aA
Moteris reklamoje, spaudos nuotraukose, grožio konkursuose dažnai virsta gundymui skirtu masalu, kuriuo leidžiama gėrėtis vyrams. Gyva būtybė nužmoginama ir paverčiama preke, kurią galima turėti, demonstruoti, panaudoti, o kai nebetenka vertės – išmesti. Natūralus erotiškumas virsta „kasdiene pornografija“, dvasingumas, Vakaruose siejamas su vyru, priešpastatomas nuodėmingam moteriškam kūnui. Taip Žmogaus teisių stebėjimo instituto seminare apie daugialypę diskriminaciją teigė Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė.
Margarita Jankauskaitė
© DELFI (E.Digrytės nuotr.)

Savo mintis ji pagrindė ne vieno produkto reklama, kur moterys ir vyrai įspraudžiami į stereotipinę lyčių hierarchiją. Toks griežtas visuomenės padalijimas nesąs moderniųjų laikų produktas – jau Renesanso menininkai atsidūrė stebėtojų, o moterys – žiūrėjimo objektų pozicijose. Į tam tikrus gardus žmones sudėlioja net lietuvių kalba, būrį, kuriame daugumą sudaro vyrai, leidžianti vadinti „jais", o būrio, kuriame daugumą sudaro moterys, neleidžianti vadinti „jomis".

Lyčių lygybė – kalbos klaida?

Anot M. Jankauskaitės, lietuvių kalba yra vyriška. Pavyzdžiui, jei auditorijoje sėdi bent vienas vyras, nepriimtina kreiptis „brangios viešnios", net jei moterų yra absoliuti dauguma. Įvardijant profesijas, paprastai skamba vyriška daiktavardžio forma (išskyrus tokias pareigas, kaip sekretorė ir pan.). Subjektą pažymintys daiktavardžiai taip pat yra vyriškos giminės: žmogus, asmuo, individas. Lietuviškų pavardžių struktūra tokia, kad „moterys yra subordinuotos vyrui".

„Normalu sakyti: žmonės, sergantys prostatos vėžiu, turi kartą per pusmetį pasitikrinti sveikatą. O „žmonėms, kurie žindo kūdikį, reikia suteikti sąlygas tai daryti"? Kai kalbi apie moterims svarbius dalykus, jas tartum apriboji, jų interesai yra specifiški, tuo metu vyrų interesai yra bendražmogiški", - aiškino pranešėja.

Toks „lingvistinis seksizmas", jos žodžiais, tarsi įdėtas į mūsų kalbos struktūrą. „Mes gimstame į kultūrą – dėl kalbos ne tik suprantame vieni kitus, bet ir suvokiame pasaulį, tam tikras normas. Gimę mokomės kalbos, ji daro įtaką mūsų mąstymui. Ilgainiui vartodami tokią kalbą stereotipus produkuojame. Tokios taisyklės – jei nori išvengti stereotipų, turi sąmoningai transformuoti kalbą", - kalbėjo M. Jankauskaitė ir pateikė pavyzdį: centro leidinių redaktorės jau priprato greta žodžio „žmogus" matyti parašytą „ji", nors formaliai žiūrint toks derinys atitinka tik norimą pasakyti mintį, bet ne kalbos normas.

Komentuodama apibendrintus gyvūnų pavadinimus, kurių didelė dalis yra moteriškos giminės (lapė, pelėda, gyvatė, žirafa, katė), pranešėja spėjo, kad feminizuotos formos atsirado vertinant savybes: tam tikroje kultūroje galėjo būti įsivaizduojama, kad moterys yra gudrios manipuliatorės, todėl joms buvo priskirtos lapės savybės, o ši gavo „moterišką" pavadinimą, tuo metu vilkas turi vyriškų savybių.

