aA
Antradienį audringas Seimo narių diskusijas dėl urėdijų reformos parlamento plenarinių posėdžių balkone stebėjo didelis būrys miškininkų. Jų atstovai rėžė, kad Vyriausybės pozicijai dėl pertvarkų įtakos galėjo turėti įtakingi medienos pramonės atstovai.
Rytinis Seimo posėdis
© DELFI / Domantas Pipas

„Nuo 1993 metų mes, kurie dirbame miškininkais, žinome tuos užsakovus, metai po metų bandančius monopolizuoti prekybą (mediena – DELFI), apriboti konkurenciją ir sudaryti išskirtines sąlygas grupei asmenų prekiauti mediena, sužlugdant smulkias lentpjūves ir priverčiant bankrutuoti smulkiuosius rangovus. Mums tikslai jų aiškūs, bet nesuprantu, kodėl taip elgiasi Seimas, nesiskaitydamas su teise ir žmonėmis“, – vykstant politikų diskusijoms dėl urėdijų reformos, antradienį Seime žurnalistams sakė Kauno miškų urėdas Saulius Lazauskas.

Jis aiškino, kad reforma be darbo paliks miškuose dirbančius žmones. „Apie tai spręs valstybinės įmonės vadovas. Tegu nekalba tas, kas nežino. Mes geriau žinome. Švedijoje, Suomijoje ir Estijoje nėra nė vienos girininkijos. Tūkstančiui hektarų skiriama 0,7 etato. Lietuvoje šiandien yra milijonas hektarų valstybinių miškų ir 4 tūkst. darbuotojų. Tokiu atveju 3 tūkst. bus išmesti į gatvę. Anksčiau ar vėliau – tai tik laiko klausimas. Ir už tai atsakyti turės visi šie Seimo nariai, kurie balsavo“, – piktinosi jis.

Prabilo apie interesus

Pasak S. Lazausko, priimamas Miškų įstatymas yra taikomas tik saujelei pramonininkų, kurie daug metų mina Seimo slenksčius, siekdami gauti išskirtines sąlygas apsirūpinti mediena. „Kitų sąskaita apriboti konkurenciją, sumažinti kainą 20–30 proc. Tokiu atveju kasmet iš valstybės biudžeto šis įstatymas padės į privačių asmenų kišenę perkelti 30–50 mln. eurų“, – tvirtino urėdas.

Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas Rimantas Braziulis įstatymo priėmimo procesą Seime vadino „šlykščiu farsu“. „Šitie žmonės pasirašė sau politinį nuosprendį“, – ateitį už reformą pasisakančiai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai pranašavo jis.

Rimantas Braziulis
Rimantas Braziulis
© DELFI / Tomas Vinickas

R. Braziulis reformą taip pat siejo su didžiaisiais medienos perdirbėjais. „Kai didiesiems medienos perdirbėjams buvo sugriežtintos taisyklės, šie pradėjo šaukti, kad reikia panaikinti urėdijas. Jie siekė perimti medienos prekybą ir ją monopolizuoti. Tuos keliasdešimt milijonų eurų, kuriuos galėtų gauti valstybė, dabar gaus jie“, – kalbėjo Žaliųjų judėjimo atstovas.

Apie tokios situacijos galimybę, kalbėdamas su DELFI apie Seime vykstantį balsavimą dėl urėdijų reformos, antradienį užsiminė ir ekspremjeras Algirdas Butkevičius.

„Aš matau – štai Medienos perdirbimo asociacijos prezidentas, kuris yra plenarinių posėdžių salės balkone (antradienio rytinį posėdį stebėjo medienos pramonės įmonių asociacijos „Lietuvos mediena“ direktorius Raimundas Beinortas – DELFI). Jis mane, kaip premjerą, negaliu pasakyti, kad spaudė, bet per ketverius metus į mano kabinetą su savo komanda buvo atėjęs gal kokius penkis kartus. O urėdai neatėjo – atėjo mokslininkai“, – kalbėjo jis.

Pasak A. Butkevičiaus, šiuo metu Lietuvoje miškų sektoriuje įgyvendinama radikali reforma, bet, ekspremjero manymu, ji daroma be jokio pagrindimo bei teigiamų ir neigiamų pasekmių analizės.

„Visi šiandien supranta: ir politikai, ir urėdai, kad miškų reforma reikalinga, bet reikia suvokti vieną dalyką – pastaruoju metu labai plačiai kalbama apie pajamų nelygybę, socialines problemas, ir jau kai kurios šalys pasakė, kad dėl įmonių centralizavimo kaip tik ir vyksta šitos pasekmės. O premjeras, kaip pasakė ir socialdemokratų pirmininkas G. Paluckas, labai negražiai elgiasi, apkaltindamas kai kuriuos politikus kaip urėdų, medžiotojų partiją“, – pabrėžė socialdemokratas.

Ragino valstybę susitvarkyti

Asociacijos „Lietuvos mediena" prezidentas Gintautas Pangonis anksčiau DELFI patvirtino, kad, asociacijos nuomone, urėdijų reformą reikia įgyvendinti, ir kuo greičiau.

„Koks bus pasirinkimas – vienoks ar kitoks, tai yra valstybės sprendimas, ne mūsų, bet mes norėtume, kad būtų efektyvinama“, – sakė jis.

