Šiaulių Respublikinės ligoninės gydytoja reanimatologė-anesteziologė Laima Pocevičienė „Delfi TV“ laidoje „Faktai ir nuomonės“ pasakojo, kad mirusi jauna kolegė savo darbą išmanė labai gerai.

„[Ji buvo] labai protinga, žinojo labai daug, buvo labai daug išmokusi. Mūsų specialybė apima daug sričių: kardiologiją, neurologiją, vidaus ligas, ir ji visų tų sričių gydymą ir diagnostiką labai gerai išmanė. Buvo labai reikli ir sau, ir aplinkai, nieko nedarė atmestinai.“

„Pažinojau ją kaip nuoširdų, be proto gerą žmogų, teko bendrauti ir asmeniniais klausimais, dalinomės išgyvenimais“, – pasakojo L. Pocevičienė.

Panašiai apie buvusią kolegą atsiliepė ir kita šios ligoninės gydytoja Rasa Paulauskienė.

„Ji buvo labai imli, viskuo domėjosi, labai greitai viską išmokdavo. Netgi aš iš jos daug ko išmokau. <…> Nepasakyčiau, kad ji buvo ūmaus būdo“, – prisiminė R. Paulauskienė.

Pasak kolegių, visų pirma konfliktai kilo su vieno šios ligoninės centro vadove.

„Tuo metu mes priklausėme Širdies ir kraujagyslių centrui, kuriam vadovavo daktarė Nora Kupstytė-Krištaponė. Tarp jų atsirado nesutarimai. Buvo ir konfliktų. Kadangi buvo kaltinama neetišku ar kažkokiu elgesiu, ji buvo kviečiama pas direktorių. Kiek supratau iš jos pasakojimų grįžus iš direktoriaus, jis beatodairiškai palaikė centro vadovės poziciją. O paskui turbūt buvo nuspręsta jai kaišioti pagalius į ratus, manau, kad buvo pradėta rinkti medžiaga jos žlugdymui“, – kalbėjo L. Pocevičienė.

„Delfi“ pabandė per ligoninę paprašyti medikės komentaro. Pati gydytoja situacijos, kol yra atliekamas tyrimas, nekomentuoja, teigė Respublikinės Šiaulių ligoninės atstovė spaudai Sonata Tenytė.

Paliko laišką su pavardėmis

Seimo sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė sako bendravusi su vėlionės broliu ir gavo jos rašytą laišką su konkrečiomis pavardėmis. Jų, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, prašoma neatskleisti.

Tylioji akcija prie Šiaulių ligoninės

„Kaip suprantu, taip, argumentas yra toks, kad buvo kelių žmonių veikimas, kurį ji vertino kaip psichologinį smurtą prieš ją, ir darbinės sąlygos kaip suprantu buvo sudaromos nepalankios“, – pasakojo Seimo narė.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) sociologės profesorės Jolitos Vveinhardt, šis atvejis – klasikinis mobingo pavyzdys.

„Tai klasikinis variantas. <…> Auka gali būti pasirenkamas ir ne kažkoks silpnas žmogus, o stiprus, ryškus, turintis stuburą, aukštą kompetenciją, ryškus savo pasiekimais, idėjomis. Kiekvienas vadovas džiaugiasi turėdamas tokį darbuotoją, jeigu kalbame apie protingą vadovą. Toks žmogus dirba daugiau negu priklauso, dažniausiai tai būna perfekcionistai, padaro daugiau nei iš jų reikalaujama, būna iniciatyvūs. Bet kartais viskas staiga apsiverčia, ir žmogus, kuris neša organizacijai didžiulę naudą, tampa auka. Jį nori išstumti“, – aiškino profesorė.

Anot buvusių jaunosios medikės kolegių, būtent tai ir vyko Šiaulių Respublikinėje ligoninėje.

„Profesorė [situaciją] apibūdino 100 procentų tiksliai. Tai buvo grupė, susivienijusi prieš vieną protingą žmogų. Inicijavimas imtis veiksmų prieš ją, manau, buvo truputį iš aukščiau. Buvo leistą tą daryti ir niekas nepaneigs“, – teigė L. Pocevičienė.

Gydytoja R. Paulauskienė tikina, kad jos kolegę palaikė, bandė jai padėti, kalbėjo ir su ligoninės vadovybe.

„Mes vyresnės kartos žmonės, ko gero, pasitraukėm, nekovojom. Ji buvo jauna, energinga. Mes ją labai palaikėm. Ėjom ir pas vadovybę, bandėm kalbėtis, lygtai žadėjo padėti, bet pažadai liko pažadais“, – laidoje „Faktai ir nuomonės“ kalbėjo ji.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (546)