios mokinius atsirenkančios mokyklos yra šios:

  1. Vilniaus licėjus (pernai buvo 1-as),
  2. KTU gimnazija (pernai buvo 2-a),
  3. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija (pernai buvo 4-a).

Pasak reitingo sudarytojų, Vilniaus M. Biržiškos gimnazijos pakilimas kol kas yra aukščiausia užimta vieta ir pastaraisiais metais ši gimnazija nuolat kilo. Taip pat teigiama, kad jeigu šios mokyklos būtų lyginamos su visomis mokyklomis, taip pat ir neatrankinėmis, šis trejetukas išsaugotų tas pačias pozicijas. Vertintojų teigimu, kitos atrankinės gimnazijos nebūtinai lenkia mokyklas, kurios moko visus mokinius.

Vis dėlto didžiausią krytį tarp atrankinių mokyklų patyrė Vilniaus Jėzuitų gimnazija. Ji smuktelėjo į iki šiol žemiausią – 5-ą vietą.

Geriausios mokyklos, nedarančios mokinių atrankų:

Iš viso buvo vertintos 356 gimnazijos, kurios nedaro mokinių atrankų.

  1. Klaipėdos licėjus (pernai buvo 1-as),
  2. Vilniaus „Saulės“ privati gimnazija (pernai buvo 18),
  3. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija (pernai buvo 4-a),
  4. Šiaulių J. Janonio gimnazija (pernai buvo 5-oje vietoje),
  5. Kauno „Saulės“ gimnazija (pernai buvo 2-oje vietoje),
  6. Vilniaus Š. Aleichemo gimnazija (pernai buvo 27-oje vietoje),
  7. Vilniaus „Gabijos“ gimnazija (pernai buvo 3-oje vietoje),
  8. Šiuolaikinės mokyklos centras (Vilnius) (pernai buvo 34-oje vietoje),
  9. Vilniaus S. Daukanto gimnazija (pernai buvo 6-oje vietoje),
  10. Alytaus A. Ramanausko – Vanago gimnazija (pernai buvo 48-oje vietoje)


Gimnazijos, kaip ir kasmet, buvo sureitinguotos įvertinus visų 2019 m. laidos abiturientų, baigusių konkrečią gimnaziją kiekvieno valstybinio brandos egzamino, tai yra: lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos, anglų kalbos, informacinių technologijų, fizikos, chemijos, biologijos, geografijos balų vidurkius.

Aukščiausią įvertį už konkretų egzaminą turinti gimnazija gavo aukščiausią balą, tai yra 8 taškus. Žemiausią įvertį turinti mokykla gavo 0 taškų.

Taip pat remiantis Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, buvo vertinama, kiek dvyliktokų konkretų brandos egzaminą išlaikė vienu šimtuku (1 taškas), kiek dviem – (2 taškai), trimis – (3 taškai), keturiais – (keturi taškai) ir kiek penkiais šimtukais – (5 taškai). Tos gimnazijos, kurių 2019 m. laidos abiturientai negavo nė vieno šimtuko, buvo įvertintos 0 taškų.

Remiantis Lietuvos aukštųjų mokyklų bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, buvo vertinama, kiek kiekvienos gimnazijos absolventų įstojo į Lietuvos aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas studijų vietas (8 taškų svoris).

Taip pat, remiantis gimnazijų pateikta informacija, buvo atsižvelgta ir kiek mokinių išvyko studijuoti į užsienio universitetus. Mokykla, kurios didžiausia dalis 2019 m. laidos abiturientų išvyko studijuoti į užsienio šalių universitetus gavo 3 taškus.

Be to, 2 taškų svoriu buvo įvertintas ir mokinių nubyrėjimas: kiek visų 2017 m. į gimnazijos III (11 kl.) klasę priimtų gimnazistų ją baigė 2019 m. Kai kuriose gimnazijose per paskutinius dvejus metus matomas akivaizdus mokinių nubyrėjimas.