Moters vaizdavimą vadina kasdiene pornografija

M. Jankauskaitės teigimu, vizualinė kalba asimetriška yra maždaug nuo XV a. Renesanso laikais atsirado menininko, kaip individualybės, samprata, tapo svarbu, kodėl jis pasirenka vieną ar kitą siužetą ir kaip tai interpretuoja. Menininkais buvo laikomi tie, kurie baigė specialius mokslus. Moterims dažniausiai tokie mokslai buvo neprieinami, todėl jos tapo stebimais meno objektais, įkvėpėjomis, o vyrai – kuriančiais subjektais. To laikotarpio paveiksluose galima matyti daugybę moteriškų vaizdinių: deives, mūzas ir pan. Tiesa, moteris nebuvo savaime įdomi – ji turėjo reprezentuoti vyro statusą.

XIX a. kilęs kapitalizmas šią priešpriešą papildė klasiniais aspektais – Vakarų Europoje vyro buržua kūrybinis genijus buvo priešpastatytas jusliam moters-darbininkės kūnui, kurį galima įsigyti ir ekonomine, ir seksualine prasme. Tuomet atsirado posakis, kad „nėra moters, kurios negalima nupirkti". Aukštesniuose sluoksniuose moterys esą net padėdavo savo sutuoktiniams kilti karjeros laiptais, atsiduodamos aukštesnio rango vyrams.

Anglų gamtininkas Charlesas Darwinas, sukūręs evoliucijos teoriją, rado mokslinį menkesnio moterų statuso paaiškinimą: joms senovėje teko sėdėti urvuose su vaikais ir tik laukti, kol vyrai nudobs bizoną, o šie, nevarginami nėštumo ir kūdikių maitinimo, buvo mobilesni, kūrė medžioklės strategijas, taip vystydami kalbos padargus. Tačiau pranešėja priminė, kad stambieji gyvūnai sudarė tik mažąją dalį raciono, o žmonės dažniau maitinosi smulkiųjų gyvūnų mėsa, uogomis ir pan., kuriuos parnešdavo būtent moterys bei vaikai.

Prieš keletą metų paskelbtame straipsnyje „Moterų (ne)reprezentacija masinės kultūros vaizdiniuose" M. Jankauskaitė pažymėjo, jog lyčių sistema visus asmenis paverčia vyrais ir moterimis, nulemdama tam tikras socialines, politines ir kitas pasekmes, socialinį reprezentavimą ir galios santykius.

Šiame straipsnyje cituoto amerikiečių komunikacijos profesoriaus Suto Jhally‘io teigimu, moters ir vyro vaizdiniai dažnai naudojami kaip pagrindiniai reklamos strategijos komponentai. Mat pasitelkdama lengvai atpažįstamus vizualinius kodus, reklama gali lengvai pasiekti pačią asmens tapatybės šerdį, greičiau atkreipdama vartotojų dėmesį ir įtikindama juos. Tačiau reklama remiasi ne tiek realia moterų/vyrų elgsena, kiek visuomenei būdingais stereotipais. Tai ypač pasakytina apie moteris, kurių lytiškumas reklamose prikišamai tapatinamas su vyriškų fantazijų inspiruotu seksualumu.

Teoretikai atkreipia dėmesį, kad „erotiškumas“ yra laisvės, ekstazės, energijos ir kūrybingumo jėga, o vaizdinę erdvę užtvindę moters įvaizdžiai esą formuoja veikiau destruktyvų, menkinantį požiūrį. Todėl Jane Caputi siūlo „kasdienės pornografijos“ terminą, pornografiją suvokiant ne tik kaip tiesmuką kūno dalių pateikimą, bet ir kaip vaizdavimo kodus, susietus su išnaudojimo, sudaiktinimo, moters niekinimo, jos kūno baimės ir neapykantos temomis. Dvasingumas, Vakarų filosofijoje susietas su vyro įvaizdžiu, čia priešpastatomas nuodėmingam moteriškam kūnui, todėl vartotojiškas požiūris į kūną nesukelia moralinio konflikto

Matyti pasaulį „leidžiama“ tik vyrams

„Jūsų fotoaparatas mato tą patį, ką ir jūs“, - prieš penkerius metus skelbė vieno fotoaparato reklama, kurią pademonstravo M. Jankauskaitė. Nuotraukoje su objektyvu sutapatinta vyro akis buvo nukreipta į moters atvaizdą.

