„Netekome vienos garsiausių ir aktyviausių užsienio lietuvių. Nors iš Lietuvos pasitraukė dar būdama vaikas, p. Regina visur ir visada puoselėjo lietuviškumą ir lietuvių kalbą, būrė draugėn pasaulio lietuvius, o savo veiklą paskyrė Lietuvos labui“, – savo užuojautoje sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Parlamento vadovė užuojautoje taip pat pažymėjo, kad atkūrus nepriklausomybę Lietuvai ypač naudinga buvo R. G. Narušienės politinė, teisinė ir visuomeninė pagalba.
„Nuoširdžiai užjaučiu R. G. Narušienės šeimą, artimuosius, bendražygius ir visus pažinojusius šią puikią ir Lietuvai atsidavusią asmenybę“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.
Užuojautą pareiškė ir šalies vadovas Gitanas Nausėda.
Šalies vadovo teigimu, R. G. Narušienė, ilgus metus gyvendama Jungtinėse Valstijose ir nuolat palaikydama glaudžius ryšius su Lietuva, reikšmingai prisidėjo prie atstovavimo Lietuvos interesams ir lietuvybės puoselėjimo.
„Reiškiu nuoširdžią užuojautą artimiesiems, taip pat ir visai lietuvių diasporai – netekome ypatingos asmenybės, kuri nuolat ir nepailstamai su didžiule energija dirbo puoselėdama lietuvių tautos vertybes ir kultūrą. Net gyvendama už Atlanto, o po nepriklausomybės atkūrimo dažnai lankydamasi Lietuvoje, R. G. Narušienė sugebėjo išlaikyti atsidavimą savo Tėvynei ir šaknims. Ji taip pat pasižymėjo ryškiomis žmogiškosiomis savybėmis, negailėdama savo gerumo ir meilės aplinkiniams“, – sakė prezidentas.
Šalies vadovo teigimu, dar 1990-aisiais, būdama Lietuvių laisvės forumo Vašingtone pirmininke, R. G. Narušienė atliko didelį darbą siekiant Lietuvos diplomatinio pripažinimo.
Pasak prezidento, per savo gyvenimą garsi teisininkė aktyviai užsiėmė ne tik visuomenine veikla, ji ryškiai pasižymėjo ir savo mecenatyste, rūpinosi parama Lietuvos kultūrai.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė reikšdama užuojautą teigė, jog ji vienijo jėgas siekiant Lietuvos narystės NATO.
„Anapilin iškeliavo iškili asmenybė, didelę gyvenimo dalį paskyrusi tautiškumui puoselėti, JAV ir viso pasaulio lietuviams telkti, kad stiprintų Lietuvą, garsintų gimtosios šalies vardą. Jos patriotiškumas, pasišventimas kilnioms idėjoms ir puikūs organizaciniai gebėjimai padėjo atgimstančiai Lietuvai atverti duris į tarptautinę bendruomenę, telkė ir vienijo jėgas siekiant narystės NATO. Dėl Reginos Gytės Narušienės mirties reiškiu nuoširdžią užuojautą šeimai, artimiesiems ir visiems, kurie kartu kūrė modernią, atvirą ir saugią Lietuvą“, – pažymėjo premjerė.
Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovai taip pat išreiškė užuojautą.
Pasaulio Lietuvių Bendruomenė liūdi netekusi vienos iškiliausių asmenybių, aktyvios Pasaulio Lietuvių Bendruomenės narės, buvusios Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkės Reginos Gytės Narušienės. Regina Gytė Narušienė mirė balandžio 25 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose. R. Narušienė gimė 1936 m. spalio 12 d. Kaune. 1949 metais su šeima emigravo į JAV. Regina Narušienė baigė Ilinojaus universitetą, apgynė disertaciją. 1960 metais įgijo teisę advokato praktikai.
R. Narušienė 1988–2000 m. ėjo Rokfordo (Ilinojaus valstija) vyskupijos fondo tarybos pirmininkės pareigas, vėliau Lietuvių laisvės forumo Vašingtone pirmininkės pareigas. 1991 m. kartu su bendraminčiais įkūrė Amerikos lietuvių teisininkų draugiją, kartu su vyru B. V. Narušiu Vilniuje inicijavo pasaulio lietuvių teisininkų kongresus. R. Narušienė buvo viena iš Lietuvos Valdovų rūmų paramos fondo steigėjų, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties komisijos narė bei Valdovų rūmų paramos JAV komiteto pirmininkė.
Nuo 1990 metų aktyviai veikė JAV lietuvių bendruomenėje: buvo Waukegano apylinkės pirmininkė ir bendruomenės visuomeninių reikalų komisijos vicepirmininkė, JAV lietuvių bendruomenės Tarybos narė, krašto valdybos vykdomoji vicepirmininkė, JAV lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė. 2006–2009 ir 2009–2012 metais Regina Narušienė buvo išrinkta Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos pirmininke, aktyviai dalyvavo LR Seimo ir JAV Lietuvių Bendruomenės komisijos (nuo 2007 m. – Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijos) veikloje. Turėdama teisinį išsilavinimą, Lietuvos valstybingumo atkūrimo laikotarpiu ji savo žiniomis dalijosi su valdžios atstovais, ypač aktyviai domėjosi ir daug pastangų įdėjo sprendžiant pilietybės išsaugojimo klausimą.
Už nuopelnus Lietuvai Regina Narušienė apdovanota LDK Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi, už nuopelnus Katalikų bažnyčiai – Popiežiaus Švento Didžiojo Gregorijaus ordinu.
Regina Narušienė 2018 m. išleido knygą „Lai gyvuoja laisva Lietuva: JAV lietuvių indėlis atkuriant Lietuvos valstybingumą“. 2020 metais Lietuvoje išleido knygą „Lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būt. Pilietybės išsaugojimo pagrindai ir argumentai“.
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdyba reiškia nuoširdžią užuojautą šeimai ir artimiesiems.
1936 metų spalio 12 dieną Kaune gimusi R. G. Narušienė būdama vaikas prieš sovietų okupaciją su šeima pasitraukė į Vakarus. Pradinę mokyklą baigė Augsburge, Vokietijoje, gimnaziją – Čikagoje. JAV baigė politikos mokslus Ilinojaus universitete, įkūrė advokatų kontorą.
Nuo 1990 metų ji buvo aktyvi JAV lietuvių bendruomenės veikėja, 1995–2002 metais buvo Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos narė, 2006–2012 metais buvo Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė.
1998 metais R. G. Narušienei įteiktas Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius.