Prieš atsakinėdamas į politikų klausimus, B. Markauskas žurnalistams teigė jau turintis įrodymus, kad Ramutis Lėlys, kurio sklype šeimininkauja ministro šeima, „žinojo, kad mes su juo tarėmės dėl galimybės toliau dirbti žemę“.
„Ir yra tam raštiški paliudijimai“, – sakė jis.
Klausiamas, ar praėjusią savaitę iš tiesų rinko parašus iš kitų savininkų, kurių žemę dirba, B. Markauskas tvirtino, kad tai pasiūlė patys savininkai.
„Kaimyninių sklypų savininkai patys klausė, kuo gali padėti“, – aiškino jis.
Iš Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio kabineto išėjęs ministras sakė, kad dėl to, ar liks poste, apsispręs po susitikimo su premjeru Sauliumi Skverneliu, kuris planuojamas antradienio popietę.
Po posėdžio ministras tvirtino nesitraukiantis, nes yra "komandos žmogus". "Man reikia išgirsti ir premjero, ir frakcijos nuomonę. Skuboti vertinimai mano apsisprendimuose tikrai būtų neteisingi", - sakė jis.
B. Markauskas, kalbėdamas apie anksčiau minėtus įrodymus dėl buvusių susitarimų su nuskriaustu pasijutusiu sklypo savininku, aiškino, kad tuo metu, kai žemė buvo matuojama, tame procese dalyvavę sklypų savininkai paliudijo, kad dabartinis ministras kalbėjosi ir su jais, ir su pretenzijas neseniai pareiškusiu R. Lėliu.
"Jie paliudijo, kad tikrai buvau prie jo priėjęs. Jie, žinoma, negirdėjo pokalbio esmės, bet kadangi su visais keturiais savininkais tariausi dėl galimybės toliau dirbti žemę, tai ir su R. Lėliu negi apie orą kalbėjau. Taigi, šiuo atveju yra tik žodis prieš žodį. Būsiu džentelmenas ir neteigsiu, kad jis tikrai leido, bet sutikite, kad praėjo 4 metai, ir R. Lėlys bet kada, jeigu turėjo abejonių, galėjo kreiptis. Ir pagaliau aš pats, kaip ūkininkas, atstovaujantis mamos ūkį, jeigu būčiau išgirdęs, kad negalima dirbti, tikrai būčiau nedirbęs", - tvirtino B. Markauskas.
Ministras taip pat aiškino bandęs susisiekti su R.Lėliu. "Manau, kad jeigu jis dar turi kokių pretenzijų, planuoju, arba, tiksliau, mamos ūkis planuoja atidaryti depozitinę sąskaitą, kur perves kažkokių pinigų, ir jeigu jis vis dar turi kažkokių pretenzijų, jis gali kreiptis ir jam bus atlyginta", - sakė B. Markauskas.
Jis taip pat patvirtino anksčiau išsakytą sprendimą atsisakyti problemų sukėlusio šeimos ūkio.
"Žinoma, man, arba, tiksliau, mūsų šeimai tą jau reikėjo padaryti anksčiau, einant man į ministro postą. Juo labiau, kad tai nedidelis ūkis. Bet jau dabar apsisprendžiau, nepaisydamas, liksiu ministru ar ne. Manau, per du mėnesius jau nebedeklaruosime pasėlių. Jau beveik sutarta dėl gyvulių pardavimo. Tam, kad jeigu likčiau ministru, kad bent jau į ateitį nebūtų problemų", - sakė jis.
Vardijo skaičius, neigė sulaukęs spaudimo likti poste
Posėdžių salėje ministras sakė pripažįstantis, kad ne visa žemė, kurią dirba jo motina Sofija Markauskienė, naudojama pagal rašytinius susitarimus, bet neigė, jog ji dirbama neteisėtai.
"Tame pačiame lauke esančių kitų dviejų sklypų savininkai patvirtino, kad prieš pradedant naudoti R. Lėlio sklypą, buvo jo atsiklausta, ir tai jie patvirtino raštiškai",- sakė jis.
Ministras kalbėjo, kad pastaruosius 27 metus ūkio savininkė buvo jo motina, bet tvirtino neneigiantis, kad pats jam skyrė nemažai dėmesio.
