Prieš dvi savaites Radviliškio miesto Kapų gatvės 68 metų Stanislava P. labai sunkiai apsirgo. Kaimynai matydami beveik nejudančios ir sunkiose kančiose gulinčią pensininkę, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykusi mobili brigada tik apžiūrėjo ligonę, davė vaistų, bet neišvežė jos į gydymo įstaigą. Esą, kol nėra gydytojo siuntimo, tol jie vežti taip pat negalintys.

Stanislavos P. šeimos gydytoja Elena Petraitienė atsisakė važiuoti pas nejudančią savo pacientę – pareikalavo, kad ji pati pasirodytų poliklinikoje. Kaip į gydytojos kabinetą atvyktų moteris, nebesugebanti pati pasirengti ar savimi pasirūpinti, medikei nebuvo svarbu. O be jos parašyto siuntimo, greitoji medicinos pagalba nepristato ligonės į gydymo įstaigą. Gydytoja atsisakymą vykti motyvavo turėjusi labai daug darbo.

Praėjus trim paroms po pirmojo iškvietimo, kaimynai suprato, kad be profesionalios medikų pagalbos jų slaugoma Stanislava P. numirs baisiose kančiose. Deja, to, matyt, nesuprato Hipokrato priesaiką davusi vidaus ligų gydytoja E. Petraitienė. Ji vasario 13 dieną dar kartą atsisakė vykti pas ligonę, nors tai privalu pagal jos pareiginius nuostatus. Tą patvirtinta Radviliškio pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Irena Janušonienė, pradėjusi atskirą vidaus tyrimą dėl medikės elgesio.

Bet šį kartą kaimynai taip paprastai rankų nenuleido. Jie poliklinikos registratorėms pasakė, kad jei neatvažiuos gydytoja, kreipsis į žiniasklaidą ar net rašys pareiškimą dėl vienišos kaimynės mirties, kurią sukels tiesioginių pareigų nevykdymas. To pakako, kad poliklinikos vairuotojas už ES lėšas pirktu įstaigos automobiliu atvežtų gydytoją. Tiesa, pas Stanislavą P. į namus atvyko ne E. Petraitienė, o jos kolegė vidaus ligų gydytoja Irena Kuliušienė. Tačiau to buvo per mažai, nes senyvo amžiaus Stanislavos kaimynė antrą kartą tądien turėjo nueiti kelis kilometrus į polikliniką ir atgal, kad parneštų gydytojos išrašytą siuntimą.

Atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai nematė nieko blogo, kad jų kolegos prieš kelias dienas neišsivežė sunkiai sunegalavusios Stanislavos P. į gydymo įstaigą. Esą, jei nėra popieriuko iš šeimos gydytojo, tai ir jie nieko blogo nepadarė. Nors abu sutiko, kad ligonės sveikatos būklė labai prasta ir reaguoti būtina. Tiesa, patys greitosios pagalbos stoties darbuotojai be kaimynų pagalbos neišsivertė – reikėjo papildomų vyrų rankų iš antro aukšto neštuvais nunešti ligonę iki automobilio.

Tačiau tuo istorija nesibaigė. Atlikus tyrimus Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, Stanislava buvo paguldyta į Radviliškio ligoninę. Pasinaudodami pacientės sunkia būkle, vidaus skyriaus personalas paprašė jos pačiai pasirūpinti būtinomis priemonėmis, tai yra sauskelnėmis.

Paskambinus telefonu, slaugytojos padėjėja nesidrovėjo įvardinti, kokių konkrečių sauskelnių jos pageidaujančios. Radviliškio ligoninės atstovai teigia galintys apmokestinti sunkiai sergančius pacientus ir pareikalauti jų nusipirkti ne tik sauskelnes, bet ir medikamentus. Nors teritorinių ligonių kasų atstovų nuomone, ligoninė privalo teikti visas būtinas priemonės, kad ligonis gytų „sausas ir švarus“. Dėl tokio ligoninės „pasipinigavimo“, ligonių kasų atstovai liepė rašyti skundą raštu, ir pažadėjo padėti susigrąžinti visas patirtas išlaidas, kurias dėl ligoninės personalo veiksmų patyrė Stanislava P. ar jos artimieji bei kaimynai.

Šiuo metu Stanislava P. nebegydoma Radviliškio ligoninėje, nes yra perkelta į kitą aukštesnės pakopos gydymo įstaigą.