„Ji – idealus stebimas objektas: jauna – liūdna žinia, bet tai yra būtina sąlyga, kad šioje kultūroje galėtum tikėtis tapti žvilgsnio objektu, pasyvi – kadangi nejuda, ją paprasčiau apžiūrinėti, žvilgsnis kažkur nukreiptas ir nesusitinka su mūsų – tai mums, kaip stebėtojams, leidžia apžiūrinėti tiek, kiek patogu. Gyvename kultūroje spoksoti į žmogų nepatogu. Jei aš matau, o manęs nemato, esu galios pozicijoje. Žinome, ką mato vaikinas, bet nežinome, ką mato mergina. Esame skatinami tapatintis su vyro pozicija. Jis mato pasaulį, o moteris priima situaciją, kad yra žvilgsnio objektas."

Pranešėja juokais pasiūlė vyrams „investuoti į save tiek, kiek mes investuojame ryte – daug pastangų reikėtų, gal net svorio numestų". „Sako, jog vyrai myli akimis, o moterys – ausimis. Suprask, kad visos yra aklos, jokių vizualinių fantazijų neturi, o su amžiumi ausys didėja, kad galėtum vis daugiau makaronų užkabinti", - ironizavo M. Jankauskaitė.

Kito fotoaparato reklamoje vyras fotografuoja moterį. Ji stovi atmetusi vieną koją į priekį, rankomis sukėlusi plaukus ir valiūkiškai žiūrėdama į priekį. Tokia poza mūsų kultūroje perskaitoma kaip seksuali, nors realybėje esą taip niekas vyrų nevilioja.

Fotografuojančių mobiliųjų telefonų reklamoje įamžinti du vaikinai ir mergina. Vaikinai nuotraukoje kažką fotografuoja – kitaip tariant, anot pranešėjos, greičiausiai moka tai daryti, o mergina demonstruoja patį telefoną – „ir jis gražus, ir mergina, taigi neaišku, kas labiau demonstruojama – ar mergina, ar produktas".

Kvepalai tradiciškai reklamuojami per įvaizdį – moters ar vyro. Pastarajam amžius šiuo atveju nėra kliūtis – anot M. Jankauskaitės, „jis kaip konjakas – kuo ilgiau palaikytas, tuo daugiau žvaigždučių atsiranda, o moteris – lyg vynas, kuris virsta actu". Pranešėjos demonstruotose reklamose vyrai susikaupęs, sučiauptomis lūpomis, glotniai sušukuotais plaukais (tai yra tvirtumo, ramumo simbolis), žvilgsnis drąsiai nukreiptas į auditoriją. Moterys kvepalų reklamose yra ne šiaip jaunos – jos infantilizuojamos, šypsosi seksualiai pravertomis lūpomis.

Jie – naujienų vartotojai, jos – gundymui skirtas masalas

Jau prieš keturis dešimtmečius Johnas Bergeris pareiškė, kad vyrai žiūri, o moterys demonstruoja save. Nesvarbu, reklamos ar reprezentacijos tikslu naudojamas moters įvaizdis, jis išsaugo patraukliam ir jausmingam pasigėrėjimo objektui būdingus bruožus. Pravertos lūpos, sunkūs akių vokai, naivus, tačiau viliojantis ar nudelbtas žvilgsnis, kūną eksponuojanti, bet pasyvi laikysena, kuri byloja apie pasiryžimą vykdyti troškimų objekto funkcijas matomos ir vyriškuose žurnaluose, ir kosmetikos bei padangų reklamose.