"S. Markauskienė neūkininkavo be savininko leidimo. Su savininkais buvo tartasi ir gautas rašytinis arba žodinis sutikimas", - aiškino ministras, pabrėžęs, kad šioje situacijoje nesijaučia sulaužęs duotos Seimo nario priesaikos.
Į klausimą, kiek žemės plotų valdo jo šeima ir kiek Europos Sąjungos (ES) išmokų gauna, atsakinėjęs ministras teigė, kad atsižvelgiant į tai, jog ūkis priklauso ne jam, bet motinai, jis esą galėtų ir neteikti tokių duomenų, bet apsisprendė juos viešinti.
B. Markauskas sakė, kad žemės ūkio verslui jo šeima 2016 metais naudojo 223 hektarus žemės, pernai - 210 hektarų. Už parduotą žemės ūkio produkciją (pieną, gyvulius), jo teigimu, 2016 metais gauta 156 tūkst. eurų pajamų, pernai - 177 tūkst. Tuo metu gautos ES išmokos 2016-aisiais siekė 36 tūkst. eurų, 2017 metais - 33 tūkst. eurų. Mokesčių sumokėta daugiau kaip 7 tūkt. eurų.
Ministras tvirtino, kad pradėjęs eiti pareigas, jokių naujų sutarčių nesudarinėjo. Tai esą konstatuota ir įvairių patikrinimų metu.
"Atėjęs į ministeriją, matau, kad yra įvairių spragų, kurias reikia tvarkyti, ir tai bus daroma", - sakė jis.
Politikas taip pat pabrėžė, kad prieš savaitę, kai viešėdamas DELFI konferencijoje pareiškė, kad galbūt atsistatydins po pusmečio, o vėliau tokį pareiškimą pavadino emocijų pliūpsiniu, jo nuomonės pasikeitimą nulėmė ne pašnekesys su "valstiečių" lyderiu R. Kabrauskiu. Jis tikino tuo metu su partijos lyderiu nekalbėjęs.
Klausimas, ar nemano, kad savo elgesiu meta šešėlį visam sektoriui, kuriam atstovauja, B. Markauskas tai neigė.
"Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) yra viena iš lyderių dėl pradėtų reformų. Labai būtų gaila, jei reformų procesai sustotų arba grįžtų atgal. Nežinau, ką daugiau dėl to "šešėlio" galiu paaiškinti. Šiandien numatytas susitikimas su premjeru, jis išsakys savo nuomonę, bet kol kas tai daugiau žiniasklaidos ir opozicijos išsakyta kritika", - tvirtino jis.
Ministras aiškino neketinantis skirti nė euro iš ŽŪM biudžete numatytų 6 mln. eurų viešinimui savo reputacijos gerinimui.
"Ši suma - ES gerųjų pavydžių pristatymui. Todėl nė cento negali būti skirta ŽŪM veiklai viešinti", - tvirtino jis.
Socialdemokrato Algirdo Syso klausiamas, ar gerbia prezidentės, raginusios jį trauktis, nuomonę, B. Markauskas sakė: "Taip, labai gerbiu".
Tačiau jis tvirtino, kad "šiandien yra visų visuomeninių žemdirbių organizacijų palaikymas ministrui".
Iniciatyvos ėmėsi socialdemokratai
Klausimus ministrui praėjusią įregistravo grupė Seimo narių, daugiausiai atstovaujančių parlamentinei opozicijai. Tai Socialdemokratų frakcijos atstovai Juozas Olekas, Algirdas Sysas, Rasa Budbergytė, Algirdas Salamakinas, Dovilė Šakalienė, Raminta Popovienė, „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis, Mišrios grupės nariai Bronislovas Matelis, Linas Balsys, Aušra Maldeikienė, taip pat Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Povilas Urbšys.
Plenariniame posėdyje pateikti ministro atsakymai nevertinami, tai yra, dėl jų nebalsuojama.
Ministro prašyta atsakyti į šiuos klausimus:
Ar pripažįstate, kad Jūsų šeima be savininko leidimo ir nuomos sutarties naudojosi jo turtu ir gavo ES išmokas?