Gintautas Pangonis
Gintautas Pangonis
© DELFI / Kiril Čachovskij

Pasiteiravus, kodėl didesnis junginys tvarkant miškų sektorių būtų efektyvesnis, G. Pangonis sakė: „Pasižiūrėkime, kaip padaryta aplinkui, ir palyginkime duomenis.“

Atsakydamas į išsakomas prielaidas, esą didieji medienos perdirbėjai suinteresuoti urėdijų skaičiaus sumažinimu, jis tokias galimybes neigė.

Tegu mūsų nekaltina. Neišpirks niekas niekur nei miškų, nei dar ko nors. Mums, kaip medienos perdirbėjams, reikia normalių sąlygų, tokių, kokios yra Latvijoje, Estijoje, kitur aplink mus. Nei Latvijoje, nei Estijoje, nei kitur niekas nei miškų neišpirko, nei dar kažką padarė. Tiesiog norint sukurti darbo vietų mums reikalingas stabilus ir patikimas medienos tiekimas. Ir daugiau nieko nereikia“, – kalbėjo jis.

Paklaustas, ar toks tiekimas užtikrinamas dabar, G. Pangonis sakė: „Kokia dabar situacija, turbūt žinote. Yra 42 urėdijos, joms visoms turi pateikti paraiškas, ir taip toliau. Juk yra daug geresnis variantas. Ir tikrai ne pramonė čia kalta. Valstybė pati turi susitvarkyti, kad efektyviai tvarkytų savo turtą“, – pabrėžė asociacijos prezidentas.

Ministras: pertvarka su mediena nesiejama

Tuo metu antradienio rytą, apsilankęs Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijoje, aplinkos ministras Kęstutis Navickas tvirtino, kad net sujungus visas urėdijas į vieną įmonę miškuose dirbantys žmonės atleidžiami iš darbo nebus, net aukojant ekonominį pertvarkos efektą.

DELFI paklaustas apie galimus stambiųjų medienos perdirbėjų interesus, jis teigė, kad saugikliai nuo įvairaus įsikišimo įstatymuose veikia ir dabar.

„Šita pertvarka nesiejama su prekyba mediena. Prekyba apvaliąja mediena vykdoma per aukcionus, centralizuotai, yra ilgalaikių sutarčių, kuriomis paprastai suinteresuoti didieji perdirbėjai, yra ir trumpalaikių. Mes šiuo etapu neperžiūrime prekybos sistemos. Kas ateityje yra siūloma, tai prekybos apvaliąja mediena taisykles tvirtintų ne aplinkos ministras, bet Vyriausybė. Penkiolikos narių sprendimas vis tiek yra ne vieno žmogaus – tikimės, kad tai prisidės prie skaidrumo“, – kalbėjo K. Navickas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Įvardijo prasčiausias Vilniaus mokyklas: vadovai nesupranta vertinimo ir peikia reitingų sistemą (44)

Nors pirmajame geriausių Lietuvos gimnazijų penketuke – net kelios Vilniaus ugdymo įstaigos,...

JAV netrukus turės nepaskandinamą lėktuvnešį? (162)

Nedidelė maždaug 8,2 kvadratinio kilometro ploto vulkaninės kilmės sala Rytų Kinijos jūros...

Prognozuoja, kokia laukia likusi žiema Lietuvoje: visoje Europoje pastebėjo ryškią anomaliją (48)

Naujausios orų prognozės rodo, kad sezoninė to paties centro prognozavimo sistema rodo, kad visa...

Atidarė Suvalkuose naują prekybos centrą lietuviams: pamiršta tai, kas „svarbiausia“ (234)

Suvalkų miesto šiauriniame pakraštyje, prie išvažiavimo į Lietuvos pusę, atidarytas naujas...

Plungėje pasmaugtos moters vaikai: nepasidaro lengviau, kad žudiką išlaikys iš mūsų pinigų (40)

„Nepasidaro lengviau išgirdus, kad mamos žudikas nuteistas. Mamos tai nesugrąžins“, – sako...

Marc Champion ir Aliaksandr Kudrytski

Artėja vienintelės Europoje sovietinės ekonomikos „paskutinioji diena“

Pasibaigus komunizmo epochai Baltarusija išsaugojo senąsias gamyklas, darbo vietas bei socialines...

Panarinę galvas žalgiriečiai: esame duobėje – patikėkite, mums sunku (140)

Septyni pralaimėjimai iš eilės nubloškė Kauno „Žalgirį“ į patį Eurolygos dugną, kuriame...

Sūnų skubiai į ligoninę gabenusi Rima Antonovienė prabilo apie jo sveikatą (13)

Neseniai vyrą Vidą Antonovą palaidojusi daugiavaikė mama Rima Antonovienė buvo labai...

Šiauliuose iškils didžiausias Europoje orlaivių techninės priežiūros ir remonto centras planuoja sukurti 1000 darbo vietų

2020 m. pradžioje Tarptautiniame Šiaulių oro uoste bus pradėtas statyti didžiausias Europoje...

Fotomenininko Algimanto Kunčiaus darbų parodoje – praeityje likęs šalies kultūrinis gyvenimas ir jo veikėjai

Lietuvos nacionaliniame muziejuje praėjusią savaitę duris atvėrė Nacionalinės kultūros ir meno...