J. Caputi žodžiais, apie savo, kaip objekto, statusą moterys, sužino ne vien nužiūrinėjamos ar užgauliojamos viešumoje. Prostitucija, mados, grožio konkursai, dailė ir reklamos esą moko, kaip, pasitelkus pornografines sudaiktinimo strategijas, gyvą, juntančią būtybę nužmoginti, sudaiktinti, paversti preke, mainų objektu, kurį galima turėti, demonstruoti, skaudinti, panaudoti ir išmesti, kai nebetenka savo vertės.

Būtent tokiais objektais, pažymėjo M. Jankauskaitė, moterys paverčiamos ir Lietuvos masinę kultūrą formuojančiose vaizdiniuose, pradedant reklamomis, straipsnių iliustracijomis, baigiant Holivudo garsenybių ar vietinio elito pokylių pristatymais. Žiniasklaida „entuziastingai eksploatuoja apsinuoginusių, nuogų ar laikraščiai kiek prisidengusių merginų kūnus, kurie nejučia perša mintį, jog vieninteliai naujienomis besidomintys (ar reklamos išlaidų verti) skaitytojai yra heteroseksualūs vyrai, o moterys tėra gundymui skirtas masalas".

„Moters įvaizdžio suprekinimas yra tapęs mūsų kasdienybe, kurio įgudome nepastebėti arba skubame nuleisti juokais. Tačiau humoristinės nuotaikos nejučia subliūkšta, suvokus, kokie glaudūs yra kasdienės pornografijos ir pornografijos verslo, prostitucijos, prekybos žmonėmis ryšiai. Vizualinę erdvę užtvindę vaizdiniai moteryje mus įpratino matyti „natūralų“ sekso objektą, o vyro asmenyje – teisėtą šios prekės vartotoją", - pabrėžė M. Jankauskaitė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Korupcija įtariamų teisėjų bylose – kyšiai, už kuriuos parduotas teisingumas (493)

Ikiteisminį tyrimą dėl neregėto masto korupcijos teismų sistemoje atliekantys pareigūnai kol kas...

Stadiono statybas pirmiausia pajus gyventojai: kamščiai didės, o apie „Akropolį“ suksime ratus (99)

Vilniaus miesto taryba trečiadienio posėdyje patvirtino daugiafunkcio komplekso Šeškinėje...

Valinskas prabilo apie rinkimų intrigą: nenoriu būti pranašas, bet mes išgirsime labai įdomių dalykų (266)

Kaip Seimo narių skaičiaus mažinimas, padidins jų darbo kokybę ir kodėl konservatoriams...

Iškart po Putino kalbos Rusija pademonstravo naują savo ginklą iš Šoigu – netikėtas pareiškimas (210)

Rusijos kariškiai trečiadienį paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matomas šalies naujosios...

Skirmantas Malinauskas. Kas kitas po teisėjų? (159)

Šiandien Generalinė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba ( STT ) sulaikė 8 teisėjus,...

Korupcijos byloje sulaikytas ir buvęs Kurlianskio advokatas (126)

Tyrime dėl korupcijos teismuose pareigūnai sulaikė penkis teisininkų bendruomenėje žinomus...

DELFI komercijos vadovu tapo Jonas Gilys (9)

Bendrovės DELFI komercijos vadovu tapo Jonas Gilys, iki šiol ėjęs pardavimų vadovo pareigas. Ši...

Erica Jennings ir Jurgis Didžiulis metė iššūkį: nusifilmavo nuogi duše ir kreipėsi į gerbėjus (47)

Artėjant nacionalinės „ Eurovizijos “ finalui jo dalyviai žiūrovų dėmesį bando atkreipti ne...

Prieš Lietuvos rinktinę vėl stosiantis Gentile iškeikė Italijos krepšinį (3)

Alessandro Gentile ateinantį pirmadienį Klaipėdoje ves į kovą Italijos krepšinio rinktinę,...

Lietuvoje gimsta visiškai naujas jūros gėrybių verslas: nutarta auginti tikrą delikatesą (50)

Baltijos jūra daugeliui lietuvių asocijuojasi su vasaros atostogomis lietuviškame paplūdimyje....