„DEMOKRATŲ FRAKCIJAI vis traukiant iš kepurės vieną nesėkmingą INTERPELIACIJĄ po kitos, siūlyčiau opozicijai INTERPELIACIJĄ VYRIAUSYBEI in corpore, užuot eikvojus jėgas atskirų ministrų interpeliacijoms. Kodėl? Todėl, kad pagal Seimo statutą, dėl interpeliacijos Vyriausybei balsuojama SLAPTU BALSAVIMU. Taigi – laužyti rankas valdančiojoje koalicijoje daug sunkiau“, – feisbuke trečiadienį rašė G. Surplys.
Jo teigimu, interpeliacijos vertų klausimų opozicija turi kone visiems ministrams.
„Paskelbę interpeliaciją Vyriausybei dabar, prieš vasarą, kai politinis sezonas nurimsta, nesukeltume grėsmės valstybės stabilumui. Užtat sukurtume viltį, kad ši šlubuojanti Vyriausybė visgi atsinaujins.
SEIMO STATUTAS:
223 straipsnis. Nepasitikėjimas Vyriausybe
1. Seimo sesijos metu ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė gali pateikti motyvuoto nutarimo, kuriame reiškiamas tiesioginis nepasitikėjimas Vyriausybe, projektą.
2. Toks nutarimo projektas nagrinėjamas Seime šio statuto 219-221 straipsniuose nustatyta tvarka taip pat kaip interpeliacija Ministrui Pirmininkui, tačiau redakcinė komisija nesudaroma.
3. Nepasitikėjimo Vyriausybe klausimo nagrinėjimo Seimo posėdyje metu Seimo nariai gali paklausti visus ministrus, suteikiant galimybę ministrams atsakyti (iki 60 minučių).
4. Po svarstymo iš karto balsuojama dėl nepasitikėjimo Vyriausybe.
5. Nutarimas dėl tiesioginio nepasitikėjimo Vyriausybe gali būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma“, – pridūrė G. Surplys.
Abejonės, ar J. Šiugždinienė skaidriai naudojosi savivaldybės tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis, kilo po to, kai praėjusios savaitės ketvirtadienį visuomenininkas Andrius Tapinas paskelbė, kad politikė prieš pradėdama darbą ministerijoje galimai neskaidriai įsisavino beveik 14 tūkst. eurų.
Prezidentūra sako, kad sprendimas dėl ministrės likimo poste – premjerės Ingridos Šimonytės rankose. Pasak valstybės vadovo Gitano Nausėdos patarėjo Tomo Beržinsko, prezidentas, esant poreikiui, šį klausimą asmeniškai aptars su Vyriausybės lydere.
Tuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos vadovybė tvirtina, kad pasitikėjimas J. Šiugždiniene nėra susvyravęs. Pasak konservatorių Prezidiumo, ministrė, eidama Kauno miesto savivaldybės tarybos narės pareigas, už kanceliarines lėšas atsiskaitinėjo savivaldybėje nustatyta tvarka. Todėl, TS-LKD vertinimu, ji nepadarė jokių nusižengimų.
Premjerė I. Šimonytė taip pat laikosi pozicijos, kad ministrė nusižengimų nepadarė, tačiau akcentavo laukianti jos pateiktų išlaidų ataskaitų.
„Ministrė, ką sakė ir kuo aš įsitikinau išnagrinėjusi Kauno miesto tarybos reglamentą, ministrė atsiskaitė pagal reglamentą. Kas buvo parašyta tose ataskaitose, žinoma, nežinau, nes tos ataskaitos yra Kauno miesto tarybos buhalterijoje, finansų skyriuje ar kur nors“, – antradienį žurnalistams Seime komentavo ministrė pirmininkė.
Pateikė ataskaitas, tačiau ne čekius
J. Šiugždinienė antradienio vakarą socialiniame tinkle „Facebook“ pateikė ataskaitą.
„Pastarosios dienos tikrai nebuvo lengvos ir žinau, kad daugelis laukėte šio įrašo. Šiandien iš Kauno m. savivaldybės gavau savo prieš trejus-ketverius metus patirtų veiklos išlaidų ataskaitų formas ir noriu atvirai jomis pasidalinti. Su savimi iš karto jų neturėjau, nes ataskaitos buvo teikiamos popieriniu formatu, o pasilikti jų kopijų nebuvo nei prašymo, nei poreikio.
Tuo labiau, kad čekiai grindžiantys išlaidas net nebuvo priimami – Tarybos kadencijos pradžioje siūliausi juos teikti. Man pasakė, kad jų nepriims. Elgiausi pagal galiojančią tvarką.
