aA
Jeigu dabar pensijos Lietuvoje yra mažos, tai ateityje jos bus dar mažesnės. Palyginti su buvusiu atlyginimu, jos sudarys tik 1/5 jo dalį.
Linas Kukuraitis
© DELFI / Domantas Pipas

Bent jau tokias niūrias prognozes įvardija socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Šią savaitę Lietuvoje buvo pristatyta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO, angl. OECD), ataskaita apie jos nare siekiančios tapti Lietuvos darbo rinką ir socialinę politiką.

Kaip jau ne kartą anksčiau, taip ir šia proga žurnalistų kalbintas ministras tikino, kad šiuo metu intensyviai svarstomi būsimi mokesčių ir pensijų pakeitimai.

„Labai daug dirbama svarstant, ką daryti su ypatingai mažomis pensijomis, kur žmonės gauna išmokas ir iš karto patenka į skurdo situaciją“, – „TV3 Žinioms“ kalbėjo ministras.

Jo įvardyti skaičiai iš tiesų verčia sunerimti.

„Santykis tarp darbo užmokesčio ir gaunamos pensijos, ateityje, prognozuojama, mažės iki 20 proc., kai šiuo metu turime 35 proc. pakeitimo normą. Ir patys suvokiame, kokios mažos pensijos yra šiuo metu“, – sakė L. Kukuraitis.

Pajamų pakeitimo norma laikomas santykis tarp pensijos dydžio ir iki pensijos gauto atlyginimo. Pvz., jeigu žmogus uždirba 1000 Eur, o sulaukus pensinio amžiaus jam skiriama 500 Eur pensija, tai laikoma, kad jo pajamų pakeitimo norma yra 50 proc.

Vis dėlto skaitant EBPO ataskaitą, susidaro įspūdis, kad ministras suklydo.

„Lietuvos pensijų lygio santykis su pajamomis yra artimas EBPO ir ES vidurkiams: tyrimo duomenys rodo, kad po silpno pensijų augimo atsigaunant ekonomikai, dabartinės pensininkų kartos (65–74 m. gyventojai) 2014 m. priskaičiuotos pensijos dydis siekia apie 46 proc. priskaičiuotų pajamų, kurios buvo gaunamos prieš pensiją. Vis dėlto ši „sudėtinė pakeitimo norma“ nuvertina santykines pensininkų pajamas, kadangi pensijos Lietuvoje nėra apmokestinamos“, – rašoma ataskaitoje.

Paprastai kalbant, kaip atkreipia dėmesį EBPO ekspertai, kitaip nei daugelyje kitų šalių, Lietuvoje pensijoms netaikomi mokesčiai. Jeigu jie būtų, tada tikroji pakeitimo norma būtų didesnė.

„EBPO pensijos modelis prognozuoja, kad grynoji pensijų pakeitimo norma kris 7–8 proc. punktais, priklausomai nuo buvusių pajamų lygio.

Pavyzdžiui, visą karjerą dirbusių, vidutines pajamas gavusių ir minimalias įmokas privačiam (II pakopos, – aut. past.) pensijų kaupimui skyrusių asmenų pakeitimo norma sumažės nuo 59 proc. iki 51 proc. jų turėtų grynųjų pajamų.

Ateityje grynoji pensijos pakeitimo norma bus gerokai mažesnė tiems pensininkams, kurie nedalyvauja privačiame pensijų kaupime arba kurie kaupia tik minimaliai negu tų, kurie skiria papildomus 2 proc. nuo savo atlyginimo ir gauna valstybės subsidiją“, – rašoma ataskaitoje.

Joje taip pat nurodoma, kad Lietuva turės imtis reformų idant užtikrintų adekvačias pensijas. Tiesa, kol kas esą neaišku, kaip tas bus daroma, nes Lietuva realiai nesiimama jokių žingsnių didinti mokesčius.

