Iš Elektrėnų „Ąžuolyno“ progimnazijos į mitingą atvykęs mokytojas teigė, kad prie streiko negalėjo prisijungti visi norintys, nes tiesiog ne visi gali sau leisti negauti kelių savaičių atlyginimo.
„Iš pradžių streikavo daugiau nei pusė mokytojų. Iš 50-ies – 27, – pasakojo pedagogas iš Elektrėnų. – Bet, deja, daugelis grįžo į darbą, nes uždirba ir taip mažai, o jei streikuos dar savaitę, tiesiog nebus, už ką gyventi.“
Jo teigimu, maži atlyginimai kai kuriems nesuteikia teisės streikuoti. „Apgailėtina, bet negali kovoti už geresnį gyvenimą, nes neturi už ką gyventi“, – teigė mokytojas ir pridūrė, kad yra ir tokių mokytojų, kurie dėl mažo atlyginimo atsisako mokytojo profesijos ir išvažiuoja dirbti į užsienį.
Ne visi susirinkusieji – streikuojantys pedagogai. Minioje su plakatais stovėjo ir darželio auklėtojos, ir mokytojų prašymus palaikantys asmenys. Prie Seimo atvykusi septynių anūkų močiutė teigė, kad atėjo palaikyti mokytojus, nes, jos teigimu, anūkų ateitis priklauso ir nuo sąlygų, kuriomis dirba mokytojai.
Iš Seimo langų taip pat nusileido mokytojus palaikantys plakatai.
Iš Kėdainių atvykę mokytojai teigė, kad streikuoja, todėl ugdymo procesas sutrikęs. „Aš linkęs matuoti ne kiekybiniais rodikliais, o kokybe, – į klausimą, ar jį tenkina susirinkusių mokytojų skaičius, teigė pedagogas. – Jei skauda pirštą, jį gydote. Lietuvai šiandien skauda ir nesvarbu, kiek žmonių išreiškia šį skausmą, svarbu, kad išreiškia“, – teigė mokytojas.
Mokytojai reikalauja įdiegti etatinį modelį, kuriame vienam etatui sudaryti būtų ne daugiu kaip 18 kontaktinių valandų. Taip pat – pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc. bei mažinti vaikų skaičių klasėse.
Mokytojai streikuoja jau tris savaites. Pasak streiką organizuojančios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininko Andriaus Navicko, pagrindinė nepasitenkinimo priežastis yra tai, kad mokytojai yra negirdimi.
„Reikalavimai yra įteikti prieš metus, tai yra prieš ankstesnį biudžetą. Aš nežinau kodėl to nenorime girdėti, manau – sąmoningai netgi blokuojama ši žinia. Metus ministerija sabotavo derybas, nesitarė, neieškojo sutarimo dėl naujos sistemos įdiegimo. Tada keista, kad nesutarus su mokytojais, ir įvedus ydingą sistemą, kaip jie dabar pripažįsta, bandoma toliau ją finansuoti, netaisant iš esmės. Tiesiog – gaila mokesčių mokėtojų pinigų“, – prieš pat mitingą DELFI sakė A. Navickas.
Likus valandai iki mitingo, Švietimo ir mokslo ministerija išplatino pranešimą spaudai, kuriame vardijo ketvirtadienį vykusių derybų metu pasiektus rezultatus. „Susitikime, kuriame dalyvavo visos mokytojams atstovaujančios profesinės sąjungos, pasiekti konkretūs susitarimai dėl etatinio ir mokyklų finansavimo tobulinimo. Neprieita prie vieningo sutarimo dėl reikalavimų, susijusių du didžiuliu papildomu finansavimu švietimui, kuris siekia beveik 300 mln. eur per metus.
Tobulinant mokytojų etatinio darbo užmokesčio sistemą rastas sutarimas diferencijuoti mokytojo etato struktūrą pagal dalykus ar ugdymo sritis, nustatant veiklų mokyklos bendruomenei minimumą visiems mokytojams privalomoms funkcijoms vykdyti. Taip pat bus numatyta, kad, jeigu pradinių klasių mokytojas per metus turi bent 700 kontaktinių valandų ar daugiau, būtų formuojamas visas etatas.
Pasiektas sutarimas, kad nekontaktinių valandų funkcijoms, susijusioms su kontaktinėmis valandomis vykdyti, skaičius sudarytų nuo 40 iki 60 proc. kontaktinių valandų skaičiaus, taip pat bus numatyta pagal ugdymo sritis ir (arba) dalykus mažiausia dalis procentais. Dabar pasirengimo pamokoms dalis sudaro 30-50 proc. nuo kontaktinių valandų. Darbo krūvio sandaroje vadovavimas klasei skiriamas įvertinus klasės komplekto dydį, amžiaus tarpsnį bei klasės mikroklimato sudėtingumą, bet ne mažiau kaip 152 valandos per metus, arba 10 proc. viso etato“, – teigiama pranešime spaudai.