Pirmą kartą greta gimnazijos vietos reitinge – ir finansinis rodiklis

Reitingo sudarytojai taip pat pabrėžė, kad pirmąkart greta gimnazijos vietos reitinge pateikiamas ir finansinis rodiklis: kiek skiriama lėšų vieno mokinio išlaikymui kiekvienoje konkrečioje mokykloje. Tuo pačiu paminėjo, kad šio kriterijaus nevertino ir vieno mokinio ugdymo kainą pateikė tik „Reitingų“ skaitytojų dėmesiui, idant mokinių tėvai patys įsitikintų, ar mokyklai sunkiai sekasi išmokyti mokinius akademinių dalykų bei užtikrinti gerą mikroklimatą dėl to, kad yra prastai finansuojamos, ar dėl kitų priežasčių.

Žurnalas „Reitingai“ priminė, kad mokyklos gausiausiai yra finansuojamos iš valstybės biudžeto, o antrasis mokyklų finansavimo šaltinis yra vadinamosios lėšos aplinkai. Jas mokykloms skiria savivaldybės. Tiesa, privačios mokyklos, išskyrus katalikiškas mokyklas, vadinamųjų „aplinkos lėšų“ negauna. Bet privačios mokyklos yra dar finansuojamos pačių mokinių tėvų. Mokymasis privačioje mokykloje kainuoja nuo 5 iki daugiau nei 1500 eurų per mėnesį. Tėvų įmokėtos už vaikų mokslą lėšos lentelėje neatsispindi.

Autoriai pastebėjo paradoksą, kad mokyklose, kurios finansuojamos iš tiesų dosniai, mokinių pasiekimai būna iš tiesų žemi, o kurios finansiškai yra skriaudžiamos, mokiniams dažnai suteikia išties didelę pridėtinę vertę. Jie pateikė pavyzdį, kad Vilniaus rajono Valčiūnų gimnazijoje bendros išlaidos vienam mokiniui siekia net 4546 eurus per metus, bet ji jau septynerius metus sukiojasi reitingo apačioje (šiemet 342 vieta), o Vilniaus Gabijos gimnazijoje išlaidos vienam mokiniui per metus siekia tik 1632 eurus, tačiau ji niekada nėra iškritusi iš pirmojo geriausių gimnazijų penkioliktuko.

Taigi, vertintojų nuomone, iš tikrųjų finansavimas nebūtinai turi įtakos mokinių pasiekimams, Lietuvoje dažnai viskas būna netgi atvirkščiai.

Be to, žurnalas „Reitingai“ pateikė Lietuvos gimnazijų asociacijos tarybos atliktą tyrimą, kuris parodė, kad reitingus analizuojančios ir tikslus pakilti iš autsaiderių išsikeliančios mokyklos nuosekliai kyla tiek pagal akademinius rezultatus, tiek gerėja jų mokinių savijauta. Ir, pasak jų, tai nėra susiję vien su finansavimu.

Vienas šios Asociacijos tarybos narių, Tauragės Žalgirių gimnazijos direktorius Jonas Jatautas kartu su kolegomis sudarė gimnazijų, kurias kasmet baigia ne mažiau nei 20 mokinių ir kurios nuo 2014 m. nuosekliai kyla žurnalo „Reitingai“ sudaromuose reitinguose, sąrašą. Ir, teigia vertintojai, pasirodo, kad tai ne jokios elitinės didmiesčių mokyklos.

Tai rajonų ir mažų miestelių mokyklos: Kaišiadorių rajono Rumšiškių Antano Baranausko gimnazija, Naujosios Akmenės Ramučių gimnazija, Širvintų Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnazija, Raseinių rajono Ariogalos gimnazija, Tauragės Žalgirių gimnazija, Molėtų gimnazija, Kauno rajono Raudondvario gimnazija, Lazdijų rajono Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazija, Panevėžio rajono Velžio gimnazija, Visagino „Atgimimo“ gimnazija, Klaipėdos „Žemynos“ gimnazija ir kt.

„Anksčiau iš daugelio jų vaikai bėgdavo į aplinkinių miestų mokyklas, nūdien situacija atvirkštinė“, - teigiama pranešime spaudai.

Pradinių mokyklų ir progimnazijų vertinimas

Žurnalas „Reitingai“ šeštą kartą pristato ir absoliučios daugumos šalies mokyklų, dalyvavusių nacionaliniame moksleivių pasiekimų patikrinime (anksčiau vadintame standartizuotais testais) vertinimą. Be to, kartu pateikiamas ir mokinių nubyrėjimo rodiklis, tai yra, kiek moksleivių buvo priimta į pirmą klasę ir, kiek jų baigė ketvirtą klasę arba kiek buvo priimta į penktą klasę ir kiek baigė aštuntą klasę.

