aA
Mažėjantis gimstamumas nerodo sušlubavusios moralės ir pasikeitusių vertybių, tvirtina lyčių lygybės ekspertė Margarita Jankauskaitė. Tai – greičiau reakcija į pokyčius ekonominėje ir kitose srityse. Kita vertus, leidžiant likti su vaikučiu namuose iki jam sukaks 2 metai mamos ne tik iškrenta iš darbo rinkos, bet ir gilėja stereotipas, kad atžalų priežiūra – išskirtinai moterų pareiga. Jas M. Jankauskaitė vadina lakmuso popierėliu – jei visuomenėje diskriminuojamos moterys, toks pats likimas laukia ir kitų atskirties grupių: neįgaliųjų, senukų, homoseksualų ir pan., kuriems priskiriamos moteriškos savybės, dažnai vertinamos prasčiau.
Margarita Jankauskaitė
© A.Didžgalvio nuotr.

Tokiomis įžvalgomis Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė dalijosi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute Studentų mokslinės draugijos surengtoje diskusijoje „Moteriškių bėdos“ ar visuomenės gerovės klausimai?“

„Moteris yra lakmuso popierėlis visuomenėje, – tvirtino M. Jankauskaitė. – Ten, kur matome nepakankamą dėmesį lyčių lygybės politikai, galima preziumuoti, kad bus diskriminuojamos ir kitos atskirties grupės. Žmonės, diskriminuojami dėl kitų pagrindų – negalios, amžiaus, lytinės orientacijos yra feminizuojami. Moterims priskiriamos savybės prilipdomos ir kitoms atskirties grupėms.

Iš kur gimsta nepakantumas gėjams? Jie atrodo nepakankamai vyriški. Senukai tampa lyg netikrais vyrais, nes nebeturi sveikatos, fizinės jėgos, jiems reikalinga globa. Bet kuo blogos savybės, priskiriamos moterims? Jomis pasižymintys vyrai pasidaro tartum su minuso ženklu. O jei tos savybės yra neigiamos, kodėl mergaitės auginamos taip, kad įgytų tuos bruožus?“

Lyčių lygybės politikos prioritetai – siekti vienodos lyčių ekonominės nepriklausomybės ir galimybės derinti darbą, asmeninį bei šeimos gyvenimą, skatinti vienodą lyčių dalyvavimą priimant sprendimus, kovoti su smurtu ir prekyba žmonėmis, griauti stereotipus.

Anot M. Jankauskaitės, tai yra lyg vieno didelio pyrago gabalai: „Negalime turėti iliuzijų, kad išskirsime vieną sritį, padirbėsime, susitvarkysime ir eisime toliau. Negalime tikėtis pažangos ekonominėje sferoje, jei nesikeičia santykiai privačioje sferoje.“

„Lyčių lygybės Lietuvoje nėra. Kelerių pastarųjų metų tendencijos rodo, kad judama priešinga kryptimi. Visais klausimais – tolerancijos, įvairovės, žmogaus teisių. Jei tik nustojame čia dirbti, procesas automatiškai pradeda vykti atbuline eiga“, – apibendrino ji.

Darbo rinka nepalanki gimdyti vaikus?

Ekspertės teigimu, nepakanka sutuoktiniams vienodai dalyvauti apmokamo darbo rinkoje – yra daug pareigų (gaminti maistą, tvarkyti namus), už kurias niekas nemoka. Jei kažkuriai visuomenės daliai šių rūpesčių tenka daugiau, tenka aukoti poilsiui, pomėgiams, profesiniam tobulėjimui skirtą laiką. Lietuvoje dirba gana daug moterų, bet jei šeimoje nėra lygybės, negalima tikėtis, kad tėtis ir mama dirbs vienodai.

Tai yra viena iš atlyginimų žirklių priežasčių. Vaiko priežiūros atostogų paprastai eina mama, taigi ji turi daryti pertrauką karjeroje, taip sumenksta galimybės varžytis dėl didesnio atlyginimo.

Feodalinėje visuomenėje kuo daugiau gimdavo vaikų, tuo daugiau rasdavosi darbo jėgos – šešerių metų pyplys jau galėdavo ganyti žąsis. Dabar kiekvienas vaikas reiškia papildomas išlaidas ir bent laikiną iškritimą iš darbo rinkos. „Liberalizmo sąlygomis 16, 26, kartais – net 36 metų žmonėmis dar rūpintis – kaip sako rusai, 30-летний и все еще ребенок на груди (30-metis ir vis dar kūdikis prie krūtinės)“, – juokėsi M. Jankauskaitė.

Vaikų ar išlaikytinių neturintys darbuotojai pasižymi dar vienu privalumu – jie lengviau prisiderina prie darbo rinkos, mat gali laisviau judėti, keisti miestą ar net šalį. Žmonių socialinė elgsena esą atspindi ekonominius pokyčius. Vakarų Europa staigų gimstamumo mažėjimą jau išgyveno praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje.

