Profesorius gimė 1929 m. vasario 26 d. Mažeikių rajono Petraičių kaime. V. Urbučio mokslo kelias glaudžiai susijęs su Vilniaus universitetu. Ten baigė lituanistikos studijas, parašė ir apgynė abi – daktaro ir habilituoto daktaro – disertacijas (1956 ir 1971 m.). 1954 metais pradėjo dirbti VU Lietuvių kalbos katedroje, o po devynerių metų tapo docentu. Vėliau perėjo į 1973 metais įkurtą Baltų filologijos katedrą. Po metų tapęs profesoriumi, joje išdirbo iki 1994 m. Be to, 1965 metais pradėjus leisti mokslo žurnalą „Baltistica“, V. Urbutis buvo įtrauktas į redaktorių kolegiją, kuriai priklausė iki šiol.

V. Urbutį galima apibūdinti kaip vieną ryškiausių baltų kalbų žodžių bei žodynų tyrėją ir pripažintą baltistikos autoritetą. Jis ėmėsi šiuolaikiškai analizuoti lietuvių kalbos leksikologijos ir žodžių darybos problemas, todėl profesoriaus parengti lietuvių kalbos daiktavardžių darybos aprašai paskelbti „Lietuvių kalbos gramatikoje“ (1965 m.) bei „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje“ (1994 m.), o teoriniai žodžių darybos klausimai aptarti klasikine tapusioje monografijoje „Žodžių darybos teorija“ (1978 m.; II leidimas – 2009 m.). V. Urbutis iš viso yra paskelbęs per 130 straipsnių, 50 recenzijų. Dauguma jų išspausdinti rinkiniuose „Baltų etimologijos etiudai“ (2 tomai, 1981 m., 2009 m.), „Knygos apie žodžius“ (2010 m.).

Pastarąjį dešimtmetį profesorius daug dėmesio skyrė svetimvardžių ortografijai, argumentavo būtinybę juos rašyti lietuviškais rašmenimis. Iki pat mirties, nepaisydamas nusilpusio regėjimo, atidžiai skaitė naujausią mokslo literatūrą, domėjosi asmenvardžių istorija bažnyčių metrikų knygose.

Profesorius V. Urbutis bus pašarvotas Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje. Atsisveikinimas – ketvirtadienį, liepos 16 dieną, nuo 11 iki 20 valandos. Urna išnešama penktadienį, liepos 17 dieną, 10 valandą. Profesorius bus palaidotas Židikų (Mažeikių r.) kapinėse.