Todėl, norėdama išsklaidyti visas abejones ir užtikrindama visuomenės teisę žinoti, vos gavusi dalinuosi su darbo taryboje veikla susijusiais dokumentais. Raginu ir kitus kolegas, buvusius ir esamus Tarybos narius, atvirai pateikti savo veiklos išlaidų ataskaitas.
Akcentuoju, kad kas mėnesį man, kaip ir kitiems Tarybos nariams, buvo kompensuojamos su darbu Taryboje (pasiruošimas posėdžiams, atvykimas į posėdžius, susitikimai su ekspertais, bendruomenėmis, rinkėjais, komunikacija, renginiai) susijusios išlaidos, nuo 500 iki 800 eurų per mėnesį.
Per visą 20 mėnesių darbo Kauno miesto taryboje laikotarpį vidutiniškai mano Tarybos nario veiklos išlaidos per mėnesį buvo 684,38 EUR.
Viso laikotarpio suma buvo skirta keturioms pagrindinėms sritims, kaip ir nustato Tarybos reglamentas“, – savo įraše aiškino J. Šiugždinienė.
Ji pateikė išlaidų suvestinę, pagal informaciją, kurią, jos žodžiais, pavyko surasti praėjus keleriems metams:
Kanceliarijos prekės/ryšio priemonės (4357.36 EUR/20 mėn.) – telefonas, planšetė, spausdintuvas, spausdintuvo įranga, kanceliarinės prekės, kopijavimas. Vidutiniškai per mėnesį sudarė 217, 87 EUR;
Pašto, telefono ir internetinio ryšio paslaugos (1557,22 EUR/20 mėn.) – mobilusis ryšys, priedėlis, internetas, informacijos sklaida paštu, plakatai. Vidutiniškai per mėnesį tai sudarė 77, 86 EUR;
Transporto paslaugos (6810,42 EUR/20 mėn.) – metinis automobilio draudimas Kasko/civilinis, remontas, kuras. Vidutiniškai per mėnesį tai sudarė 340, 52 EUR;
Publikacijos, vizualinės priemonės (962.58 EUR/20 mėn.) – spauda, lankstinukai, maketavimas. Vidutiniškai per mėnesį tai sudarė 48,13 EUR.
„Dar kartą noriu pabrėžti visos TS-LKD frakcijos Seime siekį tobulinti erdvės neskaidrumui paliekantį Tarybos veiklos reglamentavimą. Kartu su kolegomis grįšime prie Vietos savivaldos įstatymo tobulinimo.
Viešindama ataskaitas ir jas detalizuodama siekiu atsakyti į rūpimus klausimus ir judėti pirmyn. Labai daug svarbių sprendimų priimta švietimo, mokslo ir sporto srityse, juos reikia įgyvendinti.
Natūralu, kad jaučiuosi blogai dėl Lietuvoje susidariusios tokios situacijos. Tuo pačiu metu esu visiškai rami prieš savo sąžinę ir prieš tuos, kurie mane pažįsta iš mano darbų – į politiką ir ministrės pareigas atėjau tikrai ne tam, kad ramiai pasėdėčiau kėdėje ar pasifotografuočiau nuotraukoms.
Labai noriu tikėti, kad šis etapas leis iš tiesų padaryti savivaldos sistemą skaidresnę ir visi tapsime stipresni, o ne piktesni ir dar labiau vieni kitais nepasitikintys“, – vylėsi J. Šiugždinienė.
Skvernelis prakalbo apie interpeliaciją Šiugždinienei: reikia daryti, nesvarbu, kaip tai pasibaigs
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis neatmeta, kad opozicija imsis interpeliacijos į skandalą įsivėlusiai švietimo, mokslo ir sporto ministrei Jurgitai Šiugždinienei. Politiko teigimu, šis sprendimas galėtų būti priimtas po pasitarimo su kitomis Seimo mažumos partijomis.
„Aš noriu, kad mes prieš tokius sprendimus apsitartume opozicijoje. Jei toks sutarimas bus, taip ir darysime. Vienos arba dviejų opozicinių partijų veikimas prasmės visiškai neturi. Bet šis instrumentas yra būtinas, ne veltui jis yra Seimo statute“, – interviu Eltai sakė S. Skvernelis.
Visgi, pripažino politikas, dėti daug vilčių, kad opozicijai pavyktų iš posto išversti ministrę, kuri praėjusią savaitę susilaukė klausimų dėl kanceliarinių lėšų Kauno miesto taryboje naudojimo, nereikėtų.
S. Skvernelis antradienį taip pat sakė, kad iš pradžių kviesis ministrę į Seimo tribūną atsakyti į opozicijos užduodamus klausimus, o po jų spręs, ar verta inicijuoti interpeliaciją J. Šiugždinienės atžvilgiu.