„Pas mus aiškina – kažkas su morale įvyko, žmonės negalvoja apie pareigą tėvynei, tik kaip trobą pasistatyti. Moralė gali sušlubuoti dviem-trims, o kai matome, kad visa visuomenė staiga keičiasi, turime kelti klausimą – kodėl? Sovietų Sąjungoje visi buvo moralūs, kad gimdė po 2,3 vaiko, o dabar taip nusivažiavo, kad nebeišspaudžia net po 1,5“, – ironizavo pranešėja.

Siekti, kad kuo daugiau moterų dalyvautų darbo rinkoje, Lietuvoje nėra sunku, mat nuo sovietmečio likęs stiprios, dirbančios moters įvaizdis: „Iškart po Nepriklausomybės sakėme: mes pavargome, norime gyventi kaip vakarietės, būti namuose ir kūrenti židinį. Bet po 4-5 metų pamatėme, kad tai yra beviltiška strategija. Vyras pinigus uždirbo, bet nusipirkęs naują mašiną pradėjo galvoti, gal ir kitą kilnojamą ar nekilnojamą turtą keisti... Padaugėjo skrytybų, todėl moterys vėl grįžo į darbo rinką.“

„Investuojame į išsilavinimą, o paskui daktarės verda košę“

Lietuvoje dirba bemaž du trečdaliai moterų, Skandinavijoje – per 70 proc., o Maltoje – vos 30 proc. Integruojant moteris į darbo rinką mažinama jų skurdo rizika, surenkama daugiau mokesčių. Mūsų šalyje moterys uždirba maždaug penktadaliu mažiau už vyrus, jos dažniau dirba paslaugų sektoriuje, kur atlyginimai ir taip mažiausi. Jei kuri nors ekonomikos sfera pavirsta „moteriška“, krenta jos prestižas ir mažėja atlyginimų vidurkis, taigi atotrūkis tarp vyrų ir moterų uždarbio dar padidėja.

Beje, Lietuvoje yra vienas didžiausių skirtumų tarp atlyginimų, kuriuos gauna vadovai ir žemiausios grandies darbuotojai – tai galioja bet kuriai sričiai. Esą net privačiame sektoriuje, kur galima derėtis, moterys sutinka su mažesniu atlyginimu, nes lygina jį su kitų moterų, o ne visų darbuotojų algomis.

„Moterys yra labiau išsilavinusios. Jei jų neintegruojame, švaistome žmogiškuosius išteklius. Investuojame į išsilavinimą, o paskui su daktaro laipsniu verda košę ir plauna langus“, – kalbėjo M. Jankauskaitė.

Europos Sąjungos (ES) tikslas – 30 proc. moterų smulkiajame ir vidutiniame versle. Lietuva „apšoko visus“ – moterys sudaro 40 proc. smulkiųjų verslininkų. Pasak ekspertės, toks geras rezultatas pasiektas, kadangi bet kuri daržovių ar vaisių pardavėja gauna patentą ir pavirsta verslininke. Tuo metu didžiajame versle moterų yra vos 8-11 proc.

M. Jankauskaitė įžvelgė dar vieną nelygybę – moterys į pensiją išeina 2,5 metų anksčiau už vyrus, bet „turi įžūlumo gyventi 12,5 metų ilgiau“, todėl esą gauna mažesnę pensiją, be to, paprastai senatvę leidžia vienos, taigi dukart dažniau rizikuoja patirti skurdą.

Pasak jos, siekiant užtikrinti vienodas abiejų lyčių galimybes galima įteisinti lankstesnį darbo grafiką, nebūtinai verčiant kiekvieną dirbti nuo 8 val. iki 17 val., reikėtų plėsti vaikų ar neįgaliųjų priežiūros paslaugas. Ši sritis – savotiška vilkduobė, mat jos reguliavimas paliktas pačioms ES narėms. Lietuvoje mamos gali likti namuose su mažyliu ir gauti išmoką iki jam sukaks dveji.

Toks ilgas laikas esą padeda įtvirtinti nuomonę, kad mažylio priežiūra – išskirtinai moterų pareiga. Vyrai, kurie nori tai daryti, iki šiol diskriminuojami. Ekspertė sakė, esą vienas vyras, panoręs išeiti mažylio priežiūros atostogų, iš vadovo išgirdo pasiūlymą apsispręsti, kas svarbiau – vaikas ar darbas. Moterims to į akis esą nesako, nors grįžusios jos dažnai neberanda savo darbo vietos.

„Teisė į vaiko priežiūros atostogas yra ir pareiga. Lietuvoje sąlygomis vyrai turi tik teisę, taigi gali ja naudotis arba ne, o moterys privalo. Jei mama būna su vaiku dvejus metus, paslaugų mažyliams iki dvejų metų kaip ir nereikia“, – sakė M. Jankauskaitė.

Stereotipai kuria dailios, bet neprotingos undinėlės įvaizdį

Kalbant apie sveikatos apsaugą darbe, minimos sritys, kuriose dominuoja vyrai, pavyzdžiui, gamybą. Anksčiau žmonės tiesiog fiziškai „susidėvėdavo“ ir nebegalėdavo atlikti darbo. Dabar gamyboje dirba palyginti nedaug žmonių, o pagrindinę žalą sveikatai kelia stresas. Jį dažniau patiria moterys, dirbančios paslaugų sferoje, tiesiogiai su klientais: „Kai tik pilnatis, pavasaris ar ruduo, jie kaip zombiai ateina. Jei tauta nelaiminga ir nepatenkinta, neprisikasa iki viršūnių, o kabinasi iš karto į atlapus.“

Moterys sunkiai skinasi kelią ir į politką. Lietuvoje vis dar nepopuliari kvotų sistema, pagal kurią partijų kandidatų sąrašuose vienos lyties atstovų negalėtų būtų daugiau nei, pavyzdžiui, 30 ar 40 proc. Oponentai aiškina, kad dėl to nukentės darbo kokybė, bet, kaip pažymėjo M. Jankauskaitė, kvotos reiškia ne tai, kad imami bet kurie žmonės, o tai, kad turint du vienodos kvalifikacijos kandidatus, stengiamasi į sąrašą įtraukti ne dominuojančios lyties atstovus.

Norvegijoje buvo priimtas įstatymas, kad kompanijos, norinčios būti kotiruojamos biržoje, vadovybėje privalo turėti bent 40 proc. moterų. Valstybė sudarė galimybes moterims įgyti reikiamos kompentencijos ir per metus šis reikalavimas tapo realybe. „Mums neįdomu, ar šios įmonės bankrutuos. Kompanijos, kurių vadovai buvo vieni vyrai, nuo bankrotų nebuvo apsaugotos“, – paaiškino viena norvegė.

Netolygi visuomenės reprezentacija politikoje esą rodo demokratijos stoką. Anot M. Jankauskaitės, homogeniškai grupei – panašaus amžiaus ir tos pačios lyties žmonėms iš artimų socialinių grupių sprendimus priimti lengviau, bet tokie sprendimai atspindi jų interesus. Kai sprendžia heterogeniška grupė, tenka ieškoti kompromiso ir greičiausiai nė vienos grupės interesai nebus patenkinti 100 proc., užtat bus patenkinta bent dalis kiekvienos grupės interesų.

Kovos su lyčių smurtu srityje ekspertė mato „liūdną vaizdą“ – Lietuva esanti bene vienintelė ES šalis, kur smurtas prieš moteris tiriamas privataus kaltinimo tvarka. Kitaip tariant, jei moteris neparašo pareiškimo policijai ar jį atsiima, smurtautojas lieka nenubaustas.

M. Jankauskaitė kritikavo ir eskaluojamus stereotipus: „Kuriamas įvaidis tikrai neformuoja požiūrio į moterį, kaip savarankišką žmogų. Tai yra undinėlė ilgomis kojomis ir graži, bet be balso, „Olialia“ mergaitė su silikonais ir ribotomis galimybėmis verbalizuoti, bet plačiomis galimybėmis panaudoti kūną. Tiesa, pirmaisiais Nepriklausomybės metais „Olialia“ mergaičių buvo daugiau, dabar daugėja alternatyvaus jaunimo.“

DELFI.lt
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Judėjimas, kuris išgąsdino ir Jungtines Tautas, ir „Facebook“: it vėžys plinta Lietuvoje, gali paveikti kiekvieną (361)

„Kontražvalgybos pokštai šioje grupėje nepralįs: apie mikročipų pasakas skiepuose šioje...

Sukrečiantis pasakojimas iš vienos skurdžiausių pasaulio vietų: apsilankę „kino teatre“ užsikrečia ŽIV (97)

Kaip žmonės gyvena didžiausiame Afrikos lūšnyne? Kokiais originaliais būdais jie užsidirba...

Po „Swedbank“ skandalo – žinutė klientams Lietuvoje: reputacijai tai atsilieps skaudžiai (329)

Trijose Baltijos valstybėse veikiantis Švedijos bankas „Swedbank“ galėjo būti įtrauktas...

Restorano atidaryme – į vaikystę grįžę Karolina Meschino su Remiu bei kiti žinomi veidai (99)

Trečiadienio vakarą įvyko oficialus restorano „Kiškio kopūstai“ atidarymas. Pasak naujosios...

Būsto rinkoje auga spaudimas kainoms: pasiūla dar niekada nebuvo tokia didelė (96)

2018 metais nekilnojamojo turto rinka ( NT ) Lietuvoje trečius metus iš eilės buvo savo aktyvumo...

Darbą banke iškeitė į prekystalį turguje: į vatą nevynioju ir klientų neapgaudinėju (14)

Kaunietė Irena Fiodorova didžiąją gyvenimo dalį praleido besidarbuodama banke, tačiau jau...

Vyrui atsivėrė akys, kai žmona pasiūlė išbandyti seksą trise (20)

Dar beskaitant straipsnį „Žmona palūžusi: vyro priklausomybė nuo pornografijos išskyrė...

Depresija, nemiga ar sąnarių skausmas gali sufleruoti netikėtas problemas (19)

„Jeigu jūsų žarnynas sutrinka dėl streso, į mitybą turite įtraukti violetinių ir tamsiai...