„Kad ir kaip ten būtų, Lietuvos galimybes reikšmingai sustiprinti socialinę apsaugą stabdo riboti viešieji resursai. Šalies mokesčių našta, tai yra bendros pajamos iš mokesčių ir socialinio draudimo įmokų santykis su bendruoju vidaus produktu yra vienas mažiausių tarp EBPO valstybių. 2015 m. jis buvo 29 proc. (EBPO vidurkis – 34 proc.). Pirmiausia tai atspindi mažą tiesioginį apmokestinimą, konkrečiai fiksuotą gyventojų pajamų mokesčio tarifą, mažus kapitalo mokesčius ir tai, kad Lietuvoje nėra jokių reikšmingų turto mokesčių“, – nurodo organizacijos ekspertai.

Jų vertinimu, Lietuva taip pat turėtų svarstyti tolesnį pensinio amžiaus ilginimą neapsiribojant 65 metais. Tiesa, pastebima, kad dabar tai gali kelti susirūpinimą dėl palyginti nedidelės tikėtinos gyvenimo trukmės ir sveikatos problemų, ypač tarp vyrų ir skurdžiau gyvenančių žmonių.

Ministras Linas Kukuraitis išplatintame komentare teigė, kad šiuo metu Vyriausybėje rengiama pensijų reforma, kuri nukreipta į šių neigiamų tendencijų panaikinimą.

„Kalbėdamas apie 20 procentų, norėjau akcentuoti 50 metų ateities prognozes, kurios yra sudaromos remiantis „Eurostat“ teikiamomis Lietuvos demografinėmis tendencijomis ir tik tuo atveju, jeigu nebūtų nieko daroma demografijos, migracijos srityse bei pensijų sistemoje.

Ir būtent dėl to, kad taip neįvyktų – siekiant išvengti šių neigiamų tendencijų, šiuo metu Vyriausybėje rengiama pensijų reforma ir Demografinės, migracijos ir integracijos strategija 2018-2030 metams. Abi sisteminės priemonės ir yra nukreiptos į šių neigiamų tendencijų panaikinimą bei teigiamų formavimą“, – teigia ministras Linas Kukuraitis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Skvernelis neigia, kad išsipūtęs biudžetas paveiktas artėjančių rinkimų (20)

Vyriausybėje baigtas aptarti svarbiausias finansinis dokumentas – Lietuvos biudžetas ....

Vladimiras Laučius. Demokratinio kapitalizmo saulėlydis (II). Tamsieji amžiai (83)

Šiuolaikinės demokratijos modelį, įsigalėjusį po Antrojo pasaulinio karo ir iš esmės...

Gyvai / Opozicija „maudo“ Skvernelį Seime: stojo atsakyti į klausimus

Premjeras Saulius Skvernelis stojo į Seimo tribūną atsakyti į opozicinių partijų parlamentarų...

Šiaulių darželio tėvai nebegali tylėti: kodėl patys turime pirkti vaikams pieštukus ir popierių? (27)

Tėvų bendruomenė iš vieno Šiaulių lopšelio-darželio kreipėsi į DELFI redakciją su prašymu...

Išslaptintuose dokumentuose – informacija apie Putino konkurentą (74)

Jungtinėse Valstijose išslaptinti pirmojo Rusijos prezidento Boriso Jelcino ir JAV prezidento...

Didžiausią galvos skausmą įvardinęs Adomaitis – apie priverstines korekcijas: neturėjome kito šanso

Prieš antradienio rytinę treniruotę aikštės viduryje Vilniaus „Ryto“ vyriausiasis treneris...

Oficialu: nuo kitų metų – didesni atlyginimai (41)

Vyriausybė antradienį pritarė minimalios mėnesio algos ( MMA ) didinimui – nuo kitų metų ji...

Svečių namų fenomenas: pigią nakvynę renkasi net ir patogių viešbučių mėgejai

Sunku būtų nepastebėti, kaip sparčiai pasaulyje keičiasi kelionių formatas – nuotykių...

Šimašiui – smūgis iš savų: liberalai žada kelti kitą kandidatą atnaujinta 12.04 (119)

Vilniaus meras Remigijus Šimašius antrą kartą kandidatuoti mero rinkimuose nusprendė ne su...

Šios nuotraukos - tobulas įrodymas, jog gyvenimas Japonijoje yra lyg atskiras pasaulis

Rytų Azijoje, beveik 7000 salų archipelage įsikūrusi Japonija žavi unikalia kultūra bei...