Jūs davėte priesaiką – sąžiningai tarnauti Lietuvai ir jos žmonėms. Sąžiningai atsakykite, ar sąžininga be savininko leidimo ūkininkauti jo žemėje ir gauti už tuos plotus ES išmokas?
Kiek žemės Jūsų šeima naudoja žemės ūkio verslui, ir kiek ES išmokų už tai gauna? Gal naudojatės ir daugiau sklypų be savininkų sutikimo?
Pripažinote, kad Lietuvoje populiaru ūkininkauti žemėje be savininkų leidimo. Ar todėl, kad būdamas ministras pats naudojotės svetima žeme be sutikimo, ir toliau toleruosite tokią sistemą?
Ar valstybės pareigūnas, negebantis sutvarkyti savo šeimos žemės ūkio verslo teisinių dalykų, gali atsakyti už visą šalies žemės ūkį?
Ar kalbėjotės su Ramūnu Karbauskiu per tą valandą, kai viešai pareiškėte, kad atsistatydinsite, o po valandos sprendimą atšaukėte?
Ar galite atsakyti į prieš kelis mėnesius iškeltus klausimus – kiek žemės valdo Ramūnas Karbauskis ir su juo susiję asmenys, ar teisėtai ji įgyta?
Kaip vertinate savo metamą šešėlį visai dabartinei Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir jos reputacijai?
Kokią dalį iš beveik 6 milijonų eurų, skirtų Žemės ūkio ministerijos veiklos viešinimui, skirsite savo reputacijos atstatymui?
Sukėlė įtampas tarp valdančiųjų ir Prezidentūros
Dėl šeimos ūkininkavimo aplinkybių kritikuojamo ministro likimas turėtų paaiškėti vėliau antradienį po susitikimo su premjeru Sauliumi Skverneliu. Premjeras sakė, kad sprendimą priims išklausęs ministrą, įvertinęs visas aplinkybes.
„Tai bus mano sprendimas, niekieno neįtakojamas, principingas sprendimas. Aš jį priimsiu, paskelbsiu ir pakomentuosiu“, – žurnalistams sakė S. Skvernelis.
BNS pranešė, kad ministrui B. Markauskui likus poste, opozicija neatmeta interpeliacijos galimybės. Atstatydinti ministrui dėl nepasitikėjimo reikėtų Seime užsitikrinti 71 balsą. Opozicinėmis pasiskelbusios konservatorių, liberalsąjūdiečių, socialdemokratų ir „tvarkiečių“ frakcijos kartu turi 59 balsus, taip pat keturis atstovus turi Seimo narių mišri grupė.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusią savaitę paskelbė, kad B. Markauskas nebeturi nei politinės, nei moralinės teisės toliau likti poste.
Antradienį Prezidentūra pakartojo laukianti premjero sprendimo dėl žemės ūkio ministro. Prezidentės D. Grybauskaitės patarėjas vidaus politikos klausimais Mindaugas Lingė pabrėžė, kad šiuo klausimu Vyriausybės pozicijai trūksta nuoseklumo. Kartu M. Lingė kilusias įtampas ir nesutarimus dėl į skandalą įsivėlusio B. Markausko aiškino kaip vertybių išsiskyrimo priežastį.
„Kai skiriasi požiūris į įstatymus, į Konstituciją, į jų laikymąsi, į moralę, kas būna dažnai nuvertinama arba bandoma užsimerkti iš politikų pusės, kad tol, kol teismas kažko neįrodė, mes nebandysime ir nesitrauksime. Bet visi pamiršta politinę atsakomybę. Tai šitoje vietoje tos įtampos kyla natūraliai“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė Prezidentės patarėjas.
LVŽS lyderis R. Karbauskis prezidentės kritiką praėjusią savaitę vadino bandymu „pridenginėti konservatorių bėdas“. Premjeras S. Skvernelis tuo metu aiškino, kad B. Markauskui toliau dirbti būtų sunku, bet įmanoma.
Anksčiau portalas 15min.lt pranešė, jog B. Markausko šeima, ūkininkaudama Klaipėdos rajone, kai kurių sklypų šeimininkams nemoka nuomos mokesčio, bet gauna ES išmokas.