Pagal ketvirtokų pasiekimus pirmauja:

  1. Šiaurės licėjus
  2. Kauno Tirkiliškių mokykla - darželis
  3. Panevėžio A. Lipniūno progimnazija


O pagal šeštokų pasiekimus pirmas trejetukas išsidėstė taip:

  1. KTU Vaižganto progimnazija
  2. Klaipėdos „Universa Via“ tarptautinė m-kla
  3. Kauno Šv. Kazimiero progimnazija


Šie testai, pasak autorių, rodo pradinių mokyklų ir progimnazijų indėlį į vaikų akademinę sėkmę, o nubyrėjimas – vaikų savijautą ir mokyklos (klasės) klimatą.

Pagrindinių mokyklų vertinimas

Ketvirtą kartą pristatomas ir pagrindinių mokyklų vertinimas, kuris atliktas, remiantis dešimtokų laikomais pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatais.

Iš viso Lietuvoje yra 250 pagrindinių mokyklų, tiesa, autoriai pažymi, kad jų dydis yra skirtingas. Taigi, vertindami pagrindines mokyklas jas skirstė pagal mokinių skaičių.

Stipriausia pagrindinė mokykla kategorijoje nuo 1 iki 9 (dešimtokų) yra Akmenės raj. Kruopių pagrindinė m-kla.

Stipriausia pagrindinė mokykla, kurioje mokosi iki 20-ies dešimtokų yra Anykščių raj. Kavarsko pagrindinė m-kla.

Stipriausia pagrindinė mokykla, kurioje mokosi daugiau nei 21 dešimtokas yra Plungės “Ryto” pagrindinė mokykla.

O tarp pagrindinių tautinių mažumų mokyklų stipriausia yra Vilniaus raj. Kyviškių pagrindinė mokykla.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(52 žmonės įvertino)
3.0962

Top naujienos

Pateikė orų prognozę vasarai: nebuvo tikros žiemos – kitokia bus ir vasara (45)

Nors sinoptikai ir meteorologai pateikti kelių mėnesių į priekį orų prognozes vengia, tačiau...

Ši naujovė ateina net į mažiausius Lietuvos kaimus: tik retas susimąsto, kad investuotų tūkstančių gali nelikti per akimirką (24)

Keliaujant po Lietuvą akį patraukia ant namų stogų vis augantis saulės elektrinių kiekis....

Viskas, ką būtina žinoti apie erkes: norint išvengti ligų, svarbiausia vadovautis pagrindine taisykle (50)

„Atšilo oras ir jos pabudo. Kai kas sako, kad šiemet jos taip ir negulė miegoti. Medžioja mus,...

Nausėdos prognozė gana tiksli: kitoje pusėje laimėtojų kol kas nematyti (410)

Prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę užsiminė, kad jei iki pat Seimo rinkimų neįvyks...

Ekonomistai dėstantys Harvarde: šį kartą viskas tikrai kitaip (11)

Kai Carmen Reinhart ir Kennethas Rogoffas 2009 m. pabaigoje publikavo savo sunkiasvorę finansinių...

Pateiktos rekomendacijos, kaip dirbti nuo birželio 1–osios turės paslaugų tiekėjai ir prekybos vietos (25)

Nuo birželio 1 dienos paslaugų teikėjai, prekybą viešose prekybos vietose vykdantys bei...

Mitai, kuriais vis dar tikima apie persileidimą: kiek nėštumų baigiasi per pirmus du mėnesius? (2)

Persileidimas – skaudus, bet, deja, dažnas įvykis. Apie 20 proc. nėštumų baigiasi persileidimu....

Lietuvos policija renka paramą žuvusio pareigūno šeimai (345)

Lietuvos policija oficialioje feisbuko paskyroje paskelbė, kad renkama parama tragiškai žuvusio...

Viena šalis COVID-19 jau įveikė be karantino ir masinio testavimo? (187)

Japonijoje nepaprastoji padėtis atšaukta, naujų koronaviruso atvejų skaičiui sumažėjus kone...

|Maža didelių žinių kaina