„Manau, savivaldybė pasielgė taip, kaip tuo metu jiems atrodė racionaliausia pasielgti. Aš neskaičiau to teismo sprendimo, bet sakyti, kad grėsmės nebuvo, tai šiek tiek teiginys iš kitos planetos“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė V. Mitalas.
Politikas mano, kad grėsmė, kuria susirinkimų laisvės apribojimą argumentavo sostinės valdžia, buvo reali, atsižvelgiant į mėnesiu anksčiau, rugpjūčio 10-ąją, vykusio mitingo prie Seimo paarinius.
„Seimo nariai negalėjo saugiai grįžti pas savo šeimas, išeiti iš pastato, nes buvo grasinama įkaušusios minios. Užverti vartai, užverti išvažiavimai, apjuostas visas pastatas. Po to prasidėjo akmenų ir kitų dalykų kruša, ir buvo nemažai policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų sužeista“, – aiškino Laisvės frakcijos narys.
Seimo pirmininkės pavaduotojo nuomone, Vilniaus miesto savivaldybė po rugpjūtį vykusių riaušių prie Seimo negalėjo būti tikra, kad policija ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai kitame mitinge viešąją tvarką užtikrins daug sklandžiau.
„Vienas dalykas, mūsų policija ar policijos vadovai šioje vietoje nepadarė savo darbo. Tai plika akimi matosi. Bet kas gali garantuoti, ar teismas gali garantuoti, kad jie padarytų savo darbą kitu laiku ir kitoje vietoje. Rugsėjį lyg ir buvo daug atidžiau pasižiūrėta į šiuos klausimus“, – tvirtino jis.
„Manau, kad istorija parodys, kas čia buvo teisus, bet niekaip nesureikšminu šito teismo sprendimo“, – pridūrė V. Mitalas.
ELTA primena, kad rugsėjo 10 d., pasibaigus mitingui Katedros aikštėje, protestuotojai Gedimino prospektu patraukė parlamento link, nors tokiai eisenai leidimas išduotas nebuvo. Lukiškių aikštėje namo neišsiskirsčiusiems mitinguotojams kelią užkirto policijos pareigūnai. Eisenos Seimo link dalyviams užtvėrus važiuojamąją kelio dalį, pareigūnai juos šiek tiek nustūmė.
Nepaisant renginio organizatorių tvirtinimų, kad eitynės nebus organizuojamos ir mitingas prie Seimo nevyks, dalis protestavusių asmenų Katedros aikštėje susirinko prie parlamento. Užtvėrus Gedimino prospektą ties Lukiškių aikšte, dalis protestuotojų Seimo link patraukė kitomis gatvėmis.
Tačiau spalio pabaigoje Vilniaus apygardos administracinis teismas patenkino pareiškėjo Raimondo Grinevičiaus skundą ir panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, kuriuo buvo panaikintas ankstesnis sprendimas dėl rugsėjo 10 d. mitingo prie Seimo suderinimo.
Teismas konstatavo, kad teisė į susirinkimų laisvę yra fundamentali teisė demokratinėje visuomenėje, ji gali būti ribojama, tik kai siekiama užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams arba apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę, kitų asmenų teises ir laisves ir toks ribojimas yra būtinas.
Teismo teigimu, šioms vertybėms galinti kilti grėsmė turi būti reali, paremta motyvuotomis faktinėmis išvadomis, jos egzistavimą ir dydį privalo įrodyti susirinkimo laisvę ribojantis subjektas. Hipotetinė viešosios tvarkos pažeidimo rizika nėra teisėtas pagrindas riboti teisę į susirinkimo laisvę. Šiuo atveju skundžiamas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas buvo grindžiamas ne objektyviais tam tikrais faktais, skaičiavimais, specialistų tyrimais ir panašiomis priemonėmis gautais duomenimis, o iš esmės abstrakčiais argumentais, prielaidomis, samprotavimais, t. y. subjektyvaus pobūdžio vertinimais arba mažareikšmiais galimais įstaigų veiklos sutrikimais.
Teisme Vilniaus miesto savivaldybės administracija neįrodė, kad grėsmė yra tokia didelė, kad būtų neįmanoma užtikrinti visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos, todėl R. Grinevičiaus skundas buvo